Išplitęs technologijų pasiekiamumas ir jų siūlomos galimybės atveria ir naujų iššūkių. Į juos stambiausi žaidėjai reaguoja skirtingai – JAV ir Kinija yra susitelkusios į inovacijų stūmimą, o Europa laikosi kiek kitokio požiūrio ir siekia ieškoti balanso tarp asmens duomenų apsaugos ir verslo interesų.
Dirbtinio intelekto (DI) potencialas yra didžiulis. Kai kurie ekspertai jį prilygina elektrifikacijai ir žada, kad ši technologija pakeis visas sritis nuo pramonės iki viešojo sektoriaus paslaugų. Tačiau pasaulinėse lenktynėse dėl DI lyderio pozicijų Europoje kuriami sprendimai kiek atsilieka nuo konkurentų.
Europos Parlamente Briuselyje balandžio 3 d. surengtoje konferencijoje „AI „Made in Europe“ (liet. DI „Pagaminta Europoje“) diskutuota, kokio požiūrio laikytis įtvirtinant DI reguliavimą ES.
Pagrindinė DI plėtros problema ir konkurencinis „trūkumas“ – itin didelis Europos dėmesys privatumui ir skaidrumui, kai, pavyzdžiui, Kinijoje tokie klausimai sulaukia kur kas mažiau reakcijos. Ši šalis – bene labiausiai pažengusi veido atpažinimo srityje. Pasaulio žiniasklaidą prieš kurį laiką apskriejo vaizdai iš vieno Kinijos oro uosto; iš jame vaikščiojančios minios programa gali atpažinti individualius asmenis ir pateikti apie juos asmeninės informacijos.
Konferencijoje šis klausimas buvo iškeltas dar kartą. „Europa kiek atsilieka nuo Azijos ir JAV, bet mes dar nepralaimėjome lenktynių. Mūsų ir Kinijos požiūris skiriasi, nes mūsų prioritetas yra duomenų saugumas, ir labai svarbu, kad didėjant duomenų srautams nepamirštume etinių klausimų“, – sakė joje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Ministras taip pat užsiminė apie privataus kapitalo įsitraukimo skirtumus – jo nuomone, Europoje šiuo atžvilgiu esame labai konservatyvūs. „Mes pralaimime JAV. Ten šis klausimas randa ne tiek daug paramos viešajame biudžete, tačiau privatus kapitalo dalyvavimas DI tobulinimo procese yra kur kas didesnis nei Europoje. Europoje dar reikėtų atlikti namų darbus, tačiau dabar yra geras metas apie tai kalbėti. Dabar svarstome ES biudžetą nuo 2021 m. ir jame galima daugiau finansavimo skirti toms sritims, kurios yra svarbios“, – sakė V. Sinkevičius.
Finansavimo trūkumą pabrėžė ir renginį organizavęs europarlamentaras Antanas Guoga. Jo teigimu, dabartinė situacija kelia grėsmę, kad ilgainiui DI sprendimus turėsime pirkti iš kitų šalių. „Kinija investuoja didžiulius pinigus ir iš to tikrai gaus grąžą. Europą į priekį vesti turėtų verslas. Svarbu, kad įstatymų leidėjai netrukdytų, kiek įmanoma skatintų, tačiau rezultato mes galime laukti tik iš verslo. Turėtų prisidėti Europos Komisija, skatinti, kad būtų skiriama daugiau pinigų mokslui, išradimams, inovacijoms. Kol kas šioje srityje jaučiamas trūkumas“, – sakė jis.
Europos Komisijos patarėjas DI klausimais Ericas Badiqué pažymėjo, kad konkurencija juntama ne tik finansine prasme – konkurentai skiria 3–5 kartus didesnes investicijas nei ES, – tačiau ir intelektine, nes didžiosios JAV bendrovės jau dabar yra sukaupusios didžiulius kiekius duomenų. Vis dėlto jis mano, kad lenktynėse dar galima atsigriebti. „Galima žiūrėti taip – tai buvo pirmasis raundas, kuriame pasirodėme prasčiau, tačiau antrajame raude padėtis gali pasikeisti. Mes turime stiprias pozicijas – mūsų sveikatos apsauga yra pasaulinio lygio, ir jeigu norėtume, galėtume panaudoti visus čia sukauptus duomenis. Taip pat ir kai kuriose kitose srityse“, – sakė jis.
Tai, kad pristatyti DI paremtų sprendimų galima ir esamoje teisinėje aplinkoje, rodo ne tik verslo sprendimai, tačiau ir viešajame sektoriuje taikomos programos. Suomijos atstovas, patarėjas konkurencingumui Janne Peltola pateikė ir jau egzistuojančių ankstyvo DI taikymo pavyzdžių savo šalyje.
Nuo šių metų ši Šiaurės valstybė išmėgina DI padėjėją „Aurora“. Ji leidžia pasiūlyti piliečiui pagalbą priklausomai nuo individualių poreikių. Programa mokysis pateikti tam tikroms vartotojų grupėms jiems svarbias paslaugas – laikui bėgant DI išmoks susieti tam tikrą grupę su pačiomis reikalingiausiomis paslaugomis. Projekto sumanytojai teigia, kad šios grupės bus sukurtos daugiausia iš anonimizuotų asmeninių duomenų.
Toks pagalbininkas gali, pavyzdžiui, padėti persikeliant iš vieno Suomijos miesto į kitą. Pilietis gali paklausti „Auroros“, ką jam reikia daryti, į kokius dalykus atkreipti dėmesį, todėl jam nereikia laukti virtualioje eilėje ar prie telefono, vykti į valstybės instituciją fiziškai.
J. Peltola užsiminė ir apie kitus naudojamus sprendimus. Štai šalies pietvakariuose tarp salų jau kursuoja savaeigis keltas. „Žinoma, jame yra kapitonas ir įgula, tačiau DI lydimas jis plaukia pats. Finansų institucijos taip pat naudoja DI sprendimus – sukurta programa tikrina, ar pinigų pervedimuose nėra ko nors įtartino. Mes norime būti tarp pagrindinių šias technologijas naudojančių šalių. Net jeigu investicijos nedidelės, jos taip pat gali tapti labai svarbios, investuojamos į strategiškai svarbias sritis“, – sakė pareigūnas.
Technologijų gigantės akcentuoja vartotojo pasirinkimą
Didesni duomenų srautai reikalingi tolesniam DI mokymui, todėl arba teks rasti būdų juos suanoniminti, arba tikėtis didesnio pačių vartotojų įsitraukimo.
Kai kuriose bendrovėse tobulinamos veido atpažinimo technologijos dabar susiduria su iššūkiais, nes kol kas daugiausia mokosi iš baltųjų vyrų atvaizdų ir sunkiau geba skirti kitas rases ar lytis. Informacinių technologijų bendroves vienijančios „BSA, The Software Alliance“ vadovas Thomas Boue paaiškino, kodėl norint tobulinti DI technologijas programas reikia „maitinti“ duomenimis: „Tarkime, kiekvienas žmogus žino, kaip atrodo kitas žmogus, todėl net jei jis užsiaugins ūsus ar užsidės akinius, yra didelė galimybė, kad tą žmogų vis vien atpažinsite. Kitaip yra su kompiuteriais. Pats algoritmas gana kvailas, todėl jis turi gauti ir įvertinti daugybę pavyzdžių iš įvairių kampų, kol galiausiai supras tinkamai.“
Ondrejus Socuvka, „Google“ atstovas ES viešosios politikos ir ryšių su institucijomis klausimais, užsiminė, kad norint įtikinti vartotoją reikėtų suteikti jam daugiau pasirinkimų ir taip įgyti jo pasitikėjimą. Bendrovių naudojami DI algoritmai turi būti kiek įmanoma skaidresni ir suprantamesni. Tokią politiką kai kurios bendrovės taiko kitose srityse – šalia reklamų galima rasti nuorodą, pavadintą „Kodėl aš matau šią reklamą?“, kurią paspaudęs vartotojas gali gauti bent jau teoriškai jo smalsumą patenkinantį paaiškinimą.
„Svarbu, kad vartotojas galėtų suprantamai valdyti asmeninius duomenis. Aš esu keturių vaikų tėvas, todėl mano privatumo nustatymai bus aukšti ir gana konservatyvūs. Tačiau yra žmonių, kurie nori turėti daugiau personalizuotų galimybių savo privatumo nustatymuose. Turime atsižvelgti į abi grupes, taip pat ir į visus vartotojus, esančius jose“, – sakė jis.
Čia kyla bent keletas klausimų, kadangi reikėtų apibrėžti, ar visais atvejais apie DI naudojimą turėtų spręsti pats vartotojas. „Microsoft“ atstovas ES politikai Quang-Minhas Lepescheux mano, kad nebūtinai, nes kartais individualius pasirinkimus gali nustelbti visuomenės gerovės poreikiai. „Geras pavyzdys yra teisėsaugos struktūros. Technologijos gali būti naudingos stebėjimui ir nusikaltimų tyrimui. Bet mums reikia tai apibrėžti. Blogose rankose jos gali pridaryti žalos – mes turėtume sukurti įstatymus, kurie leistų pareigūnams naudoti šias technologijas tik tada, kai atsiranda grėsmė gyvybei ar saugumui“, – sakė jis.
Net keletas konferencijos dalyvių pabrėžė, kad dažnai duomenimis keičiasi prietaisai, o jie, skirtingai nei žmogus, tradicinio sutikimo naudoti duomenis duoti negali. Dėl šios priežasties tokio tipo reguliavimai galėtų būti laisvesni, mano bendrovės „Splunk“ atstovas Europai, Artimiesiems Rytams bei Afrikai Gordonas Morrisonas. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos DI technologijos tiesiogiai paveikia žmones, todėl toks DI naudojimas nebūtinai turi būti vertinamas lygiai taip pat, kaip DI, kuris tikrina banko kliento duomenis paskolai gauti“, – pažymėjo specialistas.
Daugiau aiškumo reikėtų ir pačioms tokius duomenis naudojančioms bendrovėms. Jau ieškoma tinkamų būdų pateikti vis gausėjančius duomenų srautus ir tikslingai juos išnaudoti, taip pat sumažinti grėsmes dėl privatumo pažeidimų. „Įsivaizduokite, kad nusiperkate marškinius. Ant jų yra etiketė, kurioje nurodyta, kaip juos reikėtų skalbti. Pavyzdžiui, neskalbti labai karštame vandenyje, nes galite būti nepatenkinti rezultatais. Domimasi, ar būtų galima panašius sprendimus pritaikyti informacijoje. Įsivaizduokite, kad gaunate duomenų rinkinį, prie kurio „prisegta“ papildoma informacija – šis rinkinys tinka naudojimui gamybos srityje, bet greičiausiai netiks naudoti sveikatos apsaugos sektoriuje“, – palygino O. Socuvka.