Glaudi draugystė su technologijomis yra neišvengiama, nes ateitis priklausys jas įvaldžiusiems, įsitikinęs „Dell EMC“ technologijų ekspertas ir konsultacijų vadovas Šiaurės ir Rytų Europos regionui Ludekas Safaras, „Dell Technologies Forum“ renginio metu Vilniuje pristatęs dirbtinio intelekto tendencijas ir jų atnešamas transformacijas.
L. Safaro teigimu, darbdaviai jau šiandien privalo žiūrėti, kaip intelektualios technologijos keis žmonių atliekamus darbus, pereinant į „žmogaus ir technologijų partnerystės“ lygmenį. Šis terminas atsirado pabrėžiant, kad dirbtinis intelektas, „mašinos“ ir robotai neperims mūsų darbų, bet be jų kasdieniai darbai gali tapti neįmanomi ar mažų mažiausiai – neefektyvūs.
Per kelerius metus realybė, kurią pažįstame, gali visiškai pasikeisti
„Dirbtinis intelektas – tai tikrai ne robotas, tampantis savarankišku ir norintis pražudyti žmogų, – pokalbį juokdamasis pradėjo L. Safaras ir pastebėjo, kad mes dirbtiniu intelektu naudojamės ir to net nepastebime. – Kiekvienas išmanusis telefonas, kiekviena nuotraukų aplikacija turi daug dirbtinio intelekto komponentų. Ir nors tai mus supa kiekvieną dieną, ne tik nebijome, bet dažnai net ir nepastebime. Dėl to vis didesnis dirbtinio intelekto skverbimasis į žmonių gyvenimus, galima sakyti, yra natūralus procesas.“
Anot L. Safaro, kaip toliau atrodys toks natūralus procesas, kol kas spėliojama, nes technologijos evoliucionuoja kiekvieną dieną, ir per kelerius metus realybė, kurią pažįstame, gali visiškai pasikeisti.
„Technologijos sparčiai transformuoja darbo sritį. Mes jau dabar išskiriame septynis dirbančiųjų tipus, kurių kiekvienas turi savitą santykį su technologijomis. Vieni itin vertina mobilumą, t. y. jiems svarbu galėti dirbti bet kur ir bet kuriuo metu, pasiėmus bet kokį įrenginį. Kitiems mobilumas nereikalingas ir jiems būtų patogu aplink save turėti bet kokį skaičių virtualių ekranų. Tokios galimybės kartu su virtualia ir papildyta realybe taps mūsų kasdienybe“, – akcentus dėlioja „Dell“ atstovas.
Kovojame su psichologiniu barjeru
Technologijų ekspertas drąsiai kalba ir apie saugumą – būtent šis klausimas neduoda ramybės daugeliui be technologijų savo kasdienybės jau neįsivaizduojančių žmonių.
„Atsakykite sau – ar naudojatės išmaniuoju telefonu, „Google“ nuotraukomis, duomenų saugojimo platformomis? Jei atsakymas yra „taip“, tai jūs savanoriškai ir per daug nesusimąstydami dalinatės itin svarbia ir asmeniška savo informacija. Ir tame nematote nieko pavojingo. Saugumo klausimas keliamas tuomet, kai asmuo susimąsto apie su darbu susijusius duomenis. Atsiranda baimė, kad jei įrenginys nėra mano, tai jis nėra saugus. Bet toks požiūris su išmanosiomis technologijomis užaugusiai kartai atrodys pasenęs. Taigi, kovojame su psichologiniu barjeru – tam tikru nepasitikėjimu technologijomis“, – sako L. Safaras.
Anot eksperto, kiekvienas turėtų domėtis IT naujovėmis – juk gąsdina tai, ko nesuprantame. Aktyviai sekant technologijų pažangą nekils klausimų, ar informacija debesijoje, jungiantis ne iš asmeninio įrenginio, yra saugi. Be to, nuolatinis domėjimas yra būdas ne tik gauti daugiau naudos iš inovatyvių technologijų, bet ir darbe ar versle užsitikrinti lyderio pozicijas.
Vidutiniu laikotarpiu technologijos darbų neatims
Pokyčiai IT srityje labiausiai skatina kelti klausimus dėl darbo bei kvalifikacijos – ne paslaptis, kad automatizacijos procesas vis labiau įsibėgėja ir žmonių darbai atitenka „mašinoms“. L.Safaras tikina, kad darbų netrūks, tiesiog jie bus kitokie ir žmogui teks prisitaikyti iš naujo.
„Vidutiniu laikotarpiu, tarkime, per dešimtmetį, technologijos darbų neatims – taigi turime laiko pasiruošti. Suprantu, kad visi bijo mokytis naujų dalykų. Bet reikia suprasti, kad technologijos ir, žinoma, dirbtinis intelektas kuriami tam, kad palengvintų mūsų gyvenimą ir atliktų mums nepatinkančius darbus. Juk nesistebite, kad skaičiavimo mašinėlė skaičiuoja geriau ir greičiau už jus? Ji sukurta tai vienai funkcijai atlikti ir atlieka ją puikiai“, – sako L. Safaras.
Specialistas ragina apie pokyčius galvoti jau dabar, nes jų laukia labai daug ir labai įvairių, o koks pasaulis bus vos po 10 metų – sunku net fantazuoti.
„Visai neseniai mano septynmetė dukra paklausė, ar išmokysiu ją vairuoti. Akimirką sutrikau ir nežinojau, ką jai atsakyti, – su šypsena pasakoja L. Safaras. – Juk gali būti, kad jai sulaukus pilnametystės savivaldžiai automobiliai jau bus taip paplitę, jog kai kur keliuose nebebus šviesoforų, linijų, kelio ženklų. Galbūt greitkeliai galėtų tapti pirmaisiais keliais, paskirtais vien savivaldžių automobilių eismui. Tad pasakiau jai, kad tikrai išmokysiu ją to, ko tuo metu reiks – arba vairuoti, jei tai dar bus įmanoma, arba kontroliuoti savivaldę transporto priemonę.“
Pasak L. Safaro, vienas iš būdų prisijaukinti pokytį yra savo pomėgius kuo labiau susisieti su darbu. Tuomet ir mokymosi procesas pasidaro lengvesnis, ir noras domėtis yra ne pareiga, o malonumas.