Esame apsikrovę mums nebereikalinga elektronikos įranga, kuri, deja, nėra tik nekalti žaisliukai. Fotografo A. Vasiliausko sukurtose nuotraukose atspindimi neatsakingo elektronikos naudojimo įpročiai, o fotosesijos modeliais fotografas pasirinko savo šeimos narius. 
Esame apsikrovę mums nebereikalinga elektronikos įranga, kuri, deja, nėra tik nekalti žaisliukai. „Nereikalingi, mintimi „gal darė prireiks“ pažymėti elektronikos prietaisai ne tik užima vietą namuose, bet ir gali būti pavojingi, o mūsų neatsakingas elgesys su tokia įranga gali turėti reikšmingos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai, o taip pat ir klimato kaitai“, – perspėja Elektronikos platintojų asociacija (EPA), kartu su žinomu fotografu Adu Vasiliausku, pristačiusi visuomenei specialią nuotraukų seriją. „Žmonėms paprastai sunku pamatyti savo pačių ydingus įpročius, todėl mūsų idėja buvo vizualizuoti padėtį, kuri gali būti pavojinga“, – sako EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Beveik penktadalis – nenaudojama
Fotografo A. Vasiliausko sukurtose nuotraukose atspindimi neatsakingo elektronikos naudojimo įpročiai, o fotosesijos modeliais fotografas pasirinko savo šeimos narius.
„Šeimoje stengiamės nekaupti nenaudojamų daiktų, o įsigiję naują telefoną ar kompiuterį, senuosius, jeigu jie veikiantys, padovanojame tiems, kam jis dar gali praversti, arba perduodame į antrinę rinką. Tačiau mane asmeniškai tikrai nustebino tyrimo metu išaiškėjęs nenaudojamos elektronikos kiekis mūsų šalies gyventojų namuose. EPA iniciatyva Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto atliktoje studijoje atspindėta, kad beveik penktadalis 2–3 asmenų šeimose sukauptos elektronikos įrangos yra nenaudojama arba naudojama rečiau kaip kartą per metus“, – sako fotografas A. Vasiliauskas.
Anot fotografo, savo nuotraukomis jis bando atkreipti dėmesį, kad namuose netinkamose sąlygose laikoma ar ne pagal paskirtį naudojama elektronikos įranga gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. A. Vasiliauskas savo nuotraukose pavaizdavo tarp kompiuterių ir jų dalių laiką leidžiančią ir iš mobiliųjų telefonų bokštą statančią šeimą, vaiko kambaryje fotosesijos metu pastatė šaldytuvą, naudojamą vietoje knygų lentynos, fotografavo vietoje skalbinių nešiojamuosius kompiuterius džiaustančią moterį.
Kenkia sveikatai, keičia klimatą
„Pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai keliančios medžiagos nesiekia nė 3 proc. nuo bendro elektronikos įrangos svorio, tačiau, būdamos ypač toksiškos, jos daro didelę žalą aplinkai, jei įranga tvarkoma netinkamai. Kita vertus, nepatekdami į saugias perdirbimo įmones antrinę rinką tokie prietaisai prisideda tiek prie aplinkotaršos mastų, tiek prie klimato kaitos. Prieš tai pastaruoju metu, paskatinti 16-metės klimato aktyvistės Gretos Thunberg, protestuoja viso pasaulio moksleiviai. Jei toks moksleivis gyvena namuose, kur iš nenaudojamų mobiliųjų telefonų galima pastatyti bokštą, vaidinasi, jis nesuvokia, kaip prie klimato kaitos prisideda ir jo šeima“, – atkreipia dėmesį A. Vasiliauskas.
EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė pastebi, kad net 25 proc. vidutinio mobilaus telefono sudaro įvairūs retieji metalai, kurių iškastiniai ištekliai riboti, o jiems išgauti bei perdirbti taip pat naudojama energija – tai prisideda prie negrįžtamų mūsų planetos pokyčių. „KTU Aplinkos inžinerijos studijoje pabrėžiama, kad viso elektronikos įrangos būvio ciklo eigoje anglies dvideginio išmetimų kiekis visame pasaulyje sudaro net 10 proc. bendro kiekio. Tai susiję ir su augančiu tokios įrangos naudojimu, ir trumpėjančiu naudojimo laiku, ir netinkamu elektronikos atliekų šalinimu“, – sako EPA atstovė.
Per gyvenimą – po 3,2 t elektronikos atliekų iš kiekvieno
Fotografui didelį įspūdį padarė ir Didžiojoje Britanijoje sukurto modelio pavyzdžiu apskaičiuotas elektronikos atliekų kiekis, per gyvenimą tenkantis vienam vidutiniam Lietuvos gyventojui. Šis kiekis vizualizuojamas vadinamuoju WEEE žmogumi (WEEE man, angl. k. Waste Electrical and Electronic Equipment, arba elektros ir elektronikos įrangos atliekos). Naudojant Lietuvos duomenis, įvardijama, kad 2003 metais toks WEEE žmogus yra 1,2 tonų svorio ir 2,8 metrų aukščio, o jau 2015 metų duomenimis jo svoris išaugo iki 3,2 tonų. Tiek elektros ir elektronikos įrangos atliekų seka paskui kiekvieną XXI amžiuje Lietuvoje gimusį asmenį.
„Kaip fotografas, naudojantis šiuolaikinę fotografijos techniką, kurioje integruota ir elektroninė įranga, puikiai suprantu, kokį iššūkį kelia elektronikos įrangos plėtros sėkmė. Kuriami vis mažesni, tobulesni, patogesni prietaisai, krinta kainos, šios įrangos vartojame vis daugiau. Turime suprasti, kad nuo kiekvieno mūsų asmeninės atsakomybės vartojant elektronikos įrangą, rūšiuojant ir saugiai atsisveikinant su įranga ar jos atliekomis priklauso mūsų sveikata ir netgi planetos ateitis. Globali problema turi būtų suvokiama kaip kiekvieno mūsų asmeninė problema“, – aiškina fotografas.
Ragina taisyti, dovanoti ir saugiai atsisveikinti
EPA kartu su A. Vasiliausku kviečia visuomenę taisyti elektronikos įrangą, kurią dar apsimoka taisyti, nereikalingą dovanoti ar kitaip perduoti į antrinę rinką, nenaudoti tokios įrangos ne pagal paskirtį, o tą, kurios nebeprasminga taisyti, atiduoti į saugiai tvarkyti įgaliotų organizacijų atstovų rankas, naudotis visoje Lietuvoje įrengtais EPA konteineriais, skirtais smulkiajai elektronikai ir panaudotoms baterijoms.
EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė atkreipia dėmesį, kad baterijas ir smulkią įrangą galima palikti prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu arba užpildžius formą internete adresu.
