Nors mokėjimo kortelės šiuo metu yra saugiausias rinkoje egzistuojantis būdas atsiskaityti už prekes bei paslaugas, mėginimų įvykdyti nusikaltimus, susijusius su mokėjimo kortelių ar jų duomenų vagystėmis, vis dar pasitaiko.
Nors mokėjimo kortelės šiuo metu yra saugiausias rinkoje egzistuojantis būdas atsiskaityti už prekes bei paslaugas, mėginimų įvykdyti nusikaltimus, susijusius su mokėjimo kortelių ar jų duomenų vagystėmis, vis dar pasitaiko. Taip LRT.lt sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. „Bankai labai greitai reaguoja į įtarimų keliančias operacijas – kreipimaisi į klientus pasiteirauti dėl šių veiksmų tikslingumo arba lėšų paskirties buvo aprašyti ir žiniasklaidoje“, – teigia jis.
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Danas Tamkevičius patvirtina – mokėjimo kortelės iš tiesų yra saugios. „Dažniau nukenčia nebent tokie žmonės, kurie kortelės PIN kodą užsirašo ant pačios kortelės arba laiko užrašytą kur nors piniginėje. Plėšimo atveju tokia kortele vagis gali pasinaudoti“, – kalba policijos atstovas.
Praėjusį savaitgalį policija sulaikė aštuonis asmenis, bandžiusius išsigryninti pinigų iš bankomatų naudodami plastikines korteles. Pas vieną iš Vilniuje šeštadienį sulaikytų asmenų buvo rasta 10 plastikinių mokėjimo kortelių, ant kurių surašyti numeriai. Tą pačią dieną sostinėje įkliuvo ir trys Estijos piliečiai, kurie, įtariama, norėjo pasinaudoti netikrais banko mokėjimo instrumentais. Pas vieną jų rasta 15 plastikinių mokėjimo kortelių.
Kaune savaitgalį taip pat įkliuvo trys Estijos piliečiai. Skirtingu metu į policijos akiratį patekę estai bandė išsigryninti pinigų ir su savimi turėjo 45 plastikines mokėjimo korteles. Sulaikytas buvo ir Lietuvos pilietis, turėjęs septynias plastikines mokėjimo korteles. Visi asmenys buvo uždaryti į areštinę, jiems pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Be tikrojo kortelės PIN kodo sukčiai greitai įkliūva
M. Zalatorius tikina – šiuo metu mokėjimo kortelės yra saugiausias rinkoje egzistuojantis būdas atsiskaityti už prekes bei paslaugas. Be to, pasak jo, finansų įstaigos teikia aukščiausią prioritetą griežtai mokėjimų stebėsenai ir garantuoja klientų jiems patikėtų lėšų saugumą neteisėto nurašymo atveju. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, mėginimų įvykdyti nusikaltimus, susijusius su mokėjimo kortelių ar jų duomenų vagystėmis, vis dar pasitaiko.
„Vykstant teisėsaugos tyrimui, išsamiau pakomentuoti aprašytos situacijos ir jos aplinkybių negalėtume. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad atsiskaityti pavogta ar padirbta mokėjimo kortele parduotuvėje arba išsigryninti su ja pinigų bankomate nebus įmanoma, neturint tikrojo kortelės PIN kodo.
Bankai labai greitai reaguoja į įtarimų keliančias operacijas – kreipimaisi į klientus pasiteirauti dėl šių veiksmų tikslingumo arba lėšų paskirties buvo aprašyti ir žiniasklaidoje. Visų šių būdų imamasi siekiant apsaugoti teisėtus interesus bei pačių klientų lėšas“, – kalba M. Zalatorius.
Pasak jo, pagrindinis patarimas gyventojams – saugoti savo banko sąskaitos duomenis bei kortelės PIN kodą, neužsirašyti jo ant pačios mokėjimo kortelės ir nesinešioti kaip atmintinės piniginėje. Taip pat patariama kortelėmis neatsiskaityti nesaugiose interneto parduotuvėse ir nedelsiant kreiptis į banką, pastebėjus trikdžių arba įtarus, jog jūsų sąskaita mėginta pasinaudoti be jūsų žinios.
Apsauginiai bekontakčių kortelių dėklai – rinkodaros triukas
Nors bankų atstovai tikina, kad bekontaktės mokėjimo kortelės yra saugios, o bet koks bandymas sukčiauti būtų greitai identifikuotas finansines paslaugas teikiančios institucijos, atsiranda įvairių vaizdo siužetų, kuriuose rodoma, kaip paprasta žmogui nežinant nuskaityti jo kortelę. Taip pat atsiranda ir produktų, kurie turėtų apsaugoti jūsų korteles nuo neteisėto nuskaitymo.
„Kalbant apie bekontaktes korteles, natūralu, kad naujos technologijos neretai būna apipintos mitais. Patariame tokio pobūdžio informaciją vertinti kritiškai. Lietuvoje bekontakčiai atsiskaitymai veikia daugiau kaip metus. Per šį laikotarpį, Lietuvos bankų asociacijos žiniomis, šalyje nebuvo nė vieno neautorizuoto nuskaitymo šia technologija.
Bekontakčių kortelių NFC (artimo atstumo duomenų perdavimo) technologija perduoda skaitmeninius duomenis tik labai mažu atstumu (4 cm ir mažiau), taigi joks ryšys negali būti atliekamas didesniu nuotoliu. Be to, tinkamai nuskaityti kortelę gali tik autentiškas skaitytuvas, įsigytas iš autorizuoto paslaugų tiekėjo. Jei sukčius bandytų pasinaudoti tokiu skaitytuvu apgaulės tikslais, jį greit identifikuotų ir įrangą užblokuotų bankas“, – tikina M. Zalatorius.
Pasak jo, kartais atliekant bekontaktį mokėjimą prašoma įvesti PIN kodą, net jei pirkinio suma mažesnė nei 25 eurai. Tai – papildomas saugumo sprendimas įsitikinant, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas.
„Be to, bekontaktėse kortelėse yra įdiegta speciali apsaugos funkcija, kuri užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę, reikalinga atsiskaityti pinigų suma bus nuskaityta tik vieną kartą. Vadinamieji apsauginiai dėklai yra nebūtina priemonė kortelės duomenims apsaugoti ir labiau traktuotini kaip rinkodaros triukas“, – sako pašnekovas.
Policijos atstovas: incidentai su mokėjimo kortelėmis – labai reti
D. Tamkevičius antrina Lietuvos bankų asociacijos vadovui – mokėjimo kortelės iš tiesų yra saugus atsiskaitymo būdas, o dažniausiai gyventojai nukenčia vagysčių atveju, kuomet kortelės PIN kodą laiko ten pat, kur ir banko kortelę.
„Dažniau nukenčia nebent tokie žmonės, kurie kortelės PIN kodą užsirašo ant pačios kortelės arba laiko užrašytą kur nors piniginėje. Plėšimo atveju tokia kortele vagis gali pasinaudoti“, – apie dažniausias, nors ir retai nutinkančias nelaimes, susijusias su mokėjimo kortelėmis kalba D. Tamkevičius.
Pasak jo, tokios duomenų vagystės, apie kokias buvo pasirodžiusi informacija savaitgalį, dažniausiai vyksta užsienyje. Tuomet su užsienyje pavogtais klientų duomenimis bandoma išsigryninti pinigus kitoje šalyje. Žinoma, neatmestina galimybė, kad kažkas užsienyje gali pamėginti pavogti Lietuvos gyventojų duomenis, tačiau neteisėtos veikos su jais yra greitai identifikuojamos.
„Jei bankai pamato, kad tai – neteisėta veika ir pats sąskaitos turėtojas nebuvo atskleidęs duomenų, jie buvo kažkokiu būdu nuskaityti ar perimti sukčiavimo būdu, paprastai kompensuoja nuostolius. Tuomet nukentėjusia puse lieka bankai.
Svarbu nepaleisti kortelės iš akių, ypač jei atsiskaitoma kavinėse trečiosiose šalyse. Visi atsikaitymai turi vykti klientui matomoje zonoje, kitaip egzistuoja grėsmė, kad įžiūrėjęs kliento renkamą kortelės PIN kodą, barmenas gali nusinešti kortelę nuskaityti klientui nematomoje vietoje, o tuomet gali pasigaminti netikrą kortelę“, – aiškina policijos atstovas.
D. Tamkevičiaus teigimu, atvejų su neteisėtai nuskaitytomis bekontaktėmis kortelėmis Lietuvoje nėra užfiksuota, o jei taip įvyktų, neteisėtą nuskaitymą labai greitai pavyktų identifikuoti, nes visi nuskaitymai yra registruojami bankuose. Taip pat, anot pašnekovo, oficialiai registruojami ir visi kortelių skaitytuvai, tad savadarbiu neregistruotu skaitytuvu pinigų nuskaičiuoti nepavyktų.
