Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas sprendimas jungti Lietuvos kolegijas, neatsižvelgiant į jų studijų rodiklius bei neturint ilgalaikės sujungtų kolegijų veiklos strategijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos nuomone, yra nepamatuotas ir nesprendžiantis susidariusios situacijos. 
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas sprendimas jungti Lietuvos kolegijas, neatsižvelgiant į jų studijų rodiklius bei neturint ilgalaikės sujungtų kolegijų veiklos strategijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos nuomone, yra nepamatuotas ir nesprendžiantis susidariusios situacijos.
Kolegijos taps didesnės – problemos išliks tos pačios
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno teigimu, skuboti sprendimai gali ne tik neduoti norimo rezultato, bet ir dar labiau pagilinti identifikuotas sektoriaus problemas.
„Esame Lietuvos švietimo sistemos dalis. Kolegijose studijuoja virš 30 % Lietuvos studentų, kuriems esame įsipareigoję teikti kokybiškas studijas. Jas norime nuolatos gerinti bei pakelti į aukštesnį lygį. Visgi, esame realistai ir matome esamas aukštųjų mokyklų ir visos šalies švietimo sistemos problemas, kurioms taip pat ieškome tinkamų sprendimo būdų.
Manome, kad Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas pertvarkos planas ir noras maksimaliai sujungti kolegijas yra kiek skubotas ir nesprendžiantis įsisenėjusių sektoriaus problemų. Kolegijoms reikia pokyčių, tačiau reforma turi būti nuosekli, su ilgalaike perspektyva ir bendru sutarimu. Greitas sprendimas visus jungti nesprendžia problemos iš esmės.
Buvo atlikta daug įvairių vertinimų. Šiandien turime tokią situaciją, kad kuo dažniau vertiname, tuo tampa painiau, nes rezultatai jau priklauso ir nuo požiūrio kampo. Pavyzdžiui, visai neseniai „MOSTA“ analizavo sektorių ir sudarė kolegijų „šviesoforus“ bei įvardino kai kurias institucijas, kaip turinčias potencialą. Šiandien, praėjus pusmečiui, jau kalbama apie tų institucijų jungimą. Neramu, kad dabartinis Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas sprendimas tiesiog fiziškai sumažins kolegijų skaičių, bet liks institucijos su tomis pačiomis problemomis, tik pasislėpusiomis skirtinguose sluoksniuose. Norisi labiau nuoseklių ir ilgalaikių sprendimų, paremtų būsimos pertvarkos naudos analize ir skaičiavimais. Kartais reikia išeiti iš komforto zonos ir pagalvoti, ką naujo mes sukursime“, – tvirtina LKDK prezidentas.
LKDK kreipėsi į ministeriją ir kitas valstybės institucijas, išsakydama savo pasiūlymus, siekiant valstybinių kolegijų veiklos tobulinimo. Pasak LKDK, pokyčių planas privalo ne tik atliepti svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria valstybinių kolegijų sektorius, bet ir sistemingai būti išdėstytas laike su procesų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmais, finansavimu ir siekiamų rezultatų tarpiniais vertinimais.
„Norint nuoseklaus kolegijų sektoriaus veiklos tobulinimo, veiksmus būtina atlikti etapais. Visų pirma, turi būti priartintas vienam kolegijos studentui pirmos pakopos studijose skiriamas finansavimas prie finansavimo, skiriamo pirmos pakopos universiteto studentui. Atsižvelgiant į specialistų poreikio analizę ir pertvarkos procesus, pradžioje siūlome priimti sprendimus dėl tų institucijų, kuriose neigiamas veiklos iššūkių poveikis labiausiai juntamas. Taip pat būtina peržiūrėti studijų programų pasiūlą kolegijose, restruktūrizuoti ar naikinti dubliuojančias programas, suformuoti nekintančius kolegijų sektoriaus veiklos tobulinimo kriterijus ir siekinius.
Reikia pradėti realizuoti 5 ISCED lygmens studijas bei sukurti įstatyminę bazę ir poįstatyminius teisės aktus, leidžiančius realizuoti profesinės magistrantūros studijas kolegijų sektoriuje. Taip pat labai svarbu suformuoti aiškius užsakomųjų taikomųjų tyrimų ir tokios veiklos kolegijose vertinimo kriterijus, bei nuosekliai didinti šios veiklos finansavimą. Tokie nuoseklūs veiksmai, o ne tik aritmetinis kolegijų jungimas leistų gerinti studijų kokybę ir konkuruoti aukštojo mokslo erdvėje“, – LKDK poziciją pateikia N. Varnas.
40 % mažesnis finansavimas – reikalavimai tie patys
Netolygus kolegijinių ir universitetinių studijų finansavimas yra dar viena ilgametė problema, į kurią Vyriausybėje vis dar žiūrima pro pirštus. Be šios problemos sprendimo sunkiai įsivaizduojamas sektoriaus veiklos tobulinimas. Juk kolegijų studentų norminės pirmos pakopos studijų kainos dydis sudaro tik apie 60 % šiandieninės universitetų studentų tos pačios pirmos pakopos norminės studijų kainos dydžio.
„Situacija rinkoje yra nelygiavertė ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus. Mūsų krepšelis buvo ir išliko beveik dvigubai mažesnis nei universitetų, tačiau laboratorijos ir mokymų bazės kolegijose savo modernumu ir turima įranga, o galiausiai ir palaikymui reikalingomis lėšomis nenusileidžia universitetų bazėms, o kartais ir lenkia. Nors finansavimas skiriasi ženkliai, tačiau kokybiniai reikalavimai keliami visoms pusėms“, – netolygų vieno studento studijoms skiriamą finansavimą akcentuoja LKDK prezidentas.
LKDK nuomone, siekiant valstybinių kolegijų veiklos kokybės tobulinimo, būtina priartinti vienam kolegijų studentui skiriamą finansavimą prie vienam universitetų studentui skiriamo finansavimo.
„Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, 2018 m. kolegijose buvo sudaryta apie 5000 valstybės finansuojamų sutarčių. Siekiant užtikrinti ne prastesnį tos pačios pakopos studentų parengimą ir sėkmingai tobulinti kolegijų veiklą, būtina suvienodinti kolegijų ir universitetų pirmos pakopos studentų studijų kainą. Tam vidutiniškai reikėtų didinti 400-500 eurų lėšas vienam kolegijų studentų krepšeliui.
Tik užtikrinus nuoseklius pokyčių planavimo bei sprendimų įgyvendinimo procesus, kartu įtraukiant ir įveiklinant juose dalyvaujančias institucijas, galima tikėtis sėkmingo kolegijų sektoriaus veiklos tobulinimo plano įgyvendinimo“, – apibendrina LKDK prezidentas N. Varnas.
