Lietuvos ekonomikos augimas viršija regiono vidurkį, tačiau šalies ir užsienio ekspertai sutaria, kad norintį jį išlaikyti ar net paspartinti reikia ieškoti kitų augimo variklių, o vienas iš jų gali būti skaitmeninė ekonomika. Tyrimo duomenimis, panaikindama skaitmeninės ekonomikos atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrajį vidaus produktą (BVP) papildomais 8,8 mlrd. Eur.
Lietuvos ekonomikos augimas viršija regiono vidurkį, tačiau šalies ir užsienio ekspertai sutaria, kad norintį jį išlaikyti ar net paspartinti reikia ieškoti kitų augimo variklių, o vienas iš jų gali būti skaitmeninė ekonomika.
Antradienį didžiausiame Baltijos šalyse startuolių parke „Vilnius Tech Park“ pristatyta tarptautinės valdymo bendrovės „McKinsey & Company“ ataskaita „Skaitmeninis proveržis įgauna pagreitį: kaip skaitmeninimas gali tapti kitu Vidurio ir Rytų Europos augimo varikliu“.
Renginio metu „McKinsey & Company“ pristatė Lietuvos skaitmeninės ekonomikos duomenis ir įžvalgas bei aptarė Lietuvos poziciją tarp kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Šiaurės Europos skaitmeninių lyderių.
Tyrimo duomenimis, panaikindama skaitmeninės ekonomikos atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrajį vidaus produktą (BVP) papildomais 8,8 mlrd. Eur arba pasiekti net 1,5 proc. BVP metinį prieaugį aptariamu laikotarpiu.
Lietuvoje – tvirti pagrindai
„McKinsey & Company“ partneris ir naujausios ataskaitos pagrindinis autorius Marcin Purta teigia, kad Lietuva turi puikius pagrindus išnaudoti skaitmeninės ekonomikos teikiamas galimybes ir pasivyti skaitmeninius lyderius Šiaurės Europoje, įskaitant Estiją.
„Centrinės ir Rytų Europos šalys sugebės išnaudoti visą regiono skaitmeninės transformacijos potencialą tik glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje. Lietuva turi puikius pagrindus keliose srityse, pavyzdžiui, aukštos kokybės skaitmeninę infrastruktūrą bei daugybę talentų STEM srities bendruomenėje“, – sako „McKinsey & Company“ tyrimo pagrindinis autorius.
M. Purta pabrėžia, kad nepaisant to, jog BVP vienam Lietuvos gyventojui 1996-2017 m. laikotarpiu augo net 136 proc., Lietuvos ekonomikai reikalingi nauji šaltiniai augimui. Tyrimas rodo, kad skaitmeninė ekonomika galėtų būti pagrindinis tvaraus šalies ekonominio augimo variklis.
Skaitmeninimo įtaka – vis didesnė
Renginyje Vyriausybės poziciją skaitmeninės ekonomikos klausimu pristačiusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sakė, kad skaitmeninė ekonomika daro vis didesnę įtaką ir kartais iš esmės transformuoja iki šiol ne skaitmeninėmis laikytas ekonomikos sritis.
„Jei ją bandyti išskirti ir nagrinėti atskirai, skaitmeninė ekonomika auga kelis kartus sparčiau nei kiti ekonomikos sektoriai, nors kol kas nėra vieningos metodikos kaip ją išmatuoti. Todėl būtina ne tik vystyti atitinkamus tyrimus, kurie leistų įvertinti skaitmeninės ekonomikos dydį ir jos įtaką ūkio rodikliams, bet ir kalbėti apie teisėkūros orientavimą ir prisitaikymą prie naujos skaitmeninės realybės ir jos teikiamų galimybių“, – sakė J. Rojaka.
Po tyrimo pristatymo vykusioje ekspertų diskusijoje dalyviai nagrinėjo būdus, kaip paspartinti skaitmeninimą viešajame ir privačiame sektoriuose.
„Google“ vadovas Baltijos šalims Vytautas Kubilius pastebėjo, kad nepaisant šalyje turimos skaitmeninės infrastruktūros, jai išnaudoti būtinas aktyvesnis skaitmeninių įgūdžių ugdymas.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje jau yra talentingų specialistų ir reikiamų išteklių. Šiek tiek daugiau bendradarbiaujant ir pakeitus požiūrį, skaitmeninė ekonomika galėtų būti naujasis šalies strateginis augimo šaltinis. Mes norime būti šio proceso dalis, remdami Lietuvos pastangas pasiekti skaitmeninį proveržį. Mes pasiryžę ir toliau investuoti į ateičiai būtinus įgūdžius ir remti Lietuvos įmones savo iniciatyvomis ir mokymais, kurie padeda žmonėms tobulinti įgūdžius, karjeros perspektyvas ar verslą“, – sakė V. Kubilius.
Tuo tarpu diskusiją moderavęs asociacijos „INFOBALT“ direktorius Paulius Vertelka pabrėžė, kad skaitmeninės ekonomikos apimtys nuolat plečiasi, tad ją darosi vis sunkiau atskirti nuo bendros ekonomikos.
„Norint dar geriau suprasti ir išnaudoti skaitmeninės ekonomikos suteikiamas galimybes, prasminga turėti ir įgyvendinti tiek nuoseklią nacionalinę politiką, tiek ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių tarp regiono valstybių. Kartu siekiant tikslų, orientuojantis į reikalingų sprendimų paieškas, darbuotojų ir vartotojų įgūdžių tobulinimą, skatinant procesų skaitmenizavimą verslo įmonėse, ypač – smulkiosiose, galima pasiekti didesnio efektyvumo ir konkurencingumo. Visa tai leistų mažinti skaitmeninę atskirtį ir kurti didesnę gerovę mums visiems – ir verslui, ir valstybei ir gyventojams“, – sakė P. Vertelka, asociacijos „INFOBALT direktorius.
„Google“ šalyje jau pristatė ir įgyvendina skaitmeninio švietimo iniciatyvas bei projektus, tarp kurių – „Technologijų vedliai“ ir „Grow with Google“. Kompanijos labdaringas fondas „Google.org“ savo partneriams, kūrybinių technologijų akademijai „bit&Byte“, skyrė reikalingų lėšų Lietuvos pradinių mokyklų mokytojų skaitmeninių įgūdžių lavinimui.
