Svarbiausia šiandienos švietimo sistemos užduotis – išmokyti mokinius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, nebijoti klysti ir mokytis iš savo klaidų, ieškoti informacijos, ją analizuoti ir pritaikyti problemų sprendimui. Būtent šiam tikslui turi tarnauti inovacijos, kurias šiandien vis dažniau bandoma pritaikyti mokymosi procesuose. 
Svarbiausia šiandienos švietimo sistemos užduotis – išmokyti mokinius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, nebijoti klysti ir mokytis iš savo klaidų, ieškoti informacijos, ją analizuoti ir pritaikyti problemų sprendimui. Būtent šiam tikslui turi tarnauti inovacijos, kurias šiandien vis dažniau bandoma pritaikyti mokymosi procesuose.
Svarbu aktyviau veikti
„Žiūrint į 10 metų perspektyvą, esant tokiems greitiems technologijų pokyčiams, sunku numatyti, kokie darbo rinkos iššūkiai laukia dabartinių mokyklinukų. Tačiau svarbiais gebėjimais visada išliks kūrybiškumas, kritinis mąstymas, nebijojimas klysti, mokėjimas sparčiai mokytis, rasti ir atsirinkti reikiamą informaciją užduočiai spręsti,“ – teigia IT edukacinės iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų vadovas Kęstutis Mačiulaitis.
Būtent ši iniciatyva yra įvardijama, kaip vienas sėkmingiausių inovatyvių projektų Lietuvos švietimo sistemoje. „Kompiuteriukai vaikams“ išsiskyrė masiškumu – Lietuvos mokyklose išdalinta per 20 tūkstančių mikro kompiuteriukų, pravesta 100 edukacinių išvykų ir mokymų, į inovatyvų mokymo procesą įtraukta 500 mokytojų.
„Tam, kad mokykla padėtų jauniems žmonėms pasiruošti ateities iššūkiams, apie kuriuos šiandien mes dar galbūt net nenutuokiame, reikia daugiau veikti. Mažiau galvoti ką keisti, mažiau rengti dokumentų ir nutarimų, o daugiau bandyti. Kol galvojama ir diskutuojama, kaip sukurti geriausią švietimo programą, verčiau išbandyti keturias, šešias ar dešimt naujų idėjų visose švietimo srityse, ir žiūrėti, kas mums labiausiai tinka“, – įsitikinęs K. Mačiulaitis. Anot jo, suformuluoti ateities poreikius švietimo sistemai aktyviau turėtų padėti ir verslas, t. y. žmonės, kurie po 8 ar 10 metų ieškos sau darbuotojų tarp šiandieninių moksleivių.
Idėjai, kad svarbu aktyviai veikti dabar, pritaria ir modernių technologijų bei skaitmeninio švietimo entuziastas, didžiausio Baltijos šalyje modernių technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! iniciatorius, europarlamentaras Antanas Guoga: „Kaip versle, taip ir švietime, inovacija pati savaime jokios naudos neduoda. Inovacija svarbi tik tuomet, kai turime aiškų matymą, kodėl ją naudojame ir kuo ji gali pagerinti esamą situaciją. Būtent todėl ketverius metus iš eilės organizavome #SWITCH!, prikviesdami tūkstančius jaunų žmonių ir mokytojų iš visos Lietuvos, kad supažindintume su skaitmeninių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir paskatintume išdrįsti jas išbandyti“. Anot A. Guogos, visuomeninės iniciatyvos šioje srityje yra ypatingai svarbios ir galinčios duoti greitų rezultatų. „Pažiūrėkite, kokį šurmulį sukėlė visuomeninė iniciatyva „Idėja Lietuvai“ ir mintis, kad mokytojo specialybė privalo tapti prestižine Lietuvoje“, – stebisi A. Guoga. Būtent ši visuomeninė iniciatyva paskatino europarlamentarą imtis dar vieno projekto – Lietuvos mokytojų forumo. Tai renginys, į kurį, planuojama, susirinks apie 300 mokytojų bei apie 100 mokyklų vadovų iš visos Lietuvos ir diskutuos apie mokytojo profesijos svarbą, priemones, kaip tobulinti mokytojų darbo aplinką. Renginyje dalyvaus Lietuvos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Suomijos, Singapūro ir kitų šalių švietimo ekspertai, kurie dalinsis savo šalių gerąja praktika.
Inovacijų gausu, reikia tik drąsos išbandyti
Šiuo metu įvairiuose švietimo sistemos inovacijų projektuose vyrauja keletas esminių lavinimo principų. Tai praktiniai bandymai, komandinis darbas, bendravimo kultūra virtualioje erdvėje, individualizuotos užduotys, žaidybiniai elementai. „Kaip teigia naujausios mokslinės studijos, būtent šie principai švietime yra didžiausias motyvatorius vaikams su didesniu užsidegimu įsitraukti į mokymosi procesus“, – sako Daiva Viskontienė, įmonės „BMK“ užsiimančios švietimo inovacijų plėtra, vadovė. „Galiu paminėti edukacines priemones „Scottie Go”, „Blue-bot”, platformą „DB Primary”, „Bebro“ žaidimų korteles. Jos skatina logiškai ir algoritmiškai mąstyti, spręsti užduotis ir problemas komandose. Taip pat ugdo erdvinį mąstymą ir kūrybiškumą, projektavimo ir planavimo įgūdžius ir gilesnį ugdymo turinio įsisavinimą. Šiuos instrumentus galima integraliai naudoti tarpdisciplininiuose dalykuose: matematikoje, kalbų mokyme, pasaulio pažinimo pamokose. Ir tai nėra vien tik vaikų kontaktas su kompiuteriu ar virtualia erdve, nes užduotys reikalauja gyvo komandinio darbo, komunikacijos ir problemų sprendimo kompetencijų, naujų kontekstų pažinimo,“ – dėsto D. Viskontienė.
Modernių priemonių švietime gausu, tačiau kai kuriems pedagogams vis dar trūksta drąsos žengti pirmąjį žingsnį ir tas priemones išbandyti. „Mokytojai, kaip ir mes visi, yra skirtingi. Mes turime pamatinius dalykus, kurie arba išlaiko mus nuolatinėje augimo dinamikoje, arba esame įsikibę „status quo” pozicijos. Tiems mokytojams, kurie nori inovacijų, tikriausiai gali tikti toks pat mokymosi būdas, kurį mes dabar siūlome mokiniams: per patirtį, patirtinius užsiėmimus, nuoseklų procesą, kurio reikia inovacijų įsisavinimui“, – sako ilgametę darbo su švietimo inovacijomis turinti „BMK“ vadovė. Jos teigimu, jau yra nuotolinio mokymosi platformų, kuriose mokytojai iš visų šalių dalinasi savo patirtimis ir mokosi, taip kurdami tarpasmeninius santykius už savo klasės ir valstybės ribų.
Specialistė pripažįsta, kad nors technologinės inovacijos yra svarbios šiandienos mokymosi procese, žmogiškoji, mokytojo asmenybės reikšmė išliks itin didelė. „Inovacijos daro mokytoją visapusiškai didesniu ir stipresniu. Nes lankstumas, atvirumas, tolerancija individualiam kiekvieno jauno žmogaus keliui yra iššūkis. Pasitelkiamos technologijas teikia didelę pagalbą mokytojui, tačiau mokytojas ir toliau lieka pagrindinė ašis. Tai mokytojas užduoda toną, pasako žodį, kuris gali ilgam sustruktūruoti jauno žmogaus pasirinkimus.“, – sako D. Viskontienė.
Inovatyvus ne tik turinys
Ketvirtadalis šalies pedagogų, dalyvavusių MOSTA tyrime, pasidalijo įžvalgomis, jog jų darbe trūksta inovatyvių darbo metodų. Pasak ekspertų, inovatyvi mokykla – tai ne tik mokymo turinys ir metodinės priemonės. „Inovatyvus mokyklos valdymas, pradedant nuo administracinių ar informacijos valdymo metodų – ne mažiau svarbus. Lietuva čia yra pakankamai brandi ir iš esmės mažai išsiskiria – daugelio valstybių švietimo sektoriuje vyrauja tradiciniai duomenų saugojimo, informacijos valdymo, sprendimų priėmimo metodai, kurie remiasi sukauptu ir susistemintu švietimo informacijos turiniu. Vienok, tos švietimo įstaigos, kurios sugeba jau administracijos lygmenyje taikyti šiuolaikines technologijas, ypač taip, kad jos būtų prieinamos ir naudojamos visos mokyklos bendruomenės, palankiau žiūri ir į inovatyvų mokymo turinį bei jį skatina drąsiau taikyti“, – patirtimi darbe su švietimo įstaigomis dalijosi tarptautinės programavimo kompanijos „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius partn. prof. dr. Albertas Šermokas.
Pasak universitetinio darbo patirtį turinčio ir į verslą pasukusio įmonės vadovo, kai dauguma mokyklos kolektyvo, įskaitant ir mokytojus, įveikia pirminę įtampą pradėti naudoti naujus metodus, laiką taupančias internetines sistemas, atsiranda daugiau laiko kūrybinei laisvei. „Skaitmeninės technologijos mokykloje augina aktyvią ir išmanią bendruomenę. Tas informacijos prieinamumo ir pasiekimo greitis, kurį suteikia informacinės technologijos padeda keisti visą ateities kartų mokymosi ir darbo kultūrą, kai savo laiką galima nukreipti į idėjas ir kūrybą, negaištant jo rutinai. Įsitvirtinusi švietime, ji persikels ir į įmones, ir į kitas viešojo sektoriaus sritis, o tai bus ir efektyviau, ir aplinkosaugiškai perspektyvu. Svarbiausia, kad tokiu būdu sukurtume daugiau laiko sumanumui ir kūrybai ugdyti“, – pastebi partn. prof. dr. A. Šermokas, kurio komandos sukurta programa „Mobis debesis“ padeda keisti tradicinius bibliotekos darbo metodus ir sukuria aplinką per kurią bus galima pasinaudoti visais Lietuvos bibliotekų ištekliais.
Plačiau apie inovacijas švietimo procese bus kalbama Lietuvos mokytojų forume, vyksiančiame vasario 28 d., Vilniaus universitete. Forumą organizuoja Antano Guogos paramos fondas ir Vilniaus universitetas. Renginyje įžvalgomis ir patirtimis dalinsis Lietuvos ir tarptautiniai švietimo ekspertai iš Suomijos, Singapūro, Danijos, Belgijos, Olandijos. Vyks dvi programos mokytojams ir mokyklų vadovams.
