Be mokslo kuriamų inovacijų pasaulis negalėtų tobulėti ir judėti į priekį, tačiau be verslo sugebėjimų tos inovacijos turbūt taip ir nepasiektų dienos šviesos ir savo galutinių vartotojų.
Akivaizdu, jog šioms dviem bendruomenėms reikia vieniems kitų. Tačiau, kodėl taip sunku sukurti bendrystę tarp mokslo ir verslo? Su kokiais pagrindiniais barjerais susiduriama siekiant sėkmingo jų bendradarbiavimo?
Mokslas ir verslas – tos pačios monetos pusės?
Viena iš galimų mokslo ir verslo nesusikalbėjimo priežasčių – verslui reikia apčiuopiamų ir greitų rezultatų, mokslui – laiko ir galimybės įsigilinti į problemą. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovas Aurimas Pautienius – Želvys yra „įsitikinęs, kad dabar yra laikas lyderystei ir nestandartiniam požiūriui“, kuris pastūmėtų rinką judėti į priekį ir padėtų atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp verslo ir mokslo. Tačiau norint suprasti, kodėl verslui ir mokslui dažnai nepavyksta atrasti dialogo, Lietuvos mokslininkas prof. dr. Arminas Ragauskas siūlo iš esmės suvokti, kas yra mokslas ir, kas yra verslas bei kaip jie veikia.
„Mokslas siekia išspręsti problemą, atsakyti į klausimą, kuris rūpi visuomenei, į kurį nėra atsakymų. Ar tokia veikla gali būti planuojama? <...> Tai neįmanoma – mokslas yra neapibrėžtoje situacijoje. Mes nežinome – atrasime ar neatrasime, išspręsime ar neišspręsime problemą. <...> O verslas linkęs dirbti determinuotoje situacijoje – jie planuoja išlaidas, pajamas, pelną. Yra didžiuliai skirtumai tarp mokslo ir verslo, nors yra panašumų, bet apibendrinant – mokslas – išleidžia pinigus, verslas – uždirba pinigus“, – pasakoja A. Ragauskas.
LVPA diskusija
Tačiau klausimas išlieka toks pat – kaip spręsti verslo ir mokslo nesusikalbėjimo problemą? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius tiki, kad mokslas ir verslas yra neatsiejamos tos pačios monetos abi pusės, kurios turi dirbti išvien. O sėkmingesnio bendradarbiavimo vardan verslas turi suvokti mokslo teikiamą naudą, ne tik išleidžiamą pinigų kiekį.
„Mokslininkų tikslas yra išleisti pinigus. Tai tiesa. Bet mokslininkai ir dėstytojai pagamina du labai svarbius produktus – išsilavinę talentai ir žinios. Verslas šiuos akademinės bendruomenės pagamintus produktus panaudoja kaip žaliavą, pagamina inovatyvius produktus ir gauna pinigus. Ir tas procesas turėtų visuomet kilti aukštyn“, – aiškina G. Valinčius.
Sprendimo būdų yra
LVPA vadovo Aurimo Pautieniaus-Želvio nuomone, vienas iš svarbiausių ir paprasčiausių sprendimo būdų, siekiant atrasti bendrą mokslo ir verslo dialogą, yra kalbėjimasis ir dalinimasis savo patirtimi. Turėtume kalbėti apie naudas abiem pusėms, bendrą problemą ir jos sprendimą, rodant konkrečius sėkmės pavyzdžius. „Trūksta kalbėjimo apie naudas. <...> Ir tuo pačiu verta vis daugiau kalbėti apie pavyzdžius, konkrečias istorijas, kaip galima konkrečiu atveju išspręsti įvairias situacijas. <...> Manau, tiek mokslininkams, tiek verslininkams aktuali yra pati problema ir jos sprendimas. Tuomet visas darbas pasiteisina“, – teigia LVPA vadovas.
Bet tam, kad pavyktų atrasti bendras naudas ir problemas, šioms dviem pusėms būtinas bendravimas ir pasitikėjimas, kuris leistų judėti viena kryptimi ir padėtų Lietuvai neatsilikti nuo pasaulio tendencijų. „Jeigu mes kalbame apie tvarias inovacijas, kurios galėtų būti naudingos tiek mokslininkų, tiek verslininkų pasauly, jos turi būti kuo labiau bendradarbiaujančios, atviros. Ir vien teorinių žinių nebeužtenka, reikia pragmatinio požiūrio. Mums reikia kalbėjimo, minčių“, – mintimis dalijasi A. Pautienius-Želvys.
LVPA skatina kalbėti
Šiuos ir dar daugiau klausimų aptarė mokslo ir verslo atstovai spalio 9 dieną, Lukiškių aikštėje LVPA inicijuotoje viešoje diskusijoje „Sėkminga mokslo ir verslo partnerystė. Kaip ją pasiekti?“. Diskusijoje savo mintimis dalijosi dr. Gintaras Valinčius (biochemikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius), prof. dr. Arminas Ragauskas (Lietuvos mokslininkas, išradėjas, inovatorius, profesorius), Vidmantas Tomkus (Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius, Kęstutis Jasiūnas („Ekspla“ generalinis direktorius), Aurimas Pautienius-Želvys (LVPA direktorius). Kava ir pokalbis – neatsiejami atributai. Tad siekdama į bendrą diskusiją įtraukti ir visuomenę bei supažindinti ją su mokslo ir verslo bendradarbiavimo iššūkiais ir galimybėmis, LVPA diskusijos dalyvius ir žiūrovus vaišino gardžia kava. Kiekvienas turėjo galimybę sudalyvauti socialinių tinklų žaidime fotografuojant kavos puodelius ir keliant juos į socialinę erdvę su grotažyme #mokslasverslas. Vienas iš sudalyvavusių bus apdovanotas LVPA įsteigtu prizu. Visą diskusijos įrašą galite rasti LVPA „Facebook“ paskyroje.