Ketverius metus Lietuvoje gyvenančiam ir dirbančiam Dmytro Kravcovui Migracijos departamentas nebepratęsė leidimo gyventi, nes įtaria jį Lietuva naudojantis tik kaip vartais į Šengeno zoną. Rusas Andrejus Drobitka bijo, kad tas pats nutiks ir jam. Abu technologijų startuolius įkūrę vyrai dirba „Vilnius Tech Park“.
Ketverius metus Lietuvoje gyvenančiam ir dirbančiam Dmytro Kravcovui Migracijos departamentas nebepratęsė leidimo gyventi, nes įtaria jį Lietuva naudojantis tik kaip vartais į Šengeno zoną. Rusas Andrejus Drobitka bijo, kad tas pats nutiks ir jam. Abu technologijų startuolius įkūrę vyrai dirba „Vilnius Tech Park“, kurio vadovė tikina, kad nesusipratimų su Migracijos departamentu kyla nuolat. Pareigūnai čia dirbančius startuolius iš viso pasaulio kaltina bandant apgauti valstybę.
Migracijos departamentas pateikia gana formalius atsakymus – pavyzdžiui, pasakoja neradęs startuolio vadovo darbo vietoje, nepamatęs įmonės iškabos ar pan. Štai atsisakyme išduoti leidimą D. Kravcovui pareigūnai rašo, kad jam nėra reikalo dirbti būtent iš Lietuvos. Startuolių atstovams vis labiau trūksta kantrybės ir jie pradeda kalbėti apie tai, ar tik nereikėtų keltis į palankesnę jaunam verslui valstybę, tarkime, Estiją.
Veja iš šalies čia 4 metus gyvenantį ukrainietį
„Man tai yra labai keista situacija, nes Lietuvoje gyvenu ketverius metus. Ir man tikrai patinka šita šalis, bet sprendimas man yra labai keistas“, – „15min“ pasakojo D. Kravcovas. Nuo 2014 metų jis vadovauja įmonei „Dev2dev“ – ji teikia analitikos paslaugas čia pat įsikūrusiai bendrovei „Game Insight“.
Į abu startuolius yra investavęs rizikos kapitalo fondas IMI.VC, kuris yra „Vilnius Tech Park“ dalininkas ir steigėjas. Pastarasis, beje, vis dažniau žiūri į užsienį sakydamas, kad ilgiau taip dirbti nebegalima. Leidimo gyventi Lietuvoje D. Kravcovas kreipėsi jau 4 kartą, ir neigiamas atsakymas jį nustebino.
Juliaus Kalinsko / „15min“ nuotr.
„Šį kartą mes labai ilgai ruošėme dokumentus, davėme daugiau dokumentų nei anksčiau, bet tai nesuveikė. Problema yra tai, kad institucija ne iki galo supranta, ką mes veikiame“, – sakė vyras.
Įmonė parduoda paslaugas – galimybę naudotis analitikos platforma. Tačiau Migracijos departamento dokumentuose rašoma, kad įmonė turi užsiimti programavimu, tačiau joje neįdarbintas nė vienas programuotojas. „D. Kravcovas (…) nurodė, jog baigė valstybinį Donecko Meninio intelekto institutą (ekonominės kibernetikos studijas). Įvertinus šią aplinkybę, yra rimtas pagrindas manyti, kad su programavimo veikla susijusius darbus atlieka pats D. Kravcovas“, – rašoma rašte.
Ukrainietis sutrikęs – visų pirma jo įmonė jokios programinės įrangos neparduoda, o prekiauja galimybe ja naudotis. O jeigu ir kurtų programas, nesupranta, kodėl jis pats kaip vadovas to negalėtų daryti. „Jie pamatė, kad mes dirbame su programine įranga, ir jie pradėjo ieškoti programinės įrangos kūrėjų. Čia mes užsiimame tik marketingu ir verslo plėtra“, – pečiais gūžtelėjo vyras.
Nustebino Migracijos departamento atsakymas ir įmonės teisininkę Jurgitą Bliznikienę. „Šis sprendimas priimtas spalio 11 dieną. Maždaug spalio 26 dieną priimtas kitas sprendimas – tos pačios įmonės kitai darbuotojai pratęstas leidimas gyventi. Tai jeigu jūs prieš dvi savaites pasakėte, kad įmonė yra fiktyvi, leidimas yra reikalingas tik keliauti po Šengeną, veiklos nėra, tik kažkokios sutartys, kurios nieko nepatvirtina, tai kaip kitam žmogui galite pasakyti, kad jums išduodame“, – stebėjosi teisininkė.
Galutinę neigiamą išvadą pareigūnai parašė apsilankę vyro biure – neradę nei įmonės iškabos (nes atėjo pro kitą įėjimą), nei paties direktoriaus (tuo metu atostogavo Airijoje), jie nusprendė, kad įmonė yra tik priedanga D. Kravcovui keliauti po Šengeno zoną.
„Jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. (…) Užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės“, – savo išvadoje rašo Migracijos departamento pareigūnai. Šis sprendimas jau yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. „Vilniaus Tech Park“ ir „Game Insight“ atstovų teigimu, tai jau ne pirmas kartas, kai startuoliai negali gauti leidimo gyventi Lietuvoje pareigūnams nusprendus, kad jie puikiai veiklą gali vykdyti ir užsienyje. Startuolių atstovai mano, kad pareigūnai paprasčiausiai neturi tinkamos kompetencijos vertinti jauno IT verslo, nes yra pratę prie statybininkų ir vilkikų vairuotojų, o ne aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų.
Su migracijos pareigūnais kovoja nuolatos
„Tai vyksta jau pusantrų metų“, – sakė Raimonda Pilipavičiūtė, „Game Insight“ ir rizikos kapitalo fondo IMI.VC atstovė. Tą patį liudijo ir „Vilnius Tech Park“ vadovė Ieva Dirvonskaitė. „Vyras iš Irano taip pat gavo tokį atsakymą. Jis buvo priverstas išvažiuoti iš Lietuvos, važiuoti į Turkiją ir bandyti gauti vizą ten. Migracijos departamento pareigūnai taip pat aplankė „Vilnius Tech Park“ ir priėmė sprendimą, kad negali rasti jo biuro, nors jie nieko nepaklausė, kur jį rasti. Man tai visiškas nesusipratimas“, – pasakojo ji.
Moterų manymu, didžiausia problema yra ta, kad Migracijos departamento pareigūnai yra pratę dirbti su konvencinių profesijų atstovais, tarkime, statybininkais ar vilkikų vairuotojais, todėl, tarkime, nesupranta, kodėl startuolių atstovai nebūna savo darbo vietose, kodėl dirba nuotoliniu būdu, gauna daug pervedimų ne iš Lietuvos, o užsienio kompanijų ir pan.
„Yra labai gražių iniciatyvų marketingo, išleidžiama daug pinigų prikviesti talentams, bet realiai su kuo mes susiduriame? Norėdami čia dirbti praleidžiame krūvą laiko Migracijos departamente su žmonėmis, kurie arba per daug užkrauti, arba nesugeba greitai vertinti informacijos. Jie nesupranta to XXI amžiaus, startuolių kompanijų. Pareigūnai negali elementariai suvokti, kad kompanijos vadovas gali praleisti komandiruotėje, kaip mūsų atveju, 21 iš 23 darbo dienų“, – dėstė R. Pilipavičiūtė.
Startuolių atstovės grįžo prie D. Kravcovo atvejo, kai Migracijos departamento pareigūnai nesuprato, kuo užsiima įmonė – kad „Dev2dev“ parduoda paslaugas, o ne pati kuria programinę įrangą. Moterys piktinosi, kad pareigūnai, neradę reikalingos ar ne iki galo supratę informaciją, neradę darbo vietoje vadovo, nebandė pasitikslinti informacijos, neskambino niekam dėl papildomų duomenų, o vienašališkai surašė išvadas. „Yra senas sustabarėjęs biurokratinis aparatas, kuris visus tikrai vertina pagal tai, kas parašyta juodu ant balto 95 metų papkutėje. Tikrai tie įstatymai nepasiveja besikeičiančio XXI amžiaus pasaulio“, – karčių žodžių negailėjo I. Dirvonskaitė.
Verslininkas bijo tokio paties likimo
Andrejus Drobitka – taip pat „Vilnius Tech Park“ dirbantis startuolis. Jis kartu su kolegomis vysto papildytąją realybę bendrovėje „Sketch AR“. Bendrovė šiais metais Niujorke buvo apdovanota „The Webby Awards“ už geriausią papildytosios realybės panaudojimą. Kompanija nurungė „Snapchat“ ir „IKEA Place“.
Nepaisant pasiekimų, bendrovės vadovas bijo, kad gali negauti leidimo toliau gyventi Lietuvoje. „Ką tik grįžau iš Kinijos, dabar keliauju į Romą, vėliau važiuosiu į Milaną, po to – į Vokietiją. Kiekvieną savaitę esu kviečiamas kaip pranešėjas ir ekspertas. Bijau tokios pačios situacijos“, – pasakojo daugiau nei trejus metus čia gyvenantis iš Kaliningrado kilęs vyras. Jo dukra Vilniuje eina į mokyklą, žmona, taip pat rusė, turi įkūrusi įmonę Lietuvoje. Tačiau jam koją gali pakišti faktas, kad vyras neturi aukštojo mokslo diplomo.
Sausį baigs galioti jo startuolio viza, ją dar bandys prasitęsti metams, tačiau vėliau, mano A. Drobitka, gali kilti problemų.
„Bet bus sunkiau, kai ji baigs galioti. Nuolatinio leidimo dar jis negaus, nes reikia būti išgyvenus 5 metus. Kai baigsis ir pratęsta startuolio viza, jis be aukštojo mokslo diplomo sunkiai galės gauti leidimą kitu pagrindu, todėl klausimas, ką jam reikės daryti tuo metus“, – svarstė „Dev2dev“ teisininkė J. Bliznikienė. Į ateitį baugščiai žiūrintis vyras nesupranta, kodėl Lietuva taip vilioja startuolius, jeigu vėliau sudaro tiek kliūčių jiems tęsti savo veiklą.
„Gavau startuolių vizą metams. Bet startuoliui, mano galva, tai yra labai mažai. Neįmanoma užauginti kompanijos per metus. Dabar turėsiu kreiptis vėl. Problema, nes neturiu aukštojo mokslo diplomo. Tai netrukdo vystyti sėkmingai verslą, bet gali užkirsti kelią gauti leidimą gyventi Lietuvoje“, – nerimavo verslininkas.
Migracijos departamentas griežtas: užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis
Migracijos departamento pareigūnai, atsakingi už leidimų išdavimą užsieniečiams, į „15min“ klausimus atsakė raštu. Jų teigimu, ukrainietis D. Kravcovas pateikė neteisingus duomenis, būtent todėl leidimas gyventi jam ir nėra pratęstas. „Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) gavęs trečiųjų šalių piliečių prašymus išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje juos nagrinėja individualiai. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti bendrovių veiklos patikrinimus, kviesti užsieniečius apklausai, konsultuotis su valstybės institucijomis, kitais būdais rinkti reikiamus duomenis sprendimui priimti. Migracijos departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktos informacijos visumą, ir į tai, kad D. Kravcovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, priėmė sprendimą atsisakyti minėtam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi, kurį užsienietis turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – taip skamba Migracijos departamento atsakymas „15min“.
Laiške, kurį gavo verslininkas, beje, lietuvių kalba, kurios jis nemoka, priežastys dėl atsisakymo pakartotinai išduoti leidimą nurodomos konkrečiau. Pavyzdžiui, Migracijos departamento neįtikino įmonės pateiktos sutartys ir finansinės ataskaitos, turėjusios liudyti apie užsieniečio įmonės tikrumą. „15min“ turimi dokumentai rodo, kad „Dev2dev“ pateikė Migracijos departamentui 5 iš daugiau nei 70-ies sutarčių, įskaitant sutartį dėl patalpų nuomos. Lemiančiu argumentu tapo ir faktas, kad pareigūnai nerado įmonės iškabos, vadovas jų netikėto vizito metu nebuvo darbo vietoje, įmonėje nedirba nė vienas programuotojas (nors ji programinės įrangos ir nekuria). Be to, pareigūnams neįtiko ir finansiniai įmonės duomenys.
„Įvertinus kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktas paslaugų teikimo sutartis bei bendrovės sąskaitos išrašą, konstatuotina, kad bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje yra vykdoma tik minimaliai, o prioritetas teikiamas užsienio valstybėse esantiems verslo partneriams ir klientams“, – rašo jie. Nors bendrovė pateikia duomenis, kad per 6 mėnesius vien iš Lietuvoje registruotų įmonių gavo 120 tūkst. eurų pajamų.
„15min“ montažas / Migracijos departamento sprendimas
Būtent dėl to pareigūnai daro išvadą, kad D. Kravcovui įmonė yra įdomi tik tiek, kiek ji atidaro vartus į Šengeno zoną, ir apskritai dirbti Lietuvoje jam nėra būtina.
Svarsto apie kitas valstybes
„Negalima verti žmogaus startuolio kaip statybininko – ateini į darbo vietą ir nėra statybininko. Jeigu norime lygiuotis į kaimynines valstybes, turime išskirti prioritetus ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – „15min“ sakė „Game Insight“ vykdomasis direktorius Antanas Mišeikis.
Jo manymu, negalima startuolių vertinti kaip mums jau įprastų profesijų atstovų – virėjų ar statybininkų, kurie visą laiką gali būti savo darbo vietoje. Todėl ir vertinti tokius žmones bei jų darbą Lietuvoje reikėtų kiek kitaip. Jo ir kitų „15min“ kalbintų startuolių atstovų manymu, pareigūnams trūksta reikiamos kompetencijos vertinti būtent tokio pobūdžio verslą. „Reikia, kad dirbtų žmonės, kurie suvokia, supranta, gali prisidėti prie sistemos gerinimo. Ir galėtų žvelgti į šitą situaciją kiek kitokiu kampu – ne kaip į vilkikų vairuotojus, statybininkus. Skirkite, 3–5 žmones, padėkit spręsti“, – R. Pilipavičiūtė mano, kad galbūt užtektų suformuoti skyrių iš kelių žmonių Migracijos departamente, kuris galėtų rūpintis būtent ne konvencinių, o tokių verslų kaip startuoliai aptarnavimu.
Pasak moters, startuoliai labai daug laiko praleidžia bendraudami su Migracijos departamentu, dėl didelio krūvio vėluoja leidimų išdavimas, jis neretai užtrunka kelis mėnesius. Tai, R. Pilipavičiūtės manymu, Lietuvą daro nekonkurencingą kitų startuolių siekiančių valstybių atžvilgiu. Jos atstovaujamas IMI.VC fondas, investuojantis į įvairius startuolius, yra gundomas kraustytis į užsienį, kur sudarytos palankesnės sąlygos startuoliams.
„Žinau vieną startuolį, vieną situaciją. Buvo žmogus iš Maskvos ir jam labai sunkiai sekėsi su Migracijos departamentu. Galų gale, pagyvenęs čia pora metų, jis gavo skaitmeninę pilietybę Estijoje ir taip išsprendė savo klausimą. Mes kuriame čia visą ekosistemą. Atrodo, norisi pakišti viską po vienu stogu. Bet patys pervedę savo geriausius startuolius čia susiduriame su ta problema ir esame priversti mąstyti apie kitų šalių pasiūlymus. Turime ieškoti sprendimų, kaip dirbti“, – svarstė R. Pilipavičiūtė.
„Vilnius Tech Park“ vadovė I. Dirvonskaitė priminė, Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2020 metų būti namais tūkstančiui startuolių. „Startup Lithuania“ duomenimis, šiuo metu turime apie 417 startuolių. Taigi turime tikrai didelį iššūkį per pusantrų metų padvigubinti ar netgi patrigubinti veikiančių startuolių skaičių. Kita vertus, mes juos tarsi ir stabdome, nesuteikdami jiems galimybės gyventi ir kurti Lietuvoje“, – sakė ji.
