Kinijos technologijų kompanijos „Huawei“ vardas įsuktas į šnipinėjimo skandalų verpetą, kuris palietė ir Lietuvą. Visa ši istorija prasidėjo JAV, kurios kinus apkaltino galimai kuriant nesaugią įrangą. Nors kaltinimai itin rimti, tačiau visa ši istorija kol kas nėra pagrįsta akivaizdžiais „Huawei“ kaltės įrodymais. O ar yra dėl ko sunerimti lietuviams?
Kinijos technologijų kompanijos „Huawei“ vardas įsuktas į šnipinėjimo skandalų verpetą, kuris palietė ir Lietuvą. Dėl šios bendrovės produkcijos galimai keliamų rizikų keli Seimo nariai jau kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
Žvelgiant globaliai, visa ši istorija prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kurios kinus apkaltino galimai kuriant nesaugią įrangą. Nors kaltinimai itin rimti, tačiau visa ši istorija kol kas nėra pagrįsta akivaizdžiais „Huawei“ kaltės įrodymais. O ar yra dėl ko sunerimti lietuviams?
Keistas sutapimas
„Huawei“ vardas dėl galimai nesaugios įrangos gamybos ir bendradarbiavimo su Kinijos saugumo struktūromis itin garsiai ėmė skambėti 2018 m. Tuomet JAV metė šešėlį ant šios kompanijos ir paragino nebenaudoti „Huawei“ produkcijos.
Sutapimas ar ne, tačiau būtent pernai „Huawei“ pralenkė kompaniją „Apple“ ir tapo antra didžiausia išmaniųjų telefonų tiekėja, nusileisdama tik Pietų Korėjos milžinei „Samsung“. Neatmetama, kad būtent tai, kad jų flagmanas atsidūrė kinų užnugaryje, galėjo sujudinti amerikiečius imtis veiksmų atgauti prarasti pozicijas. Kadangi konkurencinė kova yra itin aštri, tam galėjo būti pasitelktos ir juodosios technologijos, kaip šiuo atveju – kaltinimai dėl galimai nesaugios įrangos. Žinoma, tai tėra viena iš versijų, kuri kol kas nėra nei galutinai įrodyta, nei paneigta.
Visgi kova išmaniųjų įrenginių rinkoje vyksta ne tik tarp „Apple“ ir „Huawei“. Akivaizdu, kad ši kova turi gerokai platesnį mastą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai paskelbė prekybos karą Kinijai. Tai iššaukė ir pačios Kinijos atsaką, dėl ko abi šalys „apsikeitė“ gerokai išaugusiais muito mokesčiais.
Ekonomikos ekspertai sutinka, kad tokia priešprieša tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų neabejotinai daro neigiamą įtaką globaliu mastu. Šiuo atveju JAV mestas šešėlis ant „Huawei“ vykstančio prekybos karo kontekste įgyja atspalvį, keliantį klausimų, ar visa tai nėra tarpusavyje susiję.
Ką žinome apie „Huawei“ įkūrėją?
Vaizdžiai teigiant, „Huawei“ produkcija Kinijoje yra tarsi „Apple“ prekės ženklas Amerikoje. Tai yra flagmanas, kurio įrenginių nori daugelis kinų, nes tai – prestižo simbolis. Pati „Huawei“ įvardijama kaip vienas sėkmingiausių Kinijos konglomeratų.
Tačiau mažai kas žino, kad ši bendrovė gyvuoja jau ilgiau nei tris dešimtmečius. Pasaulio kontekste ji tapo žinomesnė 2012-aisiais, kai ėmėsi išmaniųjų telefonų gamybos. Prieš tai „Huawei“ koncentravosi į infrastruktūrinę telekomunikacijų įrangos gamybą.
Šią kompaniją įkūrė buvęs Kinijos liaudies Išsilaisvinimo armijos inžinierius Renas Zhengfei. Būtent šis faktas bene dažniausiai minimas galimo „Huawei“ šnipinėjimo ir bendradarbiavimo su Kinijos valdžia kontekste, o pats R. Zhengfei įvardijamas kaip galimas jos parankinis.
Visgi dėl pastarojo fakto akivaizdžių įrodymų nėra, nors pats „Huawei“ įkūrėjas ir neslepia, kad remia Kinijos komunistų partiją. Visgi šią savaitę pasaulio žiniasklaidą jis patikino, kad „Huawei“ nedirba Kinijos valdžiai, bei šiai neteiktų jokių duomenų, net jei ji to pareikalautų. Tuo pačiu jis pridūrė, kad „Huawei“ niekada nebuvo sulaukusi tokio reikalavimo.
Rizikų gali būti
IT ekspertas Marius Pareščius neslepia, kad technologijų gamintojai savo produkcijoje iš tiesų gali įdiegti šnipinėjimo įrankius. Šiuo atveju galima kalbėti apie įrenginyje saugomas nuotraukas, vaizdo įrašus, susirašinėjimus, el. laiškus, pokalbius ir panašią informaciją.
„Tačiau kalbėdami apie tokius duomenis galime imti ir platesnį jų mastą, pavyzdžiui, vietos nustatymo GPS sistemą. Yra žinoma pavyzdžių, kai nors telefone buvo išjungta ši funkcija, tačiau skleidžiamas signalas parodė, jog paslapčia vietos sekimas vis tiek įjungtas“, – pasakojo M. Pareščius.
Tokie duomenys, anot eksperto, gali būti panaudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, įvairiausių maršrutų sudarymui ar netgi karinių bazių tyrinėjimui. Pagrįsdami savo sprendimą šiais „langais“, kai kuriose šalyse atsakingi valdžios pareigūnai yra priėmę sprendimą atsisakyti „Huawei“ gaminamos produkcijos.
Lietuvoje tokio sprendimo dar nėra. Dėl šios priežasties Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą bei Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kurie turėtų padėti ištirti, ar iš tiesų yra pagrindo abejoti „Huawei“ produktų saugumu.
„Neatmestina galimybė, kad „Huawei“ technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios landos, kurios ilgainiui gali būti panaudotos bandant prieiti prie informacijos, šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslams“, – aiškino A. Ažubalis.
„Huawei“ prašo įrodymų
2018 m. pabaigoje „Huawei“ išplatino oficialų pranešimą, kuriame sureagavo į iškeltas abejones dėl jų produkcijos saugumo.
Vertindamas metamus kaltinimus kompanijai, rotacijos tvarka skiriamas „Huawei“ valdybos pirmininkas Kenas Hu teigė: „Geriausia faktams leisti kalbėti už save. O faktas yra tas, kad „Huawei“ įrašai apie saugumą yra visiškai švarūs. Mes esame įsitikinę, kad kibernetinis saugumas yra pasaulinė problema. Tai visos pramonės klausimas, todėl mes jį turime spręsti visi kartu.“
Bendrovės atstovas pridūrė, kad „Huawei“ niekada neturėjo jokio rimto kibernetinio saugumo incidento, susijusio su jų pagaminta įranga.
„Net taikant patį griežčiausią reguliavimą ir jų pagrindu atliekant patikrinimus niekada nebuvo surasta įrodymų, kad mūsų įranga kelia grėsmę saugumui“, – akcentavo „Huawei“ valdybos pirmininkas. Jis pridūrė, kad sulaukusi nepagrįstų kaltinimų kompanija yra pasiryžusi apsiginti.
