Izraelyje šiuo metu yra daugiausia startuolių pasaulyje, šalies mokslo ir technologijų pasiekimai laikomi pavyzdžiu daugeliui šalių. Kaip pavyko tai padaryti dykumoje? „Mes neturėjome kito pasirinkimo, sprendėme egzistuojančias problemas improvizuodami ir eksperimentuodami. Tik taip mums pažadėtą „medaus ir pieno“ žemę galėjome paversti mokslo ir inovacijų centru“, – Lietuvos ekonomikos konferencijos metu teigė Izraelio valstybės ambasadorius Amiras Maimonas.
Visų namų vandenį šildo saulė
Ambasadoriaus teigimu, šalies vadovai per Nepriklausomybės karą suprato, kad svarbu ne tai, ką turime, bet tai, ką su tuo gebame padaryti.
„Supratome, kad nėra vietos ir laiko mažoms svajonėms, reikia siekti daug. Supratome, kad turime tik saulę, todėl reikėjo paversti trūkumus privalumais. Šiandien ant kiekvieno stogo Izraelyje yra saulės kolektorių. Visas vanduo šildomas saulės energijos. Turime du ežerus, iš kurių vienas miręs. Išmokome Galilėjo jūros (ežero) vandenį perkelti į visą šalį“, – teigė jis.
Anot jo, Izraelis yra inovacijų sala, kurią gaubia naftos vandenynai: Inovacijos ne šiaip atėjo į galvą, bet turėjome spręsti problemas (vandens), nebuvo kitos galimybės. Sukūrėme drėkinimo sistemas, kurios augalams duoda tik tiek vandens, kiek reikia augalui. Šiandien tokios sistemos parduodamos į visas šalis.“
Paklaustas apie sėkmės receptą, ambasadorius atsakė, kad svarbiausia nusiteikimas būti originaliais, nebandyti visko daryti taip, kaip rašoma rekomendacijose, instrukcijose. „Galiu pajuokauti, kad Izraelyje nėra dėžių, nes visi mąsto originaliai (angl. outside of the box)“, – tikino jis.
Be to, itin svarbus ir talentingų žmonių pritraukimas, jų lavinimas dar darželyje. Ambasadoriaus teigimu, labai naudinga yra ir privalomoji karo tarnyba. „Privaloma karinė tarnyba siejasi su verslo sėkme. Tai – ne tik apsauga, tai – disciplina, komandinis darbas, iššūkių įveikimas“, – aiškino Amiras Maimon.
Pagal R&D (angl. Research&Development) investicijas vienam žmogui Izraelis yra tarp pirmaujančių pasaulyje. Artimiausiu metu investuos 265 milijonus dolerių į skaitmeninės sveikatos programas.
Estų talentų mafija
Buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavis Roivas teigė, kad Lietuvai svarbu suvokti, kokio įvaizdžio, identiteto ji siekia: „Šiandien Šveicariją visi sieja su kokybe, ilgaamžiškumu. Bet kokia prekė, pagaminta šioje šalyje, laikoma kokybiška, nors vartotojas nežino to prekės ženklo. Koks bus Lietuvos įvaizdis? Manau, kad Lietuvą galėtų reprezentuoti su dirbtiniu intelektu siejamos technologijos, nes tai tikrai artima ateitis.“
Jo nuomone, valdžia turėtų nebijoti eksperimentuoti, kaip tai padarė Estija, diegdama „e-residency“ sistemą. „Jei valdžia parodo gerą inovacijos pavyzdį, daugybės kitų toje srityje veikiančių įmonių prestižas padidėja. Tai kelias populiarinti šalį. 5G technologija taip pat galėtų Lietuvą padaryti technologijų pioniere. Svarbiausia, kad valdžia netrukdytų verslui, sukurtų aiškią įstatyminę bazę, o verslas tikrai greitai prisitaikys“, – dėstė svečias.
Be to, jis džiaugėsi, kad vis daugiau Lietuvos įmonių išnaudoja garsius visame pasaulyje prekių ženklų ambasadorius, o tai rodo, kad produktai ir paslaugos gali būti įdomūs daugeliui. Pasak jo, mažos šalys skaitmeniniame amžiuje prieš didelis turi vieną svarbų privalumą – reaguoti ir sprendimus priimti greitai.
Galiausiai Taavis Roivas akcentavo visos startuolių ekosistemos svarbą. „Nors estai daugiausia bendrauja su estais ir šiek tiek vengia kitų tautybių žmonių, daug šalių nori sekti mūsų pavyzdžiu. Sėkmės paslaptis – „Skype“, „TransferWise“ įgiję patirties talentai kuria naujas perspektyvias bendroves, rekomenduoja darbuotojus vienas kitiems. Pasaulyje mus net vadina estų startuolių mafija“, – juokavo Taavis Roivas.