Eismo sąlygos, sauga ir transporto priemonės per keletą metų labai pasikeitė ir dėl technologijų plėtros toliau sparčiai kinta. VGTU viešėjęs Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas pastebėjo, kad ne visada plėtra vyksta tokia kryptimi, kaip tikimasi iš pradžių.
Eismo sąlygos, sauga ir transporto priemonės per keletą metų labai pasikeitė ir dėl technologijų plėtros toliau sparčiai kinta. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjęs Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas pastebėjo, kad ne visada plėtra vyksta tokia kryptimi, kaip tikimasi iš pradžių. „Tai, ką turime šiandien, ilgą laiką buvo siekiamybė – platūs keliai, daug transporto priemonių, greitai judantis jų srautas. Šiuos tikslus pasiekėme, bet šiandien jau galvojame apie tvarumą, saugumą ir tokią aplinką, kur labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai – taptų svarbiausi“, – sako jis.
Kalbėdamas apie ateities miestus ir kaip juose galėtų atrodyti eismo sąlygos Švedijos transporto administracijos atstovas išskiria galimus pokyčius trijose srityse.
1. Moderni danga
Visų pirma transporto ekspertas atkreipia dėmesį į kelių ir šaligatvių dangą – anot jo, statistika rodo, kad didelė dalis eismo dalyvių patiria sužeidimus nukritę ant kieto pagrindo. „Tradiciškai mes įpratę prie kietos kelio ar šaligatvio dangos. O kas būtų, jei ateityje ją pakeistume į tokią, kuri naudojama vaikų žaidimų aikštelėse? Net mažytis pokytis šiuo atveju gali lemti dideles permainas. Šiuo metu naujų kelio, šaligatvio ir kitų paviršių dangų tyrimams skiriame daug dėmesio“, – pasakoja L. Ekmanas.
Šiaurės šalims, kaip kad Švedijai, o kartu ir Lietuvai, būdingos problemos, kurias žiemą sukelia sniegas ir ledas. „Dabar įprasta slidžią dangą barstyti žvyru ar druska, bet kai sniegas nutirpsta, šios medžiagos lieka ir vis tiek trukdo, pavyzdžiui, dviratininkams. Apšalusių takų problemą spręsti padėtų šildoma danga“, – sako L. Ekmanas. Jis pasakoja, kad Švedijoje kai kuriuose miestuose tokia danga jau yra įrengta ir tyrimai rodo puikius rezultatus – pavienės pėsčiųjų patiriamos traumos beveik visai išnyko. Anot transporto eksperto, snieguotomis žiemomis galinčiose pasigirti šalyse ši technologija ateityje turėtų labai išpopuliarėti.
2. Technologinės transporto priemonių inovacijos
Technologijos kinta labai sparčiai. „Dar visai neseniai buvo sunku įsivaizduoti automobilius, kurie patys sustotų pėsčiajam įžengus į kelią. Dabar tai tampa realybe. Šiuo metu su automobilių gamintojais dirbame išvien, nes saugumo užtikrinimas tampa visų prioritetu“, – pasakoja Švedijos transporto administracijos atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad ateityje duomenų rinkimas ir jų panaudojimas naujos kartos transportui bus dar labiau neatsiejami dalykai. Duomenys bus pasitelkiami technologijai, vadinamai „geografine aptvarine zona“ (angl. geo-fencing). „Naudojant GPS transporto priemonės vietai nustatyti, minėta technologija galės automatiškai sumažinti transporto priemonės greitį, jeigu ji patektų į pėsčiųjų zoną arba iš viso neleisti įvažiuoti į tam tikras zonas, kurios bus atviros tik aplinkos neteršiančioms transporto priemonėms ar elektromobiliams“, – pasakoja VGTU viešėjęs L. Ekmanas.
3. Erdvės ir greičio apribojimai
Transporto ekspertas atkreipia dėmesį, kad turima miesto erdvė bei erdvė tarp gyvenamųjų namų ateityje vargiai prasiplės. Priešingai – mums teks išmokti ją išnaudoti efektyviai. „Egzistuojančios erdvės tarp statinių pasidalinimas tarp pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių turės keistis. Nebebus siekiamas jas visas atskirti, priešingai, laukia jų visų integracija ir tarpusavio sąveika. O kad tai būtų įmanoma, turės pasikeisti požiūris į greitį ir kelyje užtrunkamą laiką“, – akcentuoja Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas.
Nors dabar įprasta visur skubėti pasitelkiant didesnį transporto priemonės greitį, anot jo, ne lėtesnis važiavimas yra priežastis, kodėl prarandamas laikas, o stovėjimas nejudančiose transporto spūstyse. „Turėtų pasikeisti mūsų greičio mieste samprata: jei norime būti mieste, čia gyventi, mes neprivalome visur nuvykti taip greitai, kaip įmanoma. Norint tinkamai dalyvauti eisme kartu su kitomis transporto priemonėmis bei pėsčiaisiais, greitis visų pirma turės užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams“, – akcentuoja transporto ekspertas.
Ateities vizija – 0 žuvusių keliuose
Anot transporto specialisto, ateities miestuose turėsime atrasti balansą tarp geros infrastruktūros, transporto priemonių bei teisingo elgesio keliuose, o viso to branduolys – „Vizija 0“ (angl. Vision Zero) programa. Jos tikslas – žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti iki 0. Šios programos idėja, gimusi daugiau nei prieš 20 metų Švedijoje, šiandien jau džiugina puikiais rezultatais – vertinant vienam milijonui gyventojų per metus tenkantį žuvusiųjų keliuose skaičių, eismo saugos atžvilgiu Švedija yra saugiausia Europos Sąjungos valstybė. Praėjusiais metais šio rodiklio reikšmė Švedijoje siekė 25, palyginimui, Lietuvoje – 67.
Lietuva prisideda prie šios vizijos ir siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų saugesni, iki 2020 m. pabaigos čia numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių: bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos saugumo priemonės. „Vizija 0“ naudoms ir galimybėms aptarti VGTU vyko tarptautinė konferencija „Vision Zero for Sustainable Road Safety in Baltic Sea Region“, organizuota drauge su Lietuvoje įsikūrusia Lietuvos ir Švedijos akademija. Pasidalinti patirtimi į tarptautinę konferenciją susirinko transporto srities ekspertai iš 12 šalių. Šios konferencijos sėkmė bei aktuali tema paskatino jos tęstinumą, todėl konferenciją numatyta rengti kasmet vis kitoje Baltijos valstybėje. Taigi, 2019-ųjų pabaigoje jau planuojamas eismo saugumo ekspertų susitikimas Estijoje.
