Kaip ir dera šiurpiausiam metų laikui – Helovinui – mokslininkai užsiima šiurpiausių savo darbo rezultatų platinimu. O šiemetiniai laurai tikriausiai atitinka visuotinio internetinio socialinio eksperimento vykdytojams iš Masačusetso technologijų instituto (JAV), rašo sciencealert.com.
Kaip ir dera šiurpiausiam metų laikui – Helovinui – mokslininkai užsiima šiurpiausių savo darbo rezultatų platinimu. O šiemetiniai laurai tikriausiai atitinka visuotinio internetinio socialinio eksperimento vykdytojams iš Masačusetso technologijų instituto (JAV), rašo sciencealert.com.
MIT yra viena geriausių mokslo įstaigų pasaulyje, ugdanti aukščiausio lygio inžinierius, programuotojus bei mokslininkus. Tačiau šio instituto Medijų laboratorija vis dažniau garsėja savo projektais, dėl kurių visuomenė gali pasijusti gerokai nejaukiai.
Štai 2016 metais šios laboratorijos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią programą „Nightmare Machine“, kuri normalias nuotraukas paversdavo labai jau šiurpiai atrodančiais vaizdais. 2017 metais tos pačios laboratorijos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią programinę įrangą „Shelley“, kuri pati mokėsi rašyti siaubo apsakymus (kurie buvo iš tiesų šiurpūs). Šiais metais MIT Medijų laboratorijos mokslininkai žengė dar vieną žingsnį norėdami mus pašiurpinti – jie realizavo projektą „BeeMe“.
Pranešime spaudai „BeeMe“ nusakomas kaip „masinis įtraukiantis socialinis žaidimas“, kurio tikslas yra „supažindinti su žmogaus potencialu naujoje skaitmeninėje eroje“. „Helovino naktį apie 11 val. vakaro ET laiko zonoje (5 val. ryto Lietuvos laiku – red.) aktorius atsisakys savo laisvos valios ir leis interneto vartotojams valdyti bet kokį jo veiksmą“, – apie „BeeMe“ pažadėjo MIT Medijų laboratorijos kolektyvinio intelekto tyrėjas Niccolò Pescetelli.
Mokslininkas nupasakojo veiksmo scenarijų: „šis laikinas renginys vyks pagal piktojo dirbtinio intelekto, vardu Zookd, istoriją. Pagal šią istoriją Zookd netyčia ištrūko į internetą. Interneto vartotojams reikės koordinuotai ir masiškai padėti aktoriui (kuris taip pat yra šios istorijos veikėjas) įveikti Zookd. Jeigu jiems nepavyks, pasekmės gali būti katastrofiškos“.
Kaip MIT leis valdyti žmogų
Šio projekto šūkis yra „Matyk tai, ką matau. Girdėk tai, ką girdžiu. Valdyk mano veiksmus. Atimk mano valią. Būk manimi“. Visos šio žaidimo detalės dar nėra paviešintos. Tačiau projekto „BeeMe“ socialinėse paskyrose ir reklaminėje medžiagoje N. Pescetelli atskleidžia kelias svarbias detales.
Asmuo, kuris bus valdomas žaidime, bus ne šiaip žmogus iš gatvės – tai bus gerai apmokytas aktorius. Kas bus šis aktorius ir kokia bus jo fizinė buvimo vieta, nėra skelbiama, nurodo N. Pescetelli. Jis sakė, jog tikisi, kad žaidimas truks apie dvi valandas, tačiau pridūrė: „galų gale būtent interneto naudotojai lems, kaip ilgai tęsis žaidimas“. Komandų, kurias aktoriui galės pateikti visuomenė, spektras bus apribotas. „Griežtai draudžiama viskas, kas yra neteisėta ar kelia pavojų aktoriui, jo privatumui arba įvaizdžiui. Visa kita yra leidžiama. Mums patiems labai įdomu, kas nutiks“, – sakė N. Pescetelli.
Žaidimo dalyviai aktoriaus veiksmus valdys per interneto naršyklę, tai bus daroma dviem skirtingais būdais. Pirmas – užrašant ir išsiunčiant žodines komandas, tokias, kaip „pagamink kavos“, „atidaryk duris“, „bėk tolyn“ ir panašiai. Antras – balsuoti už arba prieš raštu pateiktas komandas, panašiai, kaip tai daroma socialiniame tinkle „Reddit“.
Kai kuri nors komanda pasiekia pačią aukščiausią komandų sąrašo poziciją, ji, pagal sumanymą, turėtų būti vykdoma. Iš čia ir kilusi žodelis „Bee“ projekto pavadinime: interneto naudotojai, norėdami pasistūmėti pirmyn šiame žaidime, turėti veikti kolektyviai, tarsi „avilys“. „BeeMe“ „Twitter“ paskyroje spalio 15 d. išplatintas ir išankstinis projekto pristatymas.
„Daugelis žmonių yra bandę išplėstosios realybės žaidimus. Tačiau „BeeMe“ yra tikrai išplėstas. Žaidime „BeeMe“ agentas atsisako savo laisvos valios siekiant išgelbėti žmonija – ar bent jau sužinoti, ar žmonija apskritai gali būti išgelbėta. Šis narsus asmuo sutiko leisti internetui pilotuoti kiekvieną jo veiksmą“, – pranešime spaudai teigė N. Pescetelli. Visas žaidimas bus tiesiogiai transliuojamas internetu. „Teoriškai vartotojų, kuriuos gali palaikyti platforma, kiekis yra neribotas, bet kaip bus iš tikrųjų, sužinosime per Heloviną“, – teigė N. Pescetelli.
Kodėl toks projektas sukurtas?
„BeeMe“ projektą vykdo aštuonių žmonių komanda, jo bendras biudžetas neviršija 10 000 JAV dolerių ir pirmą kartą viešos žinios apie jį pasirodė 2018 m. gegužės 18 dieną, kai buvo sukurta „Twitter“ paskyra @beeme_mit.
Šioje paskyroje buvo pateikiamos detalės apie mąstymo procesą ir projekto evoliuciją. Viename šios paskyros pranešime buvo cituojamas filosofas Marshallas McLuhanas, kuris 1964 metais užrašė išgarsėjusią savo frazę, kad „terpė yra žinutė“ – ji reiškia, kad kiekvienas naujas būdas, kuriuo pasirenkame perduoti savo žinutę, paveikia tai, ką mes sakome, kaip tai sakome ir net ką galvojame. 1980 m. miręs filosofas amžininkų yra apibūdinamas kaip „komunikacijos ir medijų tyrimų tėvas bei informacijos amžiaus pranašas“.
Paskyroje minimi ir kiti vizionieriai – analitinės psichologijos ekspertas Carlas Jungas, socialinių mokslų žinovas Emile'is Durkheimas, biologas Charlesas Darwinas. „Ilgoje žmonijos (ir gyvūnijos) istorijoje tie, daugiausiai pasiekė tie, kurie išmoko efektyviausiai bendradarbiauti ir improvizuoti“, – cituojama garsi C. Darwino mintis (tikriausiai kartu informuojanti ir apie tai, kaip reikėtų siekti pergalės žaidime).
Kitoje „Twitter“ žinutėje minimas šokiruojantis performansas „Come Caress Me“, kurį 2010 metais atliko Amiras Mobedas. Šioje meninėje instaliacijoje A. Mobedas, ant kurio galvos yra metalinis kibiras, stovi priešais didžiulį taikinį, o į kambarį įvedami performanso žiūrovai, kuriems leidžiama šauti į menininką pneumatiniu šautuvu (ir daugelis jų iš tiesų šauna, nesuvokdami, kad jie iš tiesų gali sukelti žmogui skausmą).
Šis ir kiti „BeeMe“ įrašai, panašu, platinti siekiant parodyti, ką norima padaryti Helovino naktį: kažką, kas, žvelgiant paviršutiniškai, yra linksma, tačiau iš tiesų gali atskleisti slaptų dalykų apie mus pačius ir mūsų skaitmeninę visuomenę. O dieną po Helovino mes sužinosime, ką išmoko šio žaidimo dalyviai ar žiūrovai ir ar jie sugeba susitelkti tiek, kad išgelbėtų save, ar žmonija, patekusi į realią panašią situaciją būtų pasmerkta žlugti.
