Europa prieš „Facebook“: interneto milžinė dar turi kur pasitempti

Artėjantys europiniai rinkimai kelia naujų abejonių dėl socialinio tinklo „Facebook“ veiklos skaidrumo bei galimo poveikio demokratiniams procesams.

Spalio pabaigoje Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl reakcijos į „Cambridge Analytica“ skandalą tik dar kartą priminė – „Facebook“ valdanti bendrovė turi kur pasitempti.

Kodėl kilo skandalas?

Šių metų pradžioje paaiškėjusi informacija apie britų politinių konsultacijų bendrovės „Cambridge Analytica“ manipuliacijas atkreipė dėmesį į tai, kaip saugomi ir kaip panaudojami didžiųjų interneto platformų vartotojų asmeniniai duomenys ne vien JAV ir Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Tai yra dalis platesnio susirūpinimo dėl to, kaip skaitmeninėje erdvėje vykstantys procesai, tokie kaip dezinformacija bei „netikrų naujienų“ sklaida, veikia demokratinius rinkimus.

Pirmą kartą teiginys, kad britų politinių konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“ naudoja milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis, pasirodė dar 2015-ųjų gruodį dienraščio „The Guardian“ žurnalisto Harry Davieso straipsnyje. „Facebook“ tuo metu atsisakė plačiau komentuoti, tačiau patvirtino, kad atlieka vidinį tyrimą.

Skandalas įsiplieskė 2018-ųjų kovą, kai „The Observer“, „Channel 4 News“ ir „The New York Times“ kartu paskelbė apie „Cambridge Analytica“ vykdomus pažeidimus, remdamiesi buvusio bendrovės darbuotojo Christopherio Wylie liudijimu. Paaiškėjo, kad „Cambridge Analytica“ išnaudojo „Facebook“ duomenų saugumo pažeidumą, kuris leido programėlių kūrėjams rinkti asmeninio pobūdžio informaciją ne vien iš sutikimą davusių internautų, bet ir iš jų draugų. Tokiu būdu „Cambridge Analytica“, prisidengdama programėle „This Is Your Digital Life“, surinko mažiausiai 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenis.

Ši duomenų bazė buvo panaudota, kuriant vartotojų psichologinius profilius ir tikslingai nutaikant politinę reklamą. Iš pradžių tuo naudojosi JAV respublikonų partijos nominacijos prezidento rinkimuose siekusio Tedo Cruzo, o vėliau – ir Donaldo Trumpo kampanijos. Vėliau paaiškėjo, kad „Cambridge Analytica“ taip pat paliko ryškių pėdsakų 2016-ųjų referendumo dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES kampanijoje.

Šių metų lapkričio pradžioje dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad su „Cambridge Analytica“ susijusi bendrovė „SCL Elections“ paslaugas per praėjusius savivaldos rinkimus 2015 m. teikė pergalės Vilniuje siekusiam Liberalų sąjūdžiui. Tiesa, bent kol kad nėra įrodymų, kad rinkėjų duomenų bazės kūrimui galėjo būti panaudoti „Facebook“ duomenys.

Ko reikalauja Europos Parlamentas?

EP nariai spalio 25 dieną plenarinių posėdžių salėje Strasbūre patvirtino rezoliucijos tekstą, kuris ragina bendrovę „Facebook“ leisti ES institucijoms atlikti pilną jos veiklos auditą. Ši priemonė, manoma, padėtų įvertinti socialinio tinklo vartotojų duomenų saugumą. Be to, EP nariai rekomenduoja „Facebook“ uoliau kovoti su kitais bandymais paveikti įvairių rinkimų baigtį. Dabartinė bendrovės pozicija vertinama kaip besikertanti su „ES teise“.

EP taip pat pažymi, kad „duomenų analizė ir algoritmai daro vis didesnį poveikį piliečiams prieinamai informacijai“, o tokiomis technologijomis naudojantis „netinkamai, gali kelti pavojų pagrindinėms teisėms į informaciją, taip pat žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui“.

Rezoliucijos tekstas nurodo, kad „skaitmeniniame amžiuje rinkimų teisės aktus reikia pritaikyti prie šios naujos skaitmeninės tikrovės“ ir siūlo, kad „įprastos (neinternetinės) rinkimų apsaugos priemonės, pavyzdžiui, politiniams pranešimams rinkimų laikotarpiu taikomos taisyklės, rinkimų išlaidų skaidrumas ir apribojimai, neagitavimo laikotarpių paisymas ir vienodas požiūris į kandidatus, taip pat būtų taikomos internete“. Tokiam požiūriui pritaria ir Europos Komisija.

Be to, tarp rekomendacijų patenka siūlymai valstybėms narėms diegti privalomą skaitmeninių atspaudų ėmimo sistemą vykdant elektronines kampanijas ir skleidžiant reklamą, didinti mokamos internetinės politinės reklamos ir pranešimų skaidrumą, informuoti apie už reklamos išlaidas teisiškai atsakingus asmenis, sudaryti sąlygas ES piliečiams lengvai atpažinti mokamą internetinę politinę reklamą ir pranešimus bei juos užsakiusią organizaciją, uždrausti profiliavimą rinkimų tikslais, įskaitant elgesį internete, kuris gali atskleisti politines preferencijas, socialinės žiniasklaidos platformose žymėti automatizuotų paskyrų (botų) platinamą turinį ir pagreitinti netikrų paskyrų šalinimo procesą.

Kokie atsiliepimai apie EP rezoliuciją?

EP pranešėjas Claude'as Moraesas (Socialistai ir demokratai): „Tai yra globali problema, kuri jau paveikė mūsų darbotvarkę ir mūsų rinkimus. Rezoliucija išskiria reikalingas priemones, įskaitant nepriklausomą „Facebook“ auditą, mūsų konkurencijos taisyklių atnaujinimą bei papildomas priemones, skirtas mūsų rinkimams apsaugoti. Veiksmų reikia griebtis dabar, ir ne vien tam, kad atkurtume pasitikėjimą interneto platformomis, bet ir tam, kad apsaugotume piliečių privatumą ir pasitikėjimą demokratinėmis sistemomis.“

Eurokomisarė Vera Jourova: „Facebook-Cambridge Analytica“ byla visiems mums buvo žadintuvo signalas. Mums eilinį kartą buvo priminta, kad skaitmeniniame pasaulyje mūsų asmeniniai duomenys gali būti netinkamai panaudoti, išnaudoti ir nukreipti prieš mus. Mums vėl buvo priminta, kad kibernetinis saugumas ir dezinformacija yra rimta grėsmė laisviems ir demokratiškiems rinkimams, ir kad skaitmeninės ginklavimosi varžybos nėra ateities reiškinys. Jos vyksta čia ir dabar.“

Kiek „Facebook“ kainavo „Cambridge Analytica“ skandalas?

Netrūksta manančių, kad kilus precedentų neturinčiam skandalui, „Facebook“ bent kol kas lengvai atsipirko.

Įmonės įkūrėjas ir vadovas M. Zuckerbergas šių metų gegužę liudijo EP Pirmininkų konferencijoje, kur jo pasirodymas virto farsu: į maždaug valandą EP politinių grupių lyderių vardytus klausimus jis galiausiai atsakė vos 10 minučių trukusiu nekonkrečiu atsakymu. Posėdžio dalyviams nebuvo sudaryta net galimybė užduoti papildomų klausimų.

Palyginimui, „Facebook“ vadovo liudijimas JAV Kongrese balandžio viduryje su pertraukomis tęsėsi dvi dienas – iš viso beveik 10 valandų – ir pareikalavo iš jo gerokai daugiau išradingumo, mėginant įtikinamai atsakyti į kiekvieną atskirą klausimą. Tačiau ir tąkart aiškiausia visuomenei išsakyta žinia buvo tai, kad M. Zuckerbergas „atsiprašo“.

Be to, šių metų spalį JK informacijos komisaro biuras paskyrė „Facebook“ maksimalaus dydžio, tačiau vis tiek stebėtinai menką 500 tūkst. svarų sterlingų (570 tūkst. eurų) baudą. Bendrovės apyvarta vien 2017 m. siekė 40,7 mlrd. JAV dolerių (37,78 mlrd. Eurų). Baudos už analogiškus nusižengimus JK, kaip ir visoje ES, buvo gerokai sugriežtintos gegužę įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), tačiau jos negali būti taikomos atgaline tvarka.

Bent kol kas nepasitvirtino ir spėlionės, kad „Cambridge Analytica“ skandalas gali neigiamai paveikti „Facebook“ įvaizdį bei sumažinti socialinio tinklo vartotojų skaičių. Bendrovė oficialiai deklaruoja, kad kas ketvirtį jos paslaugomis kasdien naudojasi vis daugiau internautų, o rekordas (1,495 mlrd.) buvo užfiksuotas 3-ąjį 2018 m. ketvirtį. Tiesa, bent Europoje tokių aktyvių vartotojų nežymiai mažėjo du ketvirčius iš eilės (iš viso nuo 279 mln. iki 278 mln.), o Šiaurės Amerikoje skaičius išliko nepakitęs (185 mln.). Vis dėlto sunku įvertinti, kaip tai gali būti susiję su žala socialinio tinklo reputacijai.

Ar „Facebook“ gali pasikeisti?

Pati bendrovė ne iškart pripažino savo klaidas, tačiau pastaruoju metu skelbia ėmusi įgyvendinti papildomas priemones, skirtas kovai su dezinformacija ir netikrų naujienų skleidimu, o taip pat užkamšiusi spragas, kuriomis pasinaudojo „Cambridge Analytica“.

„Mes be atvangos dirbame, siekdami užtikrinti skaidrumą ir „Facebook“ besinaudojančių apsaugą bei saugumą“, – kiek anksčiau EP Pilietinių laisvių komiteto sprendimą tvirtinti rezoliucijos projektą komentavo „Facebook“.