Chromosomų „skaičiuoklei“ ir kitoms sveikatos inovacijoms – solidžios premijos

Dirbtinis intelektas ligų diagnostikoje, programėlė, skirta nustatyti nemigos sutrikimus ir juos gydyti, ar tiesiog juodasis šokoladas, praturtintas vitaminu D. Šias ir daugelį kitų inovacijų, kurios jau netrukus gali palengvinti daugelio gydytojų darbą, studentai, startuoliai ir jaunieji mokslininkai pristatė spalio 18–20 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame renginyje „Smart-up lab 2018“.

Jau ne pirmą kartą LSMU vykusiame panašaus pobūdžio renginyje, skirtame skirtingų sričių mokslininkams padėti generuoti ir įgyvendinti įvairias sveikatos technologijas ir inovacijas, pateikta 16 unikalių projektų. „Inovacijų laboratorijos dalyviai pateikė itin įdomių, tarpdisciplininių idėjų, kurios aprėpia medicinos technologijas, dirbtinio intelekto bei išmanaus valdymo sprendimus“, – kalbėjo viena iš renginio organizatorių, LSMU Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė.

Atsižvelgiant į perspektyvumo, išbaigtumo, kuriamos vertės bei aktualumo kriterijus, geriausių idėjų autoriai apdovanoti piniginiais prizais.

Daugiausia dėmesio renginyje sulaukė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro gydytojo rezidento Karolio Šablausko projektas, kuriuo siekiama dirbtinį intelektą panaudoti chromosomoms atpažinti – kariotipo tyrimui. Tai – vienas dažniausių genetinių tyrimų, padedantis nustatyti daugelį ligų. Pasak K. Šablausko, dirbtinio intelekto įrankis imituoja žmogaus darbą, tačiau chromosomas atpažįsta net keletą kartų sparčiau. „Prizas leis įsigyti geresnę kompiuterinę įrangą, kuri suteiks galimybę naudoti galingesnį dirbtinį intelektą“, – tvirtino K. Šablauskas.

Renginyje puikiai įvertinta Tomo ir Robertos Zamaliauskų, Živilės Grabliauskienės ir Donato Miklušio idėja vadinamąjį pulsoksimetrą pritaikyti odontologijoje. Tai leistų pigiu ir neskausmingu būdu nustatyti danties gyvybingumą. Jiems atiteko 3 tūkst. eurų piniginis prizas.

Tyrėjai džiaugiasi, kad apdovanojimas padės ištirti daugiau pacientų. „Galėsime tobulinti mūsų prietaisą, padaryti jį belaidį. Taip pat sukursime programą, kurioje bus visi išmatuoti rezultatai“, – kalbėjo projekto autoriai.

2 tūkst. eurų prizu įvertintas pusiausvyros testavimo ir treniravimo įrenginys, kurį pristatė įmonės „Abili“ vadovas Aurelijus Domeika. „Įrenginiu paprasta naudotis, testavimas trunka dvi minutes“, – kalbėjo A. Domeika.

Jo teigimu, pusiausvyros testavimas labai svarbus – tai leidžia diagnozuoti įvairias lėtines ligas ankstyvose stadijose, padeda išvengti traumų. „Prizas bus panaudotas įrenginio sertifikavimui, kad jis galėtų būti naudojamas kaip medicininis įrenginys“, – kalbėjo A. Domeika.

„Tikimės, kad investicijos į pačias įdomiausias ir perspektyviausias idėjas padės autoriams jas įgyvendinti ir išvystyti prototipus“, – tvirtino LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė.

„Smart-up lab 2018“ vyko ir mokymai, kuriuose įvairių sričių specialistai dalijosi patarimais apie intelektualinės nuosavybės teises, svarbiausius verslo plano ir produkto vystymo žingsnius, viešąjį kalbėjimą ir vartotojų poreikius. „Norime pasidžiaugti bendruomenėje nuolat augančiu susidomėjimu kurti įvairias sveikatos technologijas bei inovacinius sprendimus sveikatos priežiūros sistemai“, – savo įspūdžiais dalijosi L. Matusevičienė.

Renginys buvo organizuojamas atsižvelgiant į pagrindinius Europos inovacijų instituto Sveikatos srities bendruomenės (angl. EIT Health) siekius – investuoti į perspektyviausius studentus, mokslininkus ir kitus tyrėjus, kuriančius komercinį potencialą turinčius produktus, arba paslaugas, pritaikomas sveikatos sistemoje. Itin vertinamos inovacijos, iš dalies prisidedančios prie demografinių ir senėjančios visuomenės keliamų iššūkių. LSMU, bendradarbiaudamas kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU), yra EIT Health tinklo koordinatorius Lietuvoje (EIT Health Hub).