Ketvirtoji pramonės revoliucija dažniausiai siejama su pažangiomis technologijomis: savavaldžiais automobiliais, robotika, nanotechnologijomis, daiktų internetu ir kitomis. Tačiau iš tiesų didžioji dalis tokių ir panašių sprendimų yra susiję su žmonėmis, o ne su robotais. Šiandien ketvirtoji pramonės revoliucija kuria efektyvią žmogaus ir roboto superkomandą, sprendžiančią didžiausius šių laikų verslo iššūkius, o ateityje suteiks galimybių ir patiems vartotojams bendrauti su robotais.
Ne paslaptis, kad kone didžiausi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti šiuolaikinėms verslo, o ypač – gamybos, įmonėms – darbuotojų trūkumas bei darbo efektyvumo didinimas. Tačiau pagreitį ir Lietuvoje vis labiau įgaunantys ketvirtosios pramonės revoliucijos procesai būtent juos ir padeda įveikti. Nuo inovatyvių sprendimų klientams iki robotizacijos ir daiktų interneto – visi šie technologiniai įrankiai ateityje taps neatsiejami nuo sėkmingų įmonių veiklos.
(Ne)tradicinė komanda
Gamybos įmonės Lietuvoje net ir augant darbo užmokesčiui nuolat sprendžia galvosūkį, kur rasti tinkamiausių darbuotojų. Pastarieji metai aiškiai rodo, kad šio iššūkio sprendimu gali tapti pramonės robotizacija. Tam, kad verslas būtų mažiau priklausomas nuo žmogiškųjų išteklių ir jų netrūktų – paprastos žmonių funkcijos perduodamos technologijoms. Kadangi robotai sprendžia darbuotojų trūkumo problemą, natūraliai paneigiamas ir susiformavęs mitas, kad „robotai atima darbus“. Iš tiesų jie perima neįdomias, rutinines operacijas. Dar nesu susidūręs su atveju, kad investavusi į technologinius, IT ar kitus sprendimus, įmonė mažintų darbuotojų skaičių. Priešingai – darbuotojai perkvalifikuojami ir robotas bei jo operatorius ar prižiūrėtojas tampa viena komanda.
Roboto ir žmogaus komanda sprendžiamas ir dar vienas didelis verslo iššūkis – darbo efektyvumas. Diegiant ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijas operacijų našumas auga kartais. Vienas iš tokių pavyzdžių – savitarnos kasos parduotuvėje. Galime palyginti: įprastoje kasoje dirbantis kasininkas aptarnauja eilėje stovinčius žmones vieną po kito, o savitarnos kasoje dirbantis kasininkas aptarnauja 8-10 automatinių kasų vienu metu. Tokiu būdu, didelę dalį operacijų atliekant robotui, vienas žmogus sukuria daug daugiau pridėtinės vertės. Tokie ir panašūs technologiniai sprendimai tuo pačiu tarnauja ir darbuotojui, ir įmonei. Juk jeigu robotas pagamina daugiau produkcijos, auga ir žmogaus rezultatai, gerėjant jiems, didėja įmonės našumas ir galiausiai, tikėtina, kad abi pusės uždirbs daugiau.
Vartotojų komunikacija su robotu
Ateityje ne tik tokios funkcijos, kaip apsipirkinėjimas, bet ir didelė gamybos procesų dalis bus automatizuota. Apie tai kalbėsime ir kovo mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes tos organizacijos, kurios nespės į ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinį, greičiausiai nebegalės sėkmingai konkuruoti rinkoje. Tai lemia besikeičianti rinka – šiandien vartotojai nori specialiai jiems pagamintų produktų. Jeigu žmogus nori būti individualus, vadinasi, ir gamybinė technika turi gebėti gaminti išskirtinį, tik tam žmogui pritaikytą gaminį. Tą akimirką, kai rinkose bus pasiekta kritinė masė ir didžioji dalis įmonių bus skaitmenizuotos, kai serijinę gamybą pakeis individuali, įmonės be šių naujovių nebepajėgs konkuruoti. Individuali gamyba reikš, kad su kiekvienu užsakymu, kiekvienu žmogumi, robotas turės persiprogramuoti vis naujam iššūkiui.
Individualių produktų poreikis sukuria ir patį aukščiausią ketvirtosios pramonės revoliucijos lygį. Jis bus pasiektas tuomet, kai vartotojas turės galimybę susikurti išskirtinės specifikacijos daiktą (automobilį, kompiuterį ar bet ką kitą), o kitoje pasaulio pusėje jau po kelių minučių prasidės to produkto gamyba. Tai reiškia, kad visa rinka yra tiesiogiai keičiama ir formuojama vartotojo, kuris komunikuoja su robotu, tuoj gaminsiančiu specialiai jam pritaikytą produktą.
Tokie modernūs technologiniai sprendimai keičia vartotojų poreikius, transformuoja vadybines ir darbo su žmonėmis strategijas. Didžioji dalis šių pokyčių susijusi būtent su žmonėmis, o ne su pačiais ketvirtosios pramonės revoliucijos įrankiais, pavyzdžiui, robotais. Juk viena yra pastatyti robotą, o šalia jį valdantį darbininką, ir kas kita – žmogaus mąstymą ir roboto efektyvumą bei tikslumą sujungti į vieną komandą. Būtent todėl ketvirtoji pramonės revoliucija yra tik 10 proc. visų įmonėse vykstančių skaitmeninės transformacijos procesų ir net 90 proc. – žmogaus.
Komentaro autorius – Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.