Didžioji dalis Lietuvos ir visos Europos gyventojų vis dar nesinaudoja revoliuciją žadančių finansinių technologijų startuolių paslaugomis. Vis dėlto šurmulys šioje srityje kyla ne veltui, sako Daumantas Dvilinskas, lietuviško startuolio „TransferGo“ vadovas.
Didžioji dalis Lietuvos ir visos Europos gyventojų vis dar nesinaudoja revoliuciją žadančių finansinių technologijų (fintech) startuolių paslaugomis. Vis dėlto šurmulys šioje srityje kyla ne veltui, sako Daumantas Dvilinskas, stambiausio lietuviško fintech startuolio „TransferGo“ vadovas.
„Nemanau, kad sektoriuje jau įvyko kažkas didelio, įprastas vartotojas vis dar yra su tradiciniais bankais, o ne naujais rinkos dalyviais. Mes daug kalbame, bet šioje industrijoje pokyčiai neįvyksta per vieną naktį, – komentuoja D. Dvilinskas. – Norime, kad transformacija vyktų greičiau, bet kol kas esame finansinių technologijų galimybių priešaušryje. Šiame sektoriuje labai svarbus pasitikėjimas, o išauginti savo prekės ženklo žinomumą bei užsitikrinti žmonių pasitikėjimą užtrunka.“
Apie fintech ateitį ir tai, kaip bendrovei pavyko pirmajai rinkoje pradėti teikti visiškai nemokamų tarptautinių piniginių perlaidų paslaugas, D. Dvilinskas kalbės lapkričio 8 d. vyksiančioje „Fintech Inn“ konferencijoje. Verslininko teigimu, ateityje pinigų judėjimas turėtų greitėti ir pigti.
„Mūsų vizija yra pašalinti trukdžius laisvam pinigų judėjimui. Dabar tam, kad pinigai judėtų tarp skirtingų tinklų ir sistemų, vis dar yra labai daug su greičiu, kaina ir technologijomis susijusių kliūčių. Mes judame link to, kad žmogus kitam žmogui galės siųsti vertę nesukdamas galvos, kokiame tinkle yra gavėjas“, – aiškina „TransferGo“ vadovas.
Pokyčiai bankuose
Technologijų rinkos analizės bendrovės „CBInsight“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį pasaulyje buvo 29 finansinių technologijų vienaragiai – bent 1 mlrd. USD investuotojų vertinami startuoliai. Jau tapo įprasta kalbėti apie tokių bendrovių keliamas grėsmes tradiciniams bankams, tačiau panašu, kad į technologinį atsinaujinimą investuojantys dabartiniai bankai niekur nedings.
„Gyvename iki šiol neregėtos finansinių paslaugų transformacijos laikais. Klientų aptarnavimo skyrius ir išmanusis telefonas jau šiandien yra lygiavertės paslaugų teikimo platformos. Tiek tradicinio finansų sektoriaus, tiek naujųjų finansų technologijų kūrybos laukas – virtuali erdvė, kur naujus namus randa klasikinės paslaugos, o jų kaimynystėje kuriasi visiškai naujos, sumanytos inovatyviausiai mąstančių protų“, – pasakoja Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, kuris taip pat bus vienas iš „Fintech Inn“ konferencijos pranešėjų.
Jo teigimu, bankų sektoriaus stiprybė – visapusiška branda, žinių bagažas ir atsakingos valdysenos tradicija. Tuo metu finansinių technologijų startuolių išskirtinumas – drąsa, kūrybingumas, pasiryžimas keisti standartus. Beje, M. Zalatorius mano, kad startuolių ir bankų kooperacija gali atnešti dar didesnę vertę vartotojams.
„Tie, kurie mėgina brėžti takoskyrą tarp šių sričių, pateikti jas kaip atskiras visatas, klysta. Mano giliu įsitikinimu, jos – lyg susisiekiantys indai. Tik sutelkę jėgas bei vertingiausias patirtis, kursime dar didesnę pridėtinę vertę klientams, valstybei, pasauliui. Finansų srityje visada svarbus pasitikėjimo kriterijus niekur nedingo: lėšų, duomenų, asmens tapatybės apsauga, nusikaltimų prevencija ir susiję iššūkiai yra aktualūs kaip niekada iki šiol. Įkvėpimas keistis ir keisti privalo eiti išvien su principingumu bei griežtomis taisyklėmis, kurios privalomos visiems finansų rinkos dalyviams be išimties“, – dėsto bankų asociacijos prezidentas.
Prireiks inovacijų
Vis dėlto vyrauja įsitikinimas, kad naujosios finansinių paslaugų eros metu mokėjimų rinkoje išliks ne visi bankai. Tai parodė kasmetinė „CapGemini“ ir „BNP Paribas“ mokėjimų apžvalga „World Payments Report“. Joje pateikiami apklausos duomenys rodo, kad vadovų nuomone, tik 38 proc. turėtų užimti itin svarbias pozicijas naujoje mokėjimų ekosistemoje. Tačiau jie gali transformuotis ir teikti kitas paslaugas, nors šis procesas turėtų užtrukti ir pažangiausiose rinkose, pavyzdžiui, Europoje.
„Nors yra naujų alternatyvų, dažniausiai piniginės perlaidos baigiasi bankų sąskaitose. Manau, kad jie išliks naujos finansinių paslaugų sistemos dalimi, tačiau ne jie sukurs naują sistemą. Labai retai tradicinis rinkos dalyvis proaktyviai imasi plėtoti lūžio technologijas, kurios griauna jo verslo modelį. Bankai tikrai išliks ir jie ras savo vietą, bet naują pasaulį stato naujos finansinių technologijų bendrovės“, – įsitikinęs D. Dvilinskas.
Verslininkas priduria, kad inovacijas kuriančioms finansinių technologijų bendrovėms reikšmingas valstybių teisinis reguliavimas ir lankstumas. Pasak jo, Lietuvos siekis lyderiauti finansinių technologijų srityje pastebimas globaliu mastu.
„Europa finansinių technologijų srityje yra labai gerai pozicionuota būti viena iš lyderių ir parodyti visam pasauliui kelią, o šiame žemyne Lietuva turi šansų tapti viena iš lyderių“, – mano verslininkas.
„Fintech Inn“ konferencija vyks lapkričio 8 d. Vilniuje. Joje kartu su Lietuvos finansinių technologijų ekosistemos dalyviais pranešimus skaitys ir diskutuos tarptautiniai ekspertai, verslininkai ir mokslininkai.
