„Programavimas jau nėra ateities kalba. Tai – dabartinė pažangos kalba, persmelkusi daugelį sričių“, – sako JAV programavimo kompanijos „Devbridge group“ edukacinių projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, IT sektoriaus darbuotojai ir toliau išlieka itin geidžiami rinkoje. Tuo tarpu rinkos žaidėjai ieško būdų, kaip į šią sritį pritraukti daugiau specialistų.
„Programavimas jau nėra ateities kalba. Tai – dabartinė pažangos kalba, persmelkusi daugelį sričių“, – sako JAV programavimo kompanijos „Devbridge group“ edukacinių projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, IT sektoriaus darbuotojai ir toliau išlieka itin geidžiami rinkoje. Tuo tarpu rinkos žaidėjai ieško būdų, kaip į šią sritį pritraukti daugiau specialistų.
Viltė Gražulevičiūtė studijų mugėje (Justinos Šuminaitės nuotr.)
„Ilgalaikė mūsų kompanijos vizija – dešimt kartų padidinti stojančiųjų į informacines technologijas kiekį per artimiausius dešimt metų“, – akcentuoja G. Dzindzelėtaitė. Verslo atstovų teigimu, siekiant į rinkai reikalingas sritis pritraukti daugiau žmonių, reikia orientuotis į platesnę auditoriją, o šiuo metu technologijų sektoriuje vis dar dominuoja vyrai.
„Mąstymą turime keisti visi – jeigu norime turėti daugiau studijuojančiųjų tiksliuosius mokslus, negalime orientuotis tik į vyrišką auditoriją. XXI-ame amžiuje turime pamiršti stereotipus, laikas gyventi dabartimi ir ateitimi“, – sako „ORLEN Lietuva“ vidinės komunikacijos specialistė Rima Juciutė.
UNESCO statistikos instituto duomenimis, merginos ir moterys yra nepakankamai reprezentuojamos mokslinėje, technologijos, matematikos, inžinerijos srityse (STEM). 2014-2016 metų UNESCO duomenys rodo, kad tik apie 30 proc. merginų renkasi studijuoti STEM mokslų sritis. Pasauliniu mastu ypač mažai merginų studijų kryptimi renkasi informacinių ir komunikacinių technologijų (3 %), gamtos mokslų, statistikos ir matematikos (5 %), inžinerines, gamybos ir statybos (8 %) studijas.
IKT – ne tik programavimas
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentės Danguolės Rutkauskienės, verta atkreipti dėmesį, jog augantis IKT (informacinių ir komunikacinių technologijų) sektorius kuria darbo vietas ne tik programuotojams, bet ir vadinamiesiems tarpininkams – testuotojams, analitikams, klientų aptarnavimo specialistams.
„Tyrimai atskleidžia, jog moterys, dirbančios informacinių technologijų srityje uždirba 9 proc. daugiau nei kitose ir rečiau netenka darbo. Lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų taip pat skamba viliojančiai. Nepaisant to – KTU Informatikos fakultete mokosi tik 10 proc. merginų“, – sako KTU docentė.
Tuo tarpu „Devbridge group“ testavimo direktore dirbanti Rasa Mažutienė pastebi, jog stereotipų pasitaiko ir pačioje IT industrijoje, tačiau situacija keičiasi.
„Pavyzdžiui, programinės įrangos testuotojo rolė buvo laikoma išimtinai „moteriška“, nes reikalavo mažiau techninių žinių, daug kruopštumo ir atidumo. Prieš maždaug 10 metų Lietuvoje testuotojų vyrų buvo mažuma. Situacija pradėjo keistis, kai ši rolė tapo techniškesnė, t.y. pradėjo reikalauti daugiau programavimo žinių. Šiuo metu „Devbridge Group“ testuotojų komandoje moterys sudaro 57 proc.“, – sako R. Mažutienė.
Pasak D. Rutkauskienės, būtina merginas drąsinti ir motyvuoti rinktis IKT specialybes ne tik dėl aukšto darbo užmokesčio, bet ir dėl nuolatinio darbuotojų trūkumo šiame sektoriuje.
„Lietuvos darbo rinka kasmet susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu IKT srityje ir vien vyrai šio trūkumo padengti nesugebės. Jeigu norime, jog Lietuva pritrauktų investicijas iš užsienio šalių, sukurtų daugiau darbo vietų ir neatsiliktų nuo pasaulio, technologijų sektoriuje – turime skatinti merginas dalyvauti mokslinėje veikloje bei rinktis specialybes inžinerinių mokslų ir technologijų sektoriuje“, – neabejoja D. Rutkauskienė.
Studentė su stereotipais susiduria retai
Tuo tarpu KTU Programų sistemas Informatikos fakultete studijuojanti Viltė Gražulevičiūtė teigia nemananti, kad dar egzistuoja specialybių ir profesijų skirstymas į „moteriškas“ ar „vyriškas“, o pačiai su tokiu požiūriu susidurti tenka labai retai.
„Renkantis studijuoti programų sistemas, tokių pasvarstymų apie „vyrišką profesiją“ teko išgirsti tik iš vyresnės kartos žmonių – savo senelių, – sako V. Gražulevičiūtė. – Manau, kad kiekvienas paprasčiausiai renkasi tai, kas jam atrodo įdomiausia. Gal įtakos turi tai, kad vaikinai dažniau lavina savo loginį, kritinį mąstymą, dėl to jiems matematikos, informatikos ir kiti tikslieji mokslai atrodo įdomesni, paprastesni“.
Jai pačiai studijuojant labiausiai patinka laisvė – galimybė planuotis savo laiką ir draugiški bei visuomet patarimų negailintys dėstytojai. „Didžiausi studijų privalumai – galimybė kasdien išmokti kažką naujo, darbas bendraminčių rate bei galimybė mokytis vieniems iš kitų“, – sako KTU studentė.
Nors Viltė dar tik pirmakursė, jau spėjo sudalyvauti ne viename projekte, savanoriauja įvairiuose renginiuose ir savo ateitį mato mokslo pasaulyje. „Kol kas labiausiai ateitį sieju su universitetu – tikiuosi pabaigusi magistrą pasilikti universitete dėstyti bei užsiimti moksline veikla“.
Skatina lyčių lygybę
KTU mokslininkai aktyviai prisideda prie lyčių lygybės skatinimo ir didesnio moterų įtraukimo į mokslą. Štai Informatikos fakulteto tyrėjai kartu su partneriais iš 9 Europos valstybių, vykdo ilgalaikį Europinės mokslo tyrimų programos „Horizontas 2020“ projektą EQUAL-IST. Šiuo projektu siekiama pristatyti struktūrinius pokyčius stiprinant lyčių lygybę informacinių sistemų ir technologinių tyrimų institucijose, kuris labiausiai išsiskiria lyčių nelygybe visuose lygmenyse. Projektas jungia lyčių lygybės integravimą ir teigiamas veiklas 3 pagrindiniuose lygiuose: žmogiškųjų išteklių praktikos ir valdymo procesuose, tyrimų rengime ir pristatyme, paslaugų studentams ir organizacinėje komunikacijoje.
