Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ sureitingavo didžiausius pasaulio elektronikos gamintojus pagal jų veiklos poveikį aplinkos apsaugai. Reitingų viršūnėje atsidūrė Nyderlandų „Fairphone“ ir JAV „Apple“, po jų sekė „Dell“ ir „HP“. Į mažiausiai „žaliųjų“ diapazoną pateko vienuolika bendrovių, įskaitant „Samsung“, „Huawei“ ir „Amazon“.
Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ sureitingavo didžiausius pasaulio elektronikos gamintojus pagal jų veiklos poveikį aplinkos apsaugai. Reitingų viršūnėje atsidūrė Nyderlandų „Fairphone“ ir JAV „Apple“, po jų sekė „Dell“ ir „HP“. Į mažiausiai „žaliųjų“ diapazoną pateko vienuolika bendrovių, įskaitant „Samsung“, „Huawei“ ir „Amazon“.
Vašingtone įsikūrusi „Greenpeace“ sutelkė dėmesį į didžiausius elektroninių įrenginių (išmaniųjų telefonų, planšetinių ir asmeninių kompiuterių) prekės ženklus Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje.
Reitinguojant bendroves (jų buvo 17-ka, o rezultatai buvo paskelbti dar 2017 metų rudenį) buvo vertinamas jų veiklos poveikis aplinkai pagal šiuos kriterijus: energetiką (šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą naudojant atsinaujinančią energiją), išteklių sąnaudas (tvarų perdirbtų medžiagų naudojimą) ir chemines medžiagas (pavojingų cheminių medžiagų pašalinimą iš paties produkto ir gamybos).
Nėra abejonių, kad išmanieji telefonai, kompiuteriai ir kita technologinė įranga pakeitė pasaulį, tačiau naujausių technologijų įrangos gamybos procesas vis dar stipriai priklauso nuo energijos šaltinių, pavojingų kasybos darbų ir cheminių medžiagų bei prastai sukurtų produktų, kurie skatina žemės išteklių vartojimą, sako „Greenpeace“ ir ragina informacinių technologijų (IT) sektoriaus įmones prisiimti atsakomybę už sparčiai augantį jų veiklos poveikį aplinkai.
Aplinkosaugos organizacijos teigimu, elektronikos gamintojai turėtų mažinti pirminių medžiagų poreikį įtraukiant į gamybą daugiau perdirbtų ir (arba) antrinių medžiagų, tokių kaip plastikas ir metalai. Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad įrenginiai būtų suprojektuoti taip, kad neveikiančius gaminius būtų lengva perdirbti. Tam, kad IT bendrovės iš tikrųjų būtų „žalios“, jos turėtų įsipareigoti kurti tokius gaminius, kuriuose nėra toksiškų cheminių medžiagų ir kurie taupo energiją, yra patvarūs kartu prisiimant visišką atsakomybę už parduodamą įrangą ir tada, kai gaminiai tampa atliekomis, tikina „Greenpeace“.
Ši organizacija bendrovių reitingavimą atlikdavo reguliariai nuo 2006-ųjų iki 2012 metų, o paskutinį kartą reitingus skelbė 2017-aisiais. Pasak „Greenpeace“, to rezultatas – vis daugiau elektronikos gamintojų tapo „žalesni“.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, galioja gamintojų atsakomybės principas. Pagal jį gamintojai ir importuotojai turi pasirūpinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimu ir sutvarkymu (perdirbimu). Siekiant perdirbti kuo daugiau elektronikos atliekų, gyventojų indėlis taip pat yra itin svarbus rūšiuojant atliekas atsakingai“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Pasak bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, dar itin dažnai žmonės mano, kad elektronikos atliekos tėra stambių ar didesnių gabaritų įrenginiai kaip šaldytuvai, mikrobangų krosnelė ar kompiuteriai, bet ne plaukų džiovintuvas ar barzdaskutė, kurios taip pat yra elektronikos atliekos ir jų negalima mesti į šiukšliadėžę ar šalinti į buitinių atliekų konteinerius, o būtina rūšiuoti ir atiduoti atliekų tvarkytojams.
„Renkant elektronikos ir baterijų bei akumuliatorių atliekas mokyklose projekto „Mes rūšiuojam“ metu neretai sunešamos visokios atliekos. Žmonės seną rankinį patefoną taip pat palaiko elektronikos atlieka“, – patirtimi dalijasi K. Štelmokaitienė.
EGIO vadovė primena, kad atliekų nereikėtų kaupti namuose ir jokiu būdu nešalinti bet kur, nes į sąvartynus patekusios elektronikos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali užteršti aplinką ir turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Perdirbant elektronikos atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neužteršia aplinkos, bet ir taupo gamtos išteklius, mažina įvairių naujų gaminių savikainą.
Lietuvos gyventojai nenaudojamą smulkią buitinę elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose specialiose atliekų surinkimo vietose, taip pat savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Stambiai senai įrangai (šaldytuvui, elektrinei viryklei, skalbimo mašinai ir pan.) į namus galima išsikviesti atliekų tvarkytoją.
