Anksčiau šalys galėdavo didžiuotis naudingųjų iškasenų klodais, o šiandien konkurenciniu rodikliu tampa inovacijų rodiklis – Lietuvai tai galimybė ne tik išryškinti savo milžinišką intelektinį potencialą, bet ir užimti pagarbią vietą tarp pažangiausių pasaulio šalių. Siekiant šio strateginio tikslo, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia jau 4-ąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift 2019“.
Ketvirtajai pramonės revoliucijai keičiant pasaulį ir jau kalbant apie penktąją, inovacijos ir technologijos šiandien yra lemiamas faktorius žmonių ir valstybių gyvenime. Anksčiau šalys galėdavo didžiuotis naudingųjų iškasenų klodais, o šiandien konkurenciniu rodikliu tampa inovacijų rodiklis – Lietuvai tai galimybė ne tik išryškinti savo milžinišką intelektinį potencialą, bet ir užimti pagarbią vietą tarp pažangiausių pasaulio šalių. Siekiant šio strateginio tikslo, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia jau 4-ąjį prestižiniu tapusį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift 2019“.
Pranešimo autorių nuotr.
Didžiausias valstybės strateginis ateities technologijų forumas „Innovation Drift“ Europoje ir pasaulyje tapo Lietuvos inovacinės pažangos ir pasiekimų sinonimu. Naujausiais Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuva priskiriama vidutinių novatorių valstybių narių grupei ir užima 20-ąją vietą. Per aštuonerius metus Lietuvos inovacijų augimas yra vienas didžiausių Europoje ir siekia net 20 procentų, remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais nuo 2010 iki 2017 metų. Tai reiškia, kad pagerėjo inovacijų diegimo ir taikymo rezultatai.
Nuo ateities medicinos su spausdinamais kaulais iki viduramžiuose užstrigusio kibernetinio saugumo
Nuo dirbtinio intelekto iki asmeninės genomikos ir robotikos – technologijos aplink mus progresuoja, suteikdamos ateitį medicinai. Genų korekcijos, 3D spausdintuvu spausdinami žmogaus kaulai, auginami dirbtiniai audiniai ar organų dalys – neseniai buvusios tik idėjos, šiandien šios inovacijos jau tapo realybe. Neatsilieka ir lietuviai – mūsų tautiečiai neseniai paskelbė kuriantys dar neegzistuojančią lazerio technologiją, leisiančią be adatos dūrio analizuoti kraujo duomenis. Kuriamas ir pažangus regos prototipas, padėsiantis akluosius realiu laiku informuoti apie juos supančią aplinką. Tad kokios yra top inovacijos, ko išmoksime ateityje, kaip ir ar sensime, kokia robotikos įtaka ir apskritai – kokia yra reali rytojaus sveikatos sistema?
2019 metais „Innovation Drift“ ypatingą dėmesį skirs būtent medicinai: į Lietuvą atvykstantis vienas iš „Particle3D“ įkūrėjų Martinas Bonde‘as Jensenas, būdamas vos 28-erių išrinktas į prestižinį Forbes „Top 30 under 30“ sąrašą žmonių, turinčių daugiausia įtakos mokslui ir sveikatos sričiai, pristatys medtech startuolį, siekiantį palengvinti gyvenimą veido transformacijas patyrusiems žmonėms. Ar tai būtų kovos su vėžiu, ar traumų pasekmės – naudojant 3D spausdintuvus kuriami pagal kiekvieno paciento situaciją priderinti veido rekonstrukcijai reikalingi kaulų implantai. Forume taip pat kalbės ir visame pasaulyje garsus embrionologas, reprodukcinių technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Valery‘us Zukinas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu su nevaisingumo problema pasaulyje susiduria kas ketvirta pora. Tokiame kontekste dr. V. Zukinas, padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui, imasi kontraversiškų technologijų ir siekia išspręsti žmonių gyvenimus griaunančius nevaisingumo ir kūdikių apsigimimų klausimus.
Pastarųjų metų didžiausias „Cambridge analytica“ ir „Facebook“ skandalas, milžiniškais tempais auganti debesija ir duomenų klodai aiškiai parodė, kad ateities iššūkiais tapo kibernetinis saugumas ir asmens duomenų apsauga – šie tarsi užstrigę viduramžiuose. Asmeninių ir visuotinių duomenų saugumas – vienas opiausių klausimų ne tik šiandien, bet ir rytojaus pasaulyje. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas jau tapo galvos skausmu verslo organizacijoms, aukštinama blockhain technologija vis dar ankstyvoje stadijoje, tad susiduria su saugumo ir infrastruktūros iššūkiais, kibernetinis saugumas taip pat nespėja žengti koja kojon su technologijomis. Apie teisinius blockchain aspektus, intelektinę nuosavybę, duomenų apsaugą inovacijų forume kalbės ir praktiniais pavyzdžiais dalinsis Europos privatumo asociacijos prezidentas, teisinio konsultavimo įmonės ICT steigėjas ir partneris Paolo Balbon iš Italijos, kurio portfolio – ir itin aktualus Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
Nuo dirbtinio intelekto iki intelektualių telefonų
Dar viena itin aktuali tema – lūžio inovacijos (angl. disruptive innovations), ypatingai keičiančios ne tik skaitmeninę erdvę, tačiau ir visas gyvenimo sritis. Štai 5G ne tik žada pakeisti šalių ekonomikas ir visuomenę, tačiau ir realiai turi įtakos medicinos srityje – pasinaudojus šiuo ryšiu neseniai įvyko pirmoji pasaulyje smegenų operacija – gydytojas pacientui, esančiam už 3 tūkst. kilometrų, į smegenis įdėjo implantą.
Dirbtinis intelektas – viena didžiausių lūžio inovacijų sudedamųjų dalių, prognozuojama, kad iki 2025 metų organizacijoms sugeneruos 31.2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba – štai „Amazon“, besididžiavusi tobula dirbtinio intelekto algoritmo programa darbuotojams atrinkti, nutraukė ją dėl rasizmo.
Vilniaus inovacijų forume netrūks ir diskusijų apie vis dar gausiai mitais apipintą dirbtinio intelekto temą. Apie jo pritaikomumą, iššūkius ir vystymą telekomunikacijų srityje inovacijų forume pasakos CUJO AI prezidentas Andreas Peiro, turintis daugiau nei 20 metų patirtį su startuoliais Silicio slėnyje ir diktuojantis tendencijas saugumo, vizualizacijos ir ryšių srityse. Klausimą „Ar greitai išmaniuosius telefonus pakeis intelektualieji telefonai?“ forume keis praktinis A. Peiro pristatymas, kaip dirbtinis intelektas įsilieja į mums pažįstamas veiklas ir tendencijas. Apie ateities internetą, Wi-fi problemas, milžiniškų duomenų perdavimą iki 100 karto greičiau Li-fi šviesos dėka, iššūkius nagrinės inovacijų kūrėjas Deepak Solanki, „Velmenni“ įkūrėjas iš Indijos, kalbėsiantis apie interneto, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo, ateitį.
Kokia visuomenė būsime ateityje ir kaip pasikeis Lietuva per 10 metų?
Strateginiame šalies inovacijų renginyje birželio 13–14 dienomis dalinsis daugiau kaip 50 svečių iš užsienio ir Lietuvos, žmonių, kurie ne teorijomis, o realiais veiksmais kuria ateitį jau šiandien. Ateities visuomenės problemas ir iššūkius nagrinės VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo verslo plėtros padalinio vadovas dr. Vytautas Ašeris, kalbėsiantis apie tai, kaip „sovietiniuose“ suoluose išmokysime studentus mąstyti ir veikti inovatyviai. Goda Vengrauskaitė, prekės ženklo LABAS vadovė, supažindins su virtualių influencerių, tarp jų ir pirmosios lietuviškos virtualios influencerės Aili, geltoniausių pasaulyje akių savininkės, besidominčios naujausiomis technologijomis, turinčios daugiau nei 14 tūkst. sekėjų „Instagram“ tinkle, – perspektyvomis bei diskutuos, ar jie pajėgūs pakeisti realias socialinių medijų žvaigždes. Štai pirmosios pasaulyje virtualios influencerės Lil Miquela ir Shudu Gram jau turi atitinkamai 1,5 mln. ir 159 tūkst. sekėjų! Apie ateities visuomenę per kūrybingumo ir arktinio dizaino, kuriuo stengiamasi išsaugoti ekologinę pusiausvyrą poliariniame regione, prizmę pasakos Europos dizaino asociacijos (BEDA) prezidentė ir strateginio dizaino agentūros „Tahkokallio Design+“ Laplandijoje vadovė Paivi Tahkokallio.
Pastaruosius 20 metų žmonija kruopščiai nagrinėja kosmoso platybes, tad inovacijų forume neliks pamiršta ir kosmoso technologijų tema. Kur nuves žmonijos siekis užkariauti dangaus platybes: kiek realus kosminis turizmas, planetų kolonizavimas? Nors ir negalime šioje srityje lygintis su JAV, tačiau ne tik kad esame paleidę savo kosminius nano palydovus, bet ir mūsų kosmoso technologijų įmonės sėkmingai kuria kosmines nanotechnologijas, kurių pirkėjai – užsienio mokslo centrai, verslo klientai ir... ta pati NASA!
Ateities media – dar viena sritis, smarkiai besikeičianti ir susidurianti su iššūkiais: žiniasklaida ir socialiniai tinklai, virtuali realybė, įtraukianti medija (angl. immersive medija), kūrybiniai gebėjimai ir vadinamasis sparčiai populiarėjantis design thinking metodas, leidžiantis atsižvelgti į vartotojo poreikį ankstesnį patyrimą.
Pranešėjų ir temų sąrašas aktyviai pildomas – visas naujienas sekite renginio tinklalapyje.
Išskirtinė pridėtinė inovacijų vertė – nemokamai visiems
Įtakingiausiame „PR Impact Awards 2018“ metų renginyje „Innovation Drift“ savo įžvalgomis ir atradimais jau yra dalinęsi tokios asmenybės kaip interneto išradėjas Timas Berneris Lee iš UK, „Hyperloop One“ viena iš vadovių Yj Fisher iš JAV, „Linkedin“ įkūrėjas Europai Kevinas Eyresas, pasaulinio garso futuristas Ray Hammondas iš Jungtinės Karalystės, „NASA Ames“ partnerysčių vadovė Rose Grymes iš JAV, robotikos kompanijos „Blue Ocean Robotics“ įkūrėjas Clausas Risageris iš Danijos, „Silicon Vicings“ atstovas Eilifas Trondsenas iš JAV bei daugelis kitų.
Tačiau dešimtys garsiausių pasaulio pranešėjų nėra vienintelis faktorius, nulėmęs vis augantį forumo dalyvių skaičių. „Innovation Drift“ yra išskirtinė proga užmegzti tiesioginių kontaktų B2B renginių metu, per inovacijų ir technologijų dirbtuves ar dalyvaujant bei lankantis Lietuvos inovatorių parodoje. Stiprinti bendradarbiavimą ir netgi susirasti partnerių inovacijų ir technologijų projektams renginio dalyviai gali ir apsilankydami Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse, kuriose kuriamos šalį garsinančios inovacijos.
