Ketvirtoji industrinė revoliucija: kaip „išmanizacija“ veikia mokyklas?

Išmaniosios industrinės revoliucijos kontekste, nuolat tobulėjančios ir vis daugiau galimybių siūlančios skaitmeninės technologijos sparčiai keičia darbo rinkos struktūrą – vienos specialybės išnyksta, jų vietoje formuojasi naujos, atsiranda poreikis ruošti kitokias ateities kartas. Šioje aplinkoje iš esmės keičiasi mokytojų vaidmuo – mokytojai tampa inovatoriais ir savo mokyklų bendruomenių jungtimi su nebepakeičiamomis skaitmeninėmis kompetencijomis.

Ateities mokyklos mokytojas – tai pokyčių lyderis, gidas, kuris padeda mokiniams suprasti ir patiems pasirinkti mokymosi priemones, skatina smalsumą, žingeidumą ir sąmoningumą. Tai reiškia, kad mokytojai turi nuolat ugdyti savo kompetencijas, mokytis naujų metodų ir gebėti švietimui pritaikyti skirtingas priemones.

Šį penktadienį Kaune įvyko mokytojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir pritaikymo mokymo procese programos – „Samsung Mokykla ateičiai“ – atidarymo renginys, kuriame skaitmeninių technologijų plėtros tendencijas pristatė ir apie ateities mokyklas prognozavo įvairių sričių specialistai.

Nuo technologijų revoliucijos padarinių pasislėpti nebepavyks

Renginyje pranešimą skaitęs Gytis Cibulskis, Kauno technologijos universiteto (KTU) e. mokymosi technologijų centro (EMTC) vadovas, teigė, jog naujausia industrinė revoliucija apėmė ne tik pramonės, bet ir visų gyvenimo sričių „išmanizaciją“.

„4.0 pramonės revoliucija simbolizuoja didžiulį visų automatizacijos procesų pagreitį. Technologijos neįtikėtinai sparčiai keičia mūsų įpročius ir elgseną, santykį su aplinka. Išmanieji įrenginiai vis pildomi įvairių sensorių ir įgauna vis naujas paskirtis, pavyzdžiui, pasitelkus įvairius algoritmus, sekant širdies pulsą dabar galima sulaukti pagalbos sutrikus sveikatai, medicinoje naudoti 3D spausdintuvu sukurtus audinius. Gamyboje žmonės tik prižiūri robotus, nes gamybos procesai yra pilnai automatizuoti. Namų buityje jau nebestebina robotai-siurbliai, o greitu metu žmogus bus išlaisvinamas nuo vis daugiau namų ruošos darbų, kurie yra monotoniški. Autonominiai robotai jau tapo tiek išdirbti, kad jų grakštūs ir tikroviškai atkartoti judesiai stulbina, tačiau technologijos leidžia ne tik atkartoti, bet ir sukurti kažką visiškai naujo, inovatyvaus.

Taip pat technologijų plėtros reikšmė pastebima ir visose su mokymusi susijusiose srityse. Pavyzdžiui, jau matome prototipus, kaip į mokyklą vietoje savęs vaikas galės nusiųsti robotą su erdvinį vaizdą fiksuojančia kamera ir taip tiesiogiai dalyvauti pamokoje, kelti ranką, klausti ir atsakyti. Taigi technologijos mokiniams – tai daugiau inovatyvių mokymosi galimybių, o mokytojams – tiek naujos galimybės pasiekti daugiau dėmesio reikalaujančius mokinius, tiek poreikis ugdyti kompetencijas. Todėl švietimo institucijoms, o taip pat ir verslo įmonėms, būtinybė patiems mokytis ir adaptuotis prie sparčių pokyčių įgauna vis didesnį pagreitį. Tačiau taip ir galimybės varžytis globalioje rinkoje didėja“, – pasakojo G. Cibulskis.

Verslo akimis, mokytojo vaidmuo – svarbus kaip šeimos

Kalbant apie besikeičiančią darbo rinką ir dabar mokyklos suole sėdinčius ateities specialistus, „Choco group“ įmonės direktorius Vytautas Stankevičius pritarė, jog skaitmeniniai pokyčiai mokyklose yra būtini. Pasak jo, mokytojų vaidmuo ugdant jaunuosius verslininkus yra ne mažiau svarbus nei šeimos – ypač, jei vaikai gimė ne verslininkų šeimoje.

„Smalsumas, platesnis požiūris į situaciją, išradingumas, ryžtas veikti bei drąsa suklysti – visa tai yra verslininkui būtinos, darbuotojui – pageidaujamos, o daugeliui vaikų – įgimtos savybės. Jos gali būti palaipsniui palaikomos ir ugdomos, arba atvirkščiai – nuslopinamos vaikus auklėjant šeimoje ir mokykloje. Todėl nepameluočiau sakydamas, kad nuo mokytojų stipriai priklauso, kiek vaikų užims tvirtą poziciją versle ar darbo rinkoje“, – „Samsung Mokykla ateičiai“ renginyje pabrėžė V. Stankevičius. „Mokiniams turėtų būti suteikiamos galimybės kuo anksčiau pradėti ruoštis ateities iššūkiams ir išmokti apie verslą, problemų sprendimą. Daug technologinių idėjų nėra įsisavinamos, nes mums trūksta vizijos kokią problemą tai išspręs. Tačiau mokytojai turėtų leisti vaikams kurti, juos skatinti ir palaikyti.“

Ne visi eksperimentai pasiteisina, bet kito būdo tobulėti – nėra

„Skills Lab“ įkūrėjas Vygantas Keras mokytojams iš visos Lietuvos priminė, jog įsitraukimas yra kertinė sėkmingo ir rezultatus atnešančio mokymosi sąlyga. Tačiau mokytojų sukuriama vertė jų ugdomiems moksleiviams turi augti koja kojon su technologijų perversmu, kadangi šiuolaikiniai mokiniai turi aukštus vertinimo kriterijus.

„Sutelkti mokinių dėmesį ir koncentraciją yra sunkus uždavinys. Šiais laikais mokymo dalyviai stebi, vertina ir kritikuoja mokytojus. Todėl šiems tenka nelengva užduotis sužadinti mokinių susidomėjimą įvairesniais būdais, nei užtekdavo iki šiol. Informacijos perdavimas nebėra vertė, nes mokiniai patys renkasi, iš kur tą informaciją gauti. Mokytojams reikia pasakoti savo patirtį, turinio panaudojimo praktiką, vertę klausytojui. Reikia įjungti kūrybinį smegenų pusrutulį – tai nėra lengva, todėl keičiasi pasiruošimo struktūra, reikalingos naujos priemonės.

Tačiau skaitmeninės technologijos gali padėti „sužaidybinti“ mokymosi procesą, informaciją pristatyti netikėtai ir taip priversti mokinius atsiminti. Nes iš to, ką mokiniai atsimena po pamokos, 10 proc. sudaro jos turinys, 20 proc. – pats mokytojas, o visus 70 proc. – tai būdas, kaip jis pristatė turinį“, – kalbėjo V. Keras. „Žaidybinimas“ yra technika, kuri nebūtinai reiškia žaidimą, tačiau atliepia individualių mokinių grupių įsitraukimo sąlygas. „Sužaidybinant“ rutininius veiksmus, monotoniją galima pakeisti nenuspėjamumo elementu, atkreipti skirtingus žaidėjų tipus primenančių mokinių susidomėjimą, kuris atsiranda, pavyzdžiui, esant pralaimėtojams, praradimo grėsmei, orientuojantis į pasiekimus ar darbą kartu su kitais.“

„Samsung“ ragina naudotis technologijų suteikiamomis galimybėmis

Penktus metus Lietuvoje vykstančios mokytojų skaitmeninių įgūdžių ir lyderystės programos „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė pastebi, kad mokytojų motyvacija keistis, tobulėti ir neatsilikti nuo technologinio progreso auga, nes didėja supratimas, kokias naujas galimybes jis sukuria.

„Technologijos jau dabar stipriai pakeitė mokymosi procesą. Jis tampa vis labiau savarankiškas – kiekvienas turime galimybę susikurti mokymosi programą sau, atsižvelgdami į asmeninius poreikius ir interesus. Džiaugiamės matydami mokytojų norą tobulėti, keistis ir pozityvius pokyčius atnešti į savo mokyklas“, – renginio metu kalbėjo E. Tamelytė.

Per penkerius metus programoje „Samsung Mokykla ateičiai“ jau dalyvavo beveik 250 mokytojų ir mokyklų vadovų iš 62 Lietuvos ugdymo įstaigų. Projekto metu parengusiai reikšmingiausią poveikį turintį ir tvariausią skaitmeninių pokyčių projektą mokyklai skiriamas 10 000 eurų vertės prizas „Samsung“ technologijoms įsigyti. Šį prizą į savo mokyklas jau yra parvežę Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos, Molėtų r. Kijėlių specialaus ugdymo centro ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pedagogai.