Lietuvės bakalauro baigiamasis darbas – tarp NASA konkurso finalininkų

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas (vadovas lekt. Andrejus Repovas) pateko tarp NASA (National Aeronautics and Space Administration) organizuoto konkurso „Project Mars“ finalininkų.

„Project Mars“ konkurso tikslas – vaizdinėmis priemonėmis propaguoti ir informuoti visuomenę apie NASA rengiamos misijos į kaimyninę planetą – Marsą – tikslus ir siekius. Marsas – nebe mokslinės fantastikos objektas, tai ne tolima ateitis, o žmonijos realybė ir artimiausias žingsnis. Būtent tai perteikia G. Monginaitės konkursui paruoštų penkių plakatų serija, iš kurių net du – „Home Sweet Home“ ir „Picture of the Century“ – pateko tarp konkurso finalininkų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

– Kaip sugalvojote dalyvauti konkurse? Ar nuo vaikystės domitės kosmoso tyrinėjimais?

G. Monginaitė: Kosmoso platybės – man visada buvo paslaptingos ir labai įdomios, todėl vis paskaitydavau ir pasidomėdavau šia tema, bet niekada neplanavau gilintis tiek, kiek teko praeitą pusmetį. Kai reikėjo ieškoti temos bakalauro baigiamajam darbui, mąsčiau, kad norėčiau kurti konkursui. Paskutiniais studijų metais mane labiausiai domino plakatai ir iliustracijos. Vis dėlto jaučiausi, kad šias sritis esu kiek „apleidusi“. Dauguma bakalauriniam darbui gilinasi į tas sritis, kurias jau labai gerai išmano, o aš nusprendžiau prisiminti tai, ką buvau pamiršusi ir išmokti kažko naujo.

NASA organizuojamą „Project Mars“ konkursą pamačiau www.sciartex.net tinklalapyje, kuris siekia suvienyti mokslą, technologijas ir meną. Pirmiausia pagalvojau, kad galbūt tai būtų per didelis užmojis, tačiau, pasitarusi su dėstytoju, nusprendžiau išbandyti save šios plakatų serijos kūrime.

– Iš kur sėmėtės idėjų? Kodėl būtent toks plakatų dizainas?

– Nesu tikra, ar būtent iš ten atėjo idėjos, tačiau ieškant inspiracijų savo laiką skyriau fantastinių filmų peržiūroms, literatūrai apie kosmosą, apie Marsą ir pan. Tas laikas buvo smagus, nes ir taip mėgstu tokio pobūdžio filmus bei knygas. Galiausiai po ieškojimų, atradimų ir neatradimų nusprendžiau į viską pažiūrėti su lengva ironija ir didingą misiją į Marsą pristatyti paprasčiau, žemiškiau.

Taip pat rinkau faktus, norėjau plakatuose sujungti fantaziją su logiškais aspektais. Pavyzdžiui, „Picture of the Century“ plakate yra du mėnuliai, kurie iš tikrųjų priklauso Marsui. Pasinaudojau NASA duomenų bazės duotais 3D modeliais, tokiais kaip astronautų skafandro modeliu, su kuriuo šiek tiek paeksperimentavau – pritaikiau ne visai realistines tekstūras.

Visuose plakatuose naudojamos frazės yra plačiai žinomos ir vartojamos. „Picture of the Century“ – „Instagram“ stiliaus frazė su grotažyme.

„Make Mars Great Again“ – yra tokia teorija, kad kadaise Marsas irgi turėjo atmosferą kaip Žemė, todėl man pasirodė, kad šita frazė tinkama adaptavimui Marso tematika.

„Home Sweet Home“ – daugumoje kultūrų vartojama frazė, man ji suteikia jaukumo jausmą.

„Fly Me to the Mars“ plakato pavadinimo idėja kilo iš Frank Sinatra dainos „Fly Me to the Moon“. Mano adaptacijoje gramatiškai teisingai nereikėtų artikelio „the“ prieš „Mars“, bet kadangi norėjau aliuzijos į dainą, leidau sau kūryboje įvelti ir gramatinę klaidą.

Kiekviename plakate dešiniame kampe yra logotipas, kurį sukūriau norėdama labiau sujungti plakatus, tačiau į konkursą siunčiau be logotipo.

– Kiek laiko užtrukote kurdama plakatus?

– „Home Sweet Home“ – pats pirmasis plakatas, nuo kurio pradėjau visą seriją, todėl jis turbūt yra daugiausiai išgyventas, išdirbtas. Iš viso kurdama plakatų seriją užtrukau apie 5 mėnesius (kiek truko IV kurso antrasis semestras).

Sugalvoti turinį buvo lengviau, negu surasti stilistiką. Esu linkusi viską išbandyti ir daug ieškoti, eksperimentuoti, tada pasiklysti, o vėliau sugrįžti. Taigi apibendrinus pirmas plakatas buvo kuriamas 1,5–2 mėnesius, o likę nebeturėjo tokios prabangos laiko atžvilgiu.

– Ar dažnai dalyvaujate tokio pobūdžio konkursuose? Kuo tokie konkursai naudingi jauniems kūrėjams?

– Nedažnai. Savarankiškai dalyvauti dar neteko nė karto. Tačiau, manau, konkursai labai naudingi, nes dažnai suteikia plačią kūrybinę laisvę, nuo idėjos iki atlikimo, bet tuo pačiu ir suteikia tam tikrus rėmus. Svarbu ir tai, kad konkursuose gali pasidalinti savo požiūriu, idėjomis, parodyti savo gebėjimus net ir už Lietuvos ribų. Po „Project Mars“ konkurso pradėjau daugiau dėmesio kreipti į kitus pasaulyje vykstančius konkursus. Manau tikrai kada nors panašiame konkurse sudalyvausiu dar kartą.

Džiaugiuosi, kad tai buvo bakalauro baigiamasis darbas, nes viena be darbo vadovo lekt. A. Repovo kažin, ar būčiau tokiame konkurse dalyvavusi – turėjusi tiek ryžto visko nemesti, leisti sau ieškoti ir t. t. Greičiausiai būčiau neapsisprendusi, kokia kryptimi eiti, o man, linkusiai pasiklysti tarp idėjų, dėstytojo padrąsinimai ir patvirtinimai buvo itin svarbūs.

G. Monginaitės bakalauro darbo vadovas Grafinio dizaino katedros dėstytojas A. Repovas pasidalijo prisiminimais apie kūrybinį procesą:

„Gabrielė tiksliai žinojo, kokio rezultato ji siekia, o kilus dvejonėms mes susėsdavome ir apsitardavome, ką dar galima būtų keisti. Kadangi Gabrielė yra labai savikritiška, ji išsiskyrė iš kitų studentų savo smalsumu ir siekiu nuolatos tobulinti savo dizainus. Ji pati ateidavo ir klausdavo: „kas čia dar ne taip, ko čia trūksta“, gavusi reikiamą informaciją, Gabrielė drąsiai ir nuosekliai dirbdavo toliau.

Konkursas, kaip bakalauro baigiamasis darbas, yra labai gera idėja. Visų pirma, konkursas turi potencialą „išeiti į viešumą“, o tai yra gerai tuo, nes, kai tu esi studijas bebaigiantis studentas, tai gali tapti tavo tramplinu į savarankišką profesinį gyvenimą. Rezultatą, kurį pasiekė Gabrielė, patekdama tarp NASA „Project Mars“ konkurso finalistų, būtina įrašyti į porfolio ir įtraukti į CV. Tai yra pliusas ne tik darbinantis, bet ir sau pačiam, nes tu įgauni drąsos ir pasitikėjimo, jog tai, ką sukūrei buvo įvertinta ir pripažinta.“