Teigiama, kad 2030 metais dirbtinis intelektas sukurs produktų ir paslaugų už 11,4 trilijono eurų, t. y. daugiau už Kinijos BVP. Baltijos šalyse bus sukurta bendra autonominių automobilių kelių infrastruktūra, humanoidai pakeis dėstytojus ir net darželių auklėtojas, o išmanios klientų valdymo sistemos „didžiojo sprogimo“ principu integruosis į debesiją.
„Lietuva turi kliautis protais. Dirbtinis intelektas leidžia daugiau uždirbti, o ne naikina darbo vietas. Lietuvoje yra keturiasdešimt bendrovių, kurios dirba su dirbtiniu intelektu. Noriu, kad jų daugėtų“, – konferenciją „Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis“ pradėjo Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Pralaimėjom tik pirmą kėlinį?
Ekonomikos ir inovacijų viceministro Elijaus Čivilio nuomone, nors beviltiškai pralaimėjome pirmą dirbtinio intelekto varžybų kėlinį, rungtynės dar nebaigtos. „Mūsų vaikai kuria mikrokompiuterius, o ši mokymo programa pateko tarp penkių geriausių programų pasaulyje. Seneliai Joniškyje mokosi naršyti internete, moterys veržiasi į technologijų sritį“, – pasiekimus vardijo jis.
Tiesa, viceministras pripažino, kad geresnių rezultatų trukdo pasiekti ir kai kurios kliūtys. Pavyzdžiui, nėra vienos dedikuotos studijų programos ar studijų centrų, kurių specializacijų būtų dirbtinis intelektas. Iki šiol neužteko skaičiavimų pajėgumų, šiandien atsirado viešai prieinamų algoritmų ir įrankių, atsirado atvirų duomenų. Visgi tik maža dalis kompanijų pasiekia galutinį vartotoją, nes dažniausiai kuria komponentus kitoms įmonėms.
Viceministro teigimu, yra nuo 300 iki 500 talentų, dirbančių šioje srityje. Nors ministerija finansuoja įvairius dirbtinio intelekto projektus, rizikos kapitalo investicijos kol kas sudaro labai mažą dalį.
Universitetams – papildomas finansavimas
Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvis Markas Mongirdas pristatė Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją. Jis pabrėžė, kad daug dėmesio bus skiriama žmogaus teisėms, kad jų nepažeistų technologijos, be to, rekomendavo sukurti dirbtinio intelekto ir teisės komitetą. Pagrindinės sritys, kurias labiausiai pakeis dirbtinis intelektas – gamyba, transportas, energetika, žemės ūkis, sveikatos priežiūra.
Dar daugiau – bus sukurta platforma vystyti dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje – „GovTechLab“.
„Turime stiprinti matematikos programas, sukurti papildomas bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas. Mokymosi visą gyvenimą programos turi būti plėtojamos. Universitetams žadamas papildomas finansavimas įrangai įsigyti, kad dirbtinio intelekto tyrimai būtų daromi čia, Lietuvoje. Tikslas – iki 2025 investicijas į dirbtinio intelekto tyrimus padidinti 70 proc.“, – sakė M. Mongirdas.
Nuo profesoriaus antrininko iki japonų komercinių paslapčių
Vilniaus universiteto profesorius Laimutis Telksnys, kadaise tiksliai nuspėjęs mobiliųjų telefonų ateitį, teigė, kad Lietuva gali virsti Europos humanoidų centru.
„Lietuva sensta, žmonės išvyksta, ką daryti? Reikia panaudoti robotus-humanoidus. Jie mums gali padėti gyventi gražiau ir turtingiau. Jei Japonija bus robotų sostine, Lietuva gali tapti Europos humanoidų sostine. Juokauju, kad dirbtinį intelektą kuria tie, kurie neturi savo intelekto, todėl tai ir daro. Klusnūs, kruopštūs, kantrūs ir nesergantys humanoidai integruosis į mūsų bendruomenę. Tokioje bendruomenėje pasišnekėdami su humanoidais ir gyvensime kartu“, – sakė profesorius.
Jis tikino, kad humanoidai NAO jau greitai pasieks Lietuvos mokyklas. Robotas sėkmingais pritraukia lankytojus ir į Lietuvos knygynus, o geroji patirtis perimama iš Japonijos. „Japonija sensta dar sparčiau, todėl skiria humanoidams daug dėmesio. Jie neviešina savo tyrimų duomenų, viską skelbia japonų kalba. Jiems robotai – strategiškai svarbi prekė“, – teigė mokslininkas.
Profesorius papasakojo ir apie bandymą, kai parduotuvės vitrinoje sėdėjo tikra moteris, o vėliau ją pakeitė humanoidė. Laimėjo humanoidė, pritaukusi daugiau klientų.
„Kas Lietuvoje būtų, nežinau, nes pas mus pardavėjos juk užsisukę bendrauja, bet robotų viešbučiai iš Japonijos gali persikelti ir į Panevėžį. Be to, pamenu atvejį, kai vienas profesorius, pasidaręs savo antrininką, įkėlė savo paskaitos medžiagą į roboto kietąjį diską, o robotas studentams jau paskaitą dėsto pats. Profesoriui atsiranda laiko gilintis, tirti, o ne mechaniškai ir monotoniškai skaityti paskaitą ir perteikti informaciją“, – pasakojo tyrėjas.
Vaikų geriausi draugai
Jis akcentavo, kad reikia turinčių žinių, atpažįstančių aplinką, mokslių, gebančių panaudoti patirtį, bendraujančių su žmonėmis ir netgi tai darančių lietuviškai humanoidų. Dar daugiau, reikės Lietuvos aplinkai pritaikyti kitose šalyse pagamintus robotus.
Jo nuomone, reikia išnaudoti vaikų norą bendrauti su robotais: „Vaikai su robotais netinginiauja, iš robotų gaunamą informaciją daug geriau įsimena. Moksleiviai turi būti rengiami ir mokomi gyventi žmonių ir robotų bendruomenėje. Gaila, kad Švietimo ir mokslo ministerija miegojo, neruošė mokytojų, negalvojo, kad vaikams lavinti galima panaudoti robotus, neparengė inovatyvių mokymo programų. Visa tai reikia padaryti ne per dešimtmečius, o ateinančiais metais.“
Profesoriaus mintims pritarė ir robotas NAO, kuris pasakė, kad baigėsi prezentacijai skirtas laikas ir išreiškė viltį, kad žmonės ir robotai sugyvens taikiai, bei pakvietė kavos.
Skaičiuojama, kad vidutinė ekonominė grąža, investavus į dirbtinio intelekto sprendimus, šiuo metu siekia 16 proc.