2018 m. pabaigoje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva buvo atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai žino apie asmens duomenų apsaugą ir asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijas.
2018 m. pabaigoje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva buvo atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai žino apie asmens duomenų apsaugą ir asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijas. Tyrimo duomenimis, žinančiųjų apie asmens duomenų apsaugą skaičius padvigubėjo, daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų žino apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo daugiausia žmonių kreiptųsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, taip pat manoma, kad patikimiausiai asmens duomenis tvarko policija, o griežčiausia asmens duomenų apsauga turėtų būti finansų paslaugas teikiančiose bendrovėse.
2018 m. didelio visuomenės dėmesio sulaukė asmens duomenų apsaugos reforma ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo pradžia visose Europos Sąjungos valstybėse narėse gegužės 25 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiuo pokyčių laikotarpiu stebėjo didelį visuomenės ir organizacijų susidomėjimą asmens duomenų apsaugos teisinės sistemos naujovėmis. Atsižvelgiant į temos aktualumą, atliekant gyventojų tyrimą apie asmens duomenų apsaugą respondentams buvo užduotas klausimas „Ar teko girdėti apie 2018 m. gegužės 25 d. visoje Europoje ir Lietuvoje pradėtą taikyti naują asmens duomenų apsaugos teisės aktą – Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą?“. Teigiamai į šį klausimą atsakė 71 proc. Lietuvos gyventojų. Apie naują asmens duomenų apsaugos teisės aktą dažniau yra girdėję 26–45 metų asmenys, aukštąjį išsilavinimą įgiję, didžiausias pajamas gaunantys (daugiau kaip 500 Eur) respondentai.
Reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys atskleidė, kad pusės apklaustųjų teigimu, nors naujos taisyklės įpareigoja, tačiau duomenų valdytojai, t. y. įmonės, įstaigos ir fiziniai asmenys, tvarkantys asmens duomenis su profesija susijusiais tikslais, nėra informavę jų apie turimus duomenis ir jų perdavimą kitiems asmenims. 28 proc. teigė, kad duomenų valdytojai yra informavę, kam perduoda duomenis, tačiau neinformavo, kokiais tikslais tai daroma. 22 proc. teigė, kad duomenų valdytojai informavo, kam ir kokiu tikslu perduoda duomenis.
Į klausimą „Ar Jūs žinote apie įstatymų Jums suteiktas teises ir nustatytas pareigas asmens duomenų apsaugos srityje?“ atsakė žinantys ir manantys, kad žino 68 procentai respondentų. 2016 m. šis rodiklis siekė 35 proc., tad palyginti 2016-ųjų ir 2018-ųjų tyrimo duomenis, kone dvigubai padaugėjo žinančiųjų apie savo teises ir pareigas asmens duomenų apsaugos srityje. Apie suteiktas teises ir nustatytas pareigas daugiau žino 36–55 metų Lietuvos gyventojai.
Paprašius įvardyti instituciją, į kurią kreiptųsi, jeigu tektų susidurti su problemomis dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, daugiausia asmenų (54 proc.) nurodė vieną iš asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų Lietuvoje – Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dažniau paminėjo vyresnio amžiaus (46–55 m.), didesnes pajamas gaunantys (daugiau kaip 500 Eur) respondentai.
Į kurią instituciją kreiptumėtės, jeigu tektų susidurti su problemomis dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo?
Atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai, kaip duomenų valdytoju, užtikrinančiu, kad duomenys yra tvarkomi tinkamai, labiausiai pasitiki policija (81 proc.). Nemažai respondentų pasitiki sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir įstaigomis (77 proc.), Valstybine mokesčių inspekcija bei SODRA (po 72 proc.). Daugiausia apklaustųjų nepasitiki greitųjų vartojimo kreditų bendrovėmis – 59 proc.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia Lietuvos gyventojų mano, kad griežčiausia asmens duomenų apsauga turėtų būti finansines paslaugas teikiančiose bendrovėse. 2018 m. taip manė trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų, 2014 m. – 78 proc., 2010 m. – 77 proc. Taip pat 2018-aisiais 68 proc. manė, kad griežčiausiai turėtų būti reguliuojamos sveikatos priežiūros įmonės ir įstaigos, 57 proc. įvardijo teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas, kiek daugiau kaip trečdalis (36 proc.) įvardijo prekybos įmones, 32 proc. – švietimo ir kultūros įstaigas bei įmones, o 30 proc. – telekomunikacijų bendroves.
Neseniai pradėtose taikyti naujose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse numatyta įvairių sankcijų dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo. Ypač didelį ažiotažą sukėlė žymiai padidėjusios baudos už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, kurios, kaip numato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Bauda gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 000 000–20 000 000 Eur. Atliekant tyrimą Lietuvos gyventojų teirautasi jų nuomonės dėl nuobaudų asmens duomenų tvarkymo pažeidėjams. Beveik pusės (47 proc.) respondentų nuomone, pakanka, kad pažeidėjas pasitaisytų, 41 proc. laikosi nuomonės, kad pažeidėjas turėtų būti nubaustas, 12 proc. respondentų pažeidėjų likimas nesvarbus.
Be kita ko, tyrimo metu buvo klausiama Lietuvos gyventojų nuomonės apie informacijos šaltinius, iš kurių jie gavo informacijos apie asmens duomenų apsaugą. 2018-aisiais populiariausiu šaltiniu įvardyta televizija. Taip mano 66 proc. respondentų. Pasak 45 proc. apklaustųjų tai – internetinė žiniasklaida, o 40 proc. respondentų apie asmens duomenų apsaugą sužinojo iš kitų asmenų. Televiziją dažniau paminėjo vyresnio amžiaus (46 m. ir vyresni), vidurinį išsilavinimą įgiję, mažesnes pajamas gaunantys (300 Eur ir mažiau), kaimo vietovių gyventojai. Internetinę žiniasklaidą dažniau paminėjo 26–55 metų asmenys, didesnes pajamas gaunantys (daugiau kaip 300 Eur) respondentai.
