„Universitetai per dažnai tampa plataus vartojimo prekių prekybos centrais, o reitingų vaikymasis ir abejotinos vertės mokslinių publikacijų masinė gamyba gali pakenkti, sunaikinti esmines mokslo vertybes“, – ketvirtadienį aukštojo mokslo forume „Pasaulis po universiteto“ teigė Edinburgo universiteto profesorius Geoffrey‘s Boultonas.
Vilniaus universitetas kvietė diskutuoti apie universitetų ateitį / VU nuotr.
Išjuokė reitingus
Svečias, kalbėdamas apie universitetų ateitį informacijos revoliucijos akivaizdoje, pabrėžė, kad mokymasis ir moksliniai tyrimai turi teikti malonumą, padėti jaunam žmogui atrasti jo kelią, pašaukimą, didinti savirealizaciją.
„Universitetas – ne plataus vartojimo prekių prekybos centras, kuris gali patenkinti visų poreikius. Visose vadybinėse rekomendacijose aiškinama, kad universitetai turi būti valdomi kaip korporacijos. Efektyvumas, mažinamos išlaidos, dėmesys reputacijai ir viešiesiems ryšiams. Tai gali būti ne visai teisingas kelias universitetams“, – sakė profesorius.
Labai kritiškai mokslininkas pasisakė apie pasaulinius universitetų reitingus, abejotinos vertės mokslinius žurnalus. „Yra per 30000 mokslinių žurnalų, per metus publikuojama milijonas mokslinių straipsnių. Vieni žurnalai percituoja autorius, bet kokia to vertė? Manau, kad tik 5 procentai tų darbų yra naudingi. Tai lėšų švaistymas. Be to, jau pirmame kurse mokome studentus, kad tokių esminių loginių klaidų, kurias daro reitingų sudarinėtojai, jie vengtų bet kokiuose darbuose“, – pridūrė jis.
Masinis išnykimas negresia
Seniausias universitetas buvo įkurtas Bolonijoje 1088 metais. Mokslininko teigimu, tai, kad jis gyvuoja ilgiau už kitas institucijas, pavyzdžiui, bankus, rodo, jog fundamentalios vertybės reikalingos. Tokiomis išliks ir dirbtinio intelekto laikais. Masinis išnykimas universitetams tikrai negresia.
Pasak Edinburgo universiteto profesoriaus, daugelis universitetų skrieja ir gyvena savo uždaruose burbuluose, neišnaudoja potencialios galios, bendravimo su kitomis institucijomis sinergijos. „Kodėl? Nes siekia geros reputacijos ir taupo finansus. Dėstome tokiais būdais, kad dirbtinis intelektas tai gali daryti geriau ir pigiau. Turime pasikeisti, sukurti diversifikuotą produktą tam tikrai grupei, kokybišką ir unikalų. Visgi to nesugebėsime be studentų, kurie gali mąstyti kompleksiškai, kritiškai, o ne šabloniškai“, – dėstė svečias.
Jo nuomone, universitetas yra kaip jautri, natūraliai pusiausvyros siekianti ekologinė sistema, kurioje, pasikeitus vienai mažai detalei, pasikeičia bendra visuma.
Informacija, žinios ir išmintis
UNESCO direktoriaus švietimui pavaduotoja Stefania Giannini teigė, kad Vilniaus universiteto istorija iš esmės yra ir visos Europos istorija, o ją sužavėjo provokuojantis diskusijos pavadinimas.
Ji išskyrė tris dalykus, kurie, jos nuomone, universitetams bus svarbiausi ateityje.
Pirma, didės žinių dalijimosi svarba. „Socialiniuose tinkluose technologiniais įrankiais galima pasauliniu mastu rinkti informaciją, bet ne žinias. Informaciją reikia suprasti, įsisavinti, interpretuoti, išbandyti – taip sukaupiamos žinios. Tai daro universitetai, nes jie suburbia skirtingus žmones, galbūt ne tokius turtingus, bet su unikaliu smalsumu ir interakcija. Tarpdisciplininis bendravimas gali labai daug“, – aiškino buvusi Perudžijos universiteto rektorė, Italijos švietimo vadovė.
Ji siūlė universitetams pažiūrėti į veidrodį ir pamatyti save be grimo, jei jie tikrai nori pokyčių. Atkreipti dėmesį į tai, kad mokymosi visą gyvenimą idėja gali sujungti praeities ir ateities akademinius pasaulius: „Mokslininkams nereiktų žiūrėti tik į savo smėlio dėžę, komunikacija ir sinergija su kitų discipline lyderiais gali sukurti kokybės proveržį.“
Jos teigimu, universitetai turi būti ambicingesni ir žinias paversti išmintimi: „Išmintis – tai gebėjimas atskirti tikras naujienas nuo klaidingų, kritinis mąstymas. To dirbtinio intelekto mašinos greičiausiai dar ilgai negalės.“
Mokslinė diplomatija
UNESCO atstovė akcentavo, jog mokslininkų ir mokslo diplomatija gali būti daug stipresnė ir įtakingesnė už politinę diplomatiją. „Ką neuromokslininkai gali pasakyti mokytojams? Jei vaikai mokosi antros kalbos, smegenys ypač lavėja, jie tuo metu (vaikystėje) būna plastiški. Jeigu tokius mokslinius įrodymus pateiksite ministrui, gal jo nuomonė bus kitokia. Gal reikia pradėti mokyti šešiamečius antros kalbos ir tai bus daug efektyviau, nei bandyti tai padaryti vėliau, kai žmonių smegenys jau susiformuoja“, – pavyzdį pateikė ji.
Universitetuose šiuo metu studijuoja 220 milijonų studentų. Jų skaičius per pastaruosius dešimt metų padvigubėjo. „Afrikoje populiacija greit padvigubės, daugybė jaunų afrikiečių privalo turėti galimybę mokytis. Tik vienas procentas iš migrantų ir pabėgėlių gali patekti į universitetus, nes jie neturi atitinkamų dokumentų. Reikia žinių paso, kuris būtų pripažįstamas visame pasaulyje“, – teigė ji.
Anot italės, praėjusiame amžiuje ieškojome augimo BVP ir kitų rodiklių, visi siekė konkurencingumo, bet šiandien reikia kitokio žodyno. Reikia universalių vertybių, žmonių teisių, tvarios plėtros. Konkurenciją turi pakeisti įvairių sričių mokslininkų bendradarbiavimas.