Sakoma, kad atradus savo svajonių profesiją, niekada nedirbi, o tik mėgaujiesi savo veikla. Tuomet domėjimasis širdžiai atima sritimi tampa hobiu, o naujų žinių vis negana – jų norisi įgyti vis daugiau. Taip atsitiko ir Lukui Janėnui, jau galinčiam pasidžiaugti savo sėkmės istorija – vaikinas ne tik studijuoja tai, apie ką svajojo dar vaikystėje, bet ir vadovauja IoT technologijų mokymosi akademijai.
Sakoma, kad atradus savo svajonių profesiją, niekada nedirbi, o tik mėgaujiesi savo veikla. Tuomet domėjimasis širdžiai atima sritimi tampa hobiu, o naujų žinių vis negana – jų norisi įgyti vis daugiau. Taip atsitiko ir Lukui Janėnui, jau galinčiam pasidžiaugti savo sėkmės istorija – vaikinas ne tik studijuoja tai, apie ką svajojo dar vaikystėje, bet ir užima vadovo pareigas įmonėje „Teltonika“. Čia jis vadovauja IoT (angl. Internet of Things, IoT) technologijų mokymosi akademijai.
„Mokausi tokioje srityje, kurią norėjau studijuoti jau seniai, ir dirbu darbą, kuris man patinka ir tinka, – džiaugiasi L. Janėnas, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) magistrantas, lengvai suderinantis studijas ir darbą vienu metu. – Visa tai man teikia daugiau džiaugsmo ir malonumo nei vargo“.
– Lukai, kas tave paskatino rinktis informacinių technologijų specialisto kelią?, – paklausėme jaunojo vadovo.
– Tapti IT specialistu norėjau dar vaikystėje, kai buvau 3-4 metų. Stebėdamas kompiuteriu dirbantį tėtį, nutariau, kad darysiu tai, ką ir jis. Nors tuomet dar nieko nesuprasdavau apie kompiuterius, bet šie įrenginiai mane žavėjo. Kompiuteriniai žaidimai taip pat pridėjo žavesio – turbūt visi esami IT specialistai pasakytų tą patį (juokiasi, – aut. past.). Tad paskatintas šių motyvų dar būdamas vaikas ištariau žodžius, kurie iki šiandien skamba mano galvoje: „noriu tapti kompiuteristu, kaip tėtis“.
Bėgant metams kildavo abejonių, kurios nepaliko net ir įstojus į IT specialybę. Galutinai dvejones išsklaidė tik pirmoji praktika, kurią atlikau įmonėje „Teltonika“. Praktikos metu, nors neturėjau dar reikiamos patirties dirbti su IT, galėjau iškart prisiliesti prie realių projektų. Kai pamačiau, koks tas darbas įdomus, supratau, kad tikrai pasirinkau tą sritį, apie kurią svajojau ir vaikystėje.
– Kokią bakalauro studijų programą esi baigęs? Ar ji susijusi su magistro studijų pasirinkimu?
– Kauno kolegijoje baigiau kompiuterinių tinklų administravimą. Prieš studijas nemaniau, kad internetas yra toks sudėtingas ir įdomus dalykas. Kolegijoje įgytos žinios apie kompiuterinius tinklus pravertė praktikoje ir padėjo pradėti karjerą įmonėje „Teltonika“. Studijų metu ėmiau domėtis IT sauga, jos technologijomis ir pritaikymu. Šios žinios ne kartą pravertė ir darbe. IT sauga teko domėtis papildomai, o kai domėjimasis tapo hobiu, tų žinių norėjosi įgyti vis daugiau. Tačiau vien savarankiško mokymosi nepakako. Nusprendžiau, kad noriu toliau studijuoti. Apie KTU visąlaik girdėjau ir girdžiu daug gerų atsiliepimų. Juk tai yra universitetas, kuris ruošia geriausius IT specialistus! Domėjausi ir kitais universitetais, bet vienintelis KTU siūlė tai, ko aš ieškojau.
– Kodėl magistrantūros studijose pasirinkai gilintis būtent į informacinių technologijų saugą?
– Informacinių technologijų sauga ėmė dominti vos apie tai sužinojus. Pirmas „susidūrimas“ įvyko dar kolegijoje, studijuojant kompiuterinių tinklų administravimą, kai savarankiškai, mokymosi tikslais, kūriau vieną sistemą. Tai nebuvo įspūdinga sistema, bet juk reikėjo nuo kažko pradėti. Įdiegęs kelias funkcijas ir norėdamas jas patobulinti, pradėjau konsultuotis su grupiokais.
Visi esame įpratę, kad dažniausiai, pradedant naudotis kokia nors sistema, reikia prie jos prisijungti. Tuo metu mano kuriamoje sistemoje taip pat buvo naudojamas prisijungimas. Nors man ir atrodė, kad mano prisijungimo metodas yra saugus, tiesa buvo kitokia – grupiokui neprireikė nei dešimties sekundžių, ir jis, nežinodamas nei vartotojo vardo, nei slaptažodžio, sugebėjo prisijungti. Tuomet ir pradėjau domėtis saugumu IT srityje.
IT saugos tematika toliau mane „persekiojo“ ir darbe plėtojamuose projektuose – kadangi jie buvo skirti įmonėms, saugumo reikalavimas privalėjo būti įgyvendintas. Tekdavo ne vieną valandą po darbo savarankiškai skirti laiko gilinant žinias apie saugumo spragas. Neslėpsiu, darbo metu teko aptikti ne vieną kolegų plėtojamose projektuose paliktą saugumo spragą, kurių dėka, pavykdavo iškrėsti jiems nejuokingų pokštų. Pačiam, be abejo, irgi teko to paties paragauti. Šiuo metu vis daugiau tenka užduočių, susijusių su programavimu, tada IT sauga liko kaip hobis, kurio apleisti nenoriu.
– Papasakok, kaip tapai įmonės „Teltonika“ organizuojamos IoT technologijų mokymosi akademijos vadovu?
– Kai pradėjau dirbti įmonėje „Teltonika“, IoT akademijos dar nebuvo įmonės planuose. Pats niekada neplanavau tapti vadovu ir niekad į vadovo poziciją nekandidatavau. Tačiau esu komunikabilus ir mėgstu padėti kitiems. Kolegoms darbe, nors ir būdavau užsiėmęs savo darbais, niekad neatsukdavau nugaros. Taip pat stengiuosi elgtis ir dabar, kai esu IoT akademijos vadovas.
Kai buvo pradėta organizuoti IoT akademijos veikla, vadovo pareigos buvo patikėtos man. Nors tuo metu vadovavimo patirties neturėjau, tai buvo galimybė, kurios nenorėjau praleisti. Niekada neklausinėjau, kodėl būtent aš buvau pasirinktas akademijos vadovu, bet vis pamąstau, kad mano komunikabilumas ir noras padėti kitiems buvo pastebėti. Tai yra vienos iš svarbiausių asmens savybių, kurios reikalingos vadovaujant Akademijai.
– Kokios veiklos organizuojamos „Teltonikos IoT akademijoje“?
– Vienas iš akademijos tikslų yra padėti asmenims, kurie nori tapti gerais IT specialistais, savo srities profesionalais. Joje stengiamės perduoti per 20 metų įmonės sukauptą patirtį esamiems ir būsimiems IT specialistams. Didžiąją laiko dalį akademijoje mokomės, kuriame įvairiausius IoT sprendimus, analizuojame esamas sistemas, bandydami jas patobulinti. Tačiau, mano nuomone, svarbiausias dalykas, ką mes darome Akademijoje – bandome padėti kitiems, teikdami savo pasiūlymus ir sukurtus sprendimus. Aišku, gerai leidžiamas laikas taip pat viena iš akademijos veiklų (šypsosi, – aut. past.).
– Kaip manai, kokia daiktų interneto ateitis Lietuvoje? Ar ši sritis perspektyvi ir verta studentų dėmesio?
– Mano nuomone, daiktų internetas kasdien tampa vis populiaresnis ir tai bus mūsų ateitis. Kiekvieną dieną žmonės įsigyja vis daugiau įrangos, kuri yra prijungta prie interneto, nors jie patys kartais to nesuvokia. Tas pats vyksta ir Lietuvoje. Įmonės naudoja įrangą, kuri yra prijungta prie interneto, taip automatizuodami vis didesnę dalį savo verslo, tad ilgainiui jis tampa pelningesnis.
Be to, dauguma valstybių, įskaitant ir Lietuvą, stengiasi lygiuotis ir imti pavyzdį iš Vakarų valstybių, kurios šiai dienai yra labiau technologiškai pažengusios. Dauguma jų savo miestus daro išmanius, pasitelkdamos daiktų interneto sprendimus. Kuo išmanesni tampa miestai, tuo daugiau potencialių grėsmių atsiranda – būtina kurti vis naujus sprendimus ir pergalvoti senus. Tam reikia vis daugiau IT specialistų, kurie tą tinklą galėtų sėkmingai plėtoti. Lietuva gal ir ne taip sparčiai tobulėja, kaip kitos valstybės, ir ne taip sparčiai integruoja daiktų interneto sprendimus į miestų infrastruktūrą, bet tų sprendimų jau yra. Vieną dieną mūsų miestai irgi taps ne ką mažiau išmanūs nei kitų valstybių, o tam reikia ruoštis.
– Esi magistrantūros studentas, taip pat dirbi – vadovauji IoT akademijai. Kaip pavyksta viską suderinti?
– Atvirai kalbant, niekada apie tai nesu daug mąstęs, tiesiog imu ir darau (šypsosi, – aut. past.). Studijuoti ir dirbti yra du dalykai, kuriuos tikrai mėgstu veikti. Turėdamas laisvo laiko stengiuosi įgyvendinti savo sugalvotus projektus. Man tų projektų įgyvendinimas yra kaip poilsis po darbo dienos. Jiems įgyvendinti turimų įgūdžių dažnai neužtenka, tad stengiuosi neapsistoti su vienu projektu, o judėti toliau. Kadangi naujų žinių vis prireikia sugalvotiems projektams įgyvendinti, studijavimas KTU man yra tiesiog malonumas, kuriam visada randu laiko.
Įmonėje, kurioje dirbu, ganėtinai lanksčiai žiūri į studijuojančius asmenis, tad keblumų dėl laiko studijoms visai nekyla. Paskaitos vyksta po darbo valandų, tad darbo visai netenka praleisti. Dažniausiai darbo metu pavyksta atlikti visus dienos darbus. Mokausi tokioje srityje, kurią norėjau studijuoti jau seniai, ir dirbu darbą, kuris man patinka ir tinka. Visa tai man teikia daugiau džiaugsmo ir malonumo nei vargo.
– Kaip manai, kas labiausiai skatina studentus siekti aukštesnių rezultatų? Kas motyvuoja stengtis tave?
– Neatsiejama mano darbo dalis yra studentai, atliekantys praktiką IoT akademijoje. Akademijoje mano ir studento ryšys yra daugiau nei praktikanto ir vadovo. Su studentais stengiuosi bendrauti kaip su draugais, nes manau, kad taip jiems padedu atsipalaiduoti naujoje aplinkoje ir greičiau įsilieti į įmonės veiklą.
Su studentais bendrauju įvairiais klausimais, todėl ir pats sužinau daug įdomių dalykų, įskaitant ir tai, kas juos motyvuoja. Tai – darbo aplinka ir sąlygos, tačiau labiausiai motyvuoja žinojimas, kad jų atliktas darbas atnešė realios naudos. Ir mane patį būtent tai motyvuoja.
Kaip IoT akademijos vadovo, mano tikslas yra perteikti savo žinias studentams, su kuriais dirbu. Kai žinau, kad žinios, kuriomis pasidalinau, padėjo studentui universitete ar leido pradėti karjerą IT srityje, jaučiu dar didesnę paskatą tobulėti ir pats.
– Įmonė, kurioje dirbi, šiais metais prisidės prie KTU Informatikos fakulteto mecenatų stipendijų steigimo. Kokios naudos tai atneša įmonei bei studentui?
– Visų pirma, mes tikime, kad daiktų internetas yra mūsų ateitis ir šie įrenginiai ateityje labai palengvins gyvenimą tiek mums, tiek verslui. Jau dabar daug įmonių, įskaitant ir mus, pasitelkia daiktų interneto sprendimus plėtojant verslą. Šiandieniniame IT sektoriuje labai trūksta specialistų, kurie galėtų dirbti šioje srityje. Įsteigdami mecenato stipendiją, norime studentus paskatinti nebijoti prisidėti prie daiktų interneto plėtojimo – nors tai pakankamai sudėtinga, bet tuo pačiu ir labai įdomi sritis. Todėl skatiname studentus domėtis ir gilinti žinias IoT sferoje.
