Lilijos kelias link tarptautinio įvertinimo ir kvietimo dirbti „Facebook“ truko aštuonerius metus. Nors mergina nuo pat vaikystės domėjosi viskuo, kas yra susiję su informacinėmis technologijomis, studijų šioje srityje nepasirinko.
„Internetas ir technologijos mane domino nuo pat sąmoningos vaikystės – paauglystės. Kaip ir daugelis paauglių, ne vieną naktį praleidau internetiniuose pokalbių kambariuose, naršydama internete ar žaisdama kompiuterinius žaidimus. Visko apie kompiuterius ir internetą išmokau pati, bandymų būdu, kišdama nosį, kur reikia ir kur nereikia“, – pasakoja Lilija Omeljančuk, buvusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja, tarnybą kriminalinėje policijoje pakeitusi nauju itin ambicingu iššūkiu – darbu socialinio tinklo „Facebook“ interneto saugumo komandos gretose.
Kaip teigiama pranešime, Lilijos kelias link tarptautinio įvertinimo ir kvietimo dirbti „Facebook“ truko aštuonerius metus. Nors mergina nuo pat vaikystės domėjosi viskuo, kas yra susiję su informacinėmis technologijomis, studijų šioje srityje nepasirinko. „Nuo 11-os ar 12-os metų apsisprendžiau, kad noriu būti pareigūne ir tirti nusikaltimus. Manau, kad tokį apsisprendimą didžiąja dalimi lėmė tai, kad brolis tuo metu įstojo į policijos mokyklą ir aš stebėjau jo kelią tarnyboje. Man tai buvo svajonių profesija. Atėjus laikui rinktis, ką studijuoti, pasirinkau teisės bakalauro ir vėliau baudžiamosios teisės magistro studijas. Baigus studijas, įsidarbinau Policijos departamento tuometinėje Tarptautinio bendradarbiavimo valdyboje. Būtent čia prasidėjo mano kelias policijoje, ilgainiui tapęs neįkainojama patirtimi“, – prisimena Lilija.
Anot jos, nuo 2009 m. dirbdama Tarptautinio bendradarbiavimo valdyboje, ji išmoko labai daug – strateginio požiūrio, „kitoniško“ mąstymo, lankstumo, iškalbos, derybinių įgūdžių, greitos reakcijos, atidumo, atsakingumo, komandinio darbo ir šiek tiek gudrumo. Ji prisimena: „Jau tuomet visi aplink kaip apie didžiausią baubą ir grandiozinį iššūkį kalbėjo apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kuris laukė 2013 m. antrąjį pusmetį. Būtent Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba buvo pagrindinis padalinys Lietuvos policijoje, atsakingas už policijos veiklų organizavimą Lietuvos pirmininkavimo metu. Kodėl apie tai pasakoju? Dėl to, kad būtent pirmininkavimas mane atvedė į nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo sritį“.
Pirmininkavimo metu Lietuvoje kartu su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu) buvo organizuojama didžiulė tarptautinė teisėsaugos konferencija „Europos Sąjungos ir Rytų Partnerystės šalių teisėsaugos bendradarbiavimo perspektyvos“. Konferencijos metu svarstytos tuometinės kovos su nusikalstamumu aktualijos, Europos Sąjungos kovos su nusikalstamumu prioritetai, šalių bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos. Viena iš gvildentų temų – kova su elektroniniais nusikaltimais.
Lilija pasakoja: „Už šią temą atsakingu buvo paskirtas Donatas Mažeika, Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo padalinio vadovas. Tuomet padėjau įvilkti didžiulę ekspertinę Donato patirtį šioje srityje į europines formuluotes ir pritaikyti prie europinio konteksto. Sujungus jėgas gavosi ganėtinai geras rezultatas. Po renginio juokais pasakiau Donatui – „Ateisiu pas tave dirbti“. Ir atėjau, 2014 m. pavasarį.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro kovos su elektroniniais nusikaltimais padaliniui tuo metu reikėjo žmogaus, turinčio tarptautinio bendradarbiavimo patirties, platesnio europinio ir tarptautinio kovos su nusikalstamumu konteksto išmanymo, anglų kalbos žinių. Taigi, kai vadovybei išreiškiau susidomėjimą dirbti kriminalinėje policijoje, tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, kuravęs veiklos padalinius, ir paklausė, ar nenorėčiau prisijungti prie Donato Mažeikos vadovaujamo padalinio. Sutikau nė akimirkos nedvejodama, juk visada norėjau tirti nusikaltimus ir dirbti labiau praktinį darbą. Iki šiol jaučiu didžiulį dėkingumą tiek vadovams, tiek visai komandai už tai, kad pasitikėjo ir patikėjo manimi, nors neturėjau kriminalinės žvalgybos ar nusikaltimų tyrimo patirties“.
Koks buvo intensyvaus, tačiau, pasak Lilijos, labai įdomaus ir reikšmingo darbo startas? Viskas prasidėjo nuo merginai patikėto, nors ir „popierinio“, bet itin atsakingo darbo – bendravimo su Lietuvos ir užsienio paslaugų teikėjais: interneto, prieglobos paslaugų tiekėjais, socialinių tinklų, elektroninio pašto paslaugų administratoriais. Taip pat ji rengdavo informaciją įvairiems klausimynams, strateginiams dokumentams ir kt. Pareigūnei buvo patikėtas ir atstovavimas Lietuvai kai kuriuose tarptautiniuose formatuose elektroninių nusikaltimų srityje.
„Buvau paskirta Lietuvos atstove Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų priežiūros komitete. Taigi, nuo biurokratinio darbo labai toli nepabėgau, bet palaipsniui vis dažniau prisijungdavau prie vieno ar kito mūsų valdyboje vykdyto tyrimo. Ieškojau informacijos atviruosiuose šaltiniuose, tarpininkavau gaunant informaciją iš paslaugų teikėjų, vykdžiau kriminalinės žvalgybos veiksmus. Neįkainojama patirtis!“ – įspūdžiais dalijasi Lilija.
Pasak jos, elektroninių nusikaltimų tyrimai ypatingi tuo, kad jiems reikia greitos reakcijos, gudrumo, išradingumo, daug bendradarbiavimo ir komandinio darbo. Mergina pasakoja, kad praktiškai visi elektroninių nusikaltimų pėdsakai yra elektroniniai duomenys, kurie labai greitai ir be didelio vargo gali būti sunaikinti. Jie dažniausiai būna išsimėtę po visą pasaulį, tarnybinėse stotyse ir sistemose, kurias administruoja skirtingi paslaugų teikėjai. Ne visi paslaugų teikėjai bendradarbiauja tiesiogiai su užsienio teisėsauga. Tuomet reikia kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas su teisinės pagalbos prašymais. Šis procesas užtrunka, kartais net iki poros metų, o elektroninių nusikaltimų tyrimo atveju, kartais net 2 valandos gali būti per ilgas laiko tarpas. Be to, sparčiai tobulėja ir populiarumą nusikalstamas veikas vykdančių asmenų tarpe įgauna naudotojo anonimiškumą internete užtikrinančios technologijos. Tai labai apsunkina teisėsaugos darbą identifikuojant įtariamųjų tapatybę ir susiejant juos su tiriamais nusikaltimais.
Lilija sako: „Elektroninių nusikaltimų tyrimuose vien klasikinėmis kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo priemonėmis košės neišvirsi. Reikalingi rimti informacinių technologijų specialistai – fanatikai. Tokių ganėtinai sunku rasti, pritraukti į teisėsaugą ir, juolab, juos išlaikyti sistemoje. Džiaugiuosi, kad mūsų valdyboje – ji visada man liks „mano“ – tokių yra. Žinoma, visų nusikaltimų tyrimai yra savaip ypatingi. Nenorėčiau sakyti, kad vieni yra ypatingesni ar išskirtinesni už kitus. Norint ištirti bet kurį nusikaltimą, reikia išradingumo, užsispyrimo. Visur sava „romantika“. Tačiau ne paslaptis, kad kitų nusikalstamumo sričių tyrėjams vis dažniau prireikia elektroninių nusikaltimų tyrimo specialistų pagalbos, nes informacinės technologijos vis dažniau naudojamos vykdant „klasikiniais“ vadinamus nusikaltimus. Nusikaltėlių, kaip ir kitų žmonių, gyvenimai vis labiau persikelia į elektroninę erdvę, vis dažniau naudojamos anonimiškumą internete užtikrinančios technologijos. Dėl to, įvairių nusikaltimų tyrimuose vis dažniau prireikia surinkti informaciją iš atvirųjų interneto šaltinių, atlikti įvairių įrenginių apžiūrą, rasti sprendimų, kaip užfiksuoti elektroninius įrodymus“.
Pasiūlymas dirbti „Facebook“ interneto saugumo komandoje Lilijai tapo ypatingu jos darbo įvertinimu ir galimybe išbandyti savo žinias ir sukauptą patirtį. Viena iš sričių, už kurias mergina buvo atsakinga, dirbama Lietuvos kriminalinės policijos biure – tiesioginis bendradarbiavimas su užsienio paslaugų teikėjais ir informacijos iš jų gavimas. „Facebook“ yra viena iš užsienio bendrovių, su kuria Lietuvos policija bendrauja nusikaltimų prevencijos ir tyrimo tikslais, užtikrinant visuomenės saugumą. Bendravimas su bendrove vyko per mūsų padalinį. Dėl to, nemažai žmonių tiek Lietuvos kriminalinės policijos biure, tiek apskrityse tiesiogiai ar netiesiogiai mane pažįsta, nes padėdavau siųsti užklausas į „Facebook“.
Pasiūlymą prisijungti prie „Facebook“ padalinio Airijoje interneto saugumo komandos Lilija gavo dar praėjusių metų pavasarį. Tačiau po kelių atrankos etapų, pareigūnė jo atsisakė. Pasak jos – tuo metu ji nebuvo pasirengusi išeiti iš tarnybos, o šiandien, anuomet padarytu sprendimu labai džiaugiasi, nes praėjusių metų vasarą kartu su kolegomis ištyrė svarbiausią per savo tarnybos laikotarpį bylą.
„Praėjus metams po pirmojo pokalbio, visai netikėtai gavau laišką nuo „Facebook“ personalo specialistės, kuriame ji pasiteiravo, ar nepasikeitė mano nuomonė ir ar nenorėčiau dar kartą apsvarstyti galimybę prisijungti prie „Facebook“ komandos. Nusprendžiau pamėginti, pasišnekėti, pasižiūrėti, ko jie ieško, ką aš galiu jiems pasiūlyti. Taigi, jie pasikvietė mane į atranką Airijoje. Tai buvo sudėtingiausia atranka mano gyvenime – pokalbiai truko kone pusdienį, reikėjo kalbėtis su skirtingų sričių specialistais, būsimais kolegomis, vadovais, tai buvo labai įdomi patirtis. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip darbuotojus atrinkinėja tokia pasaulinė korporacija, kokius klausimus uždavinėja, kokių asmeninių ir profesinių savybių ieško“, – šiandien atrankos etapus prisimena Lilija.
Anot Lilijos, „Facebook“ labai ištikimas savo misijai ir pagrindinėms vertybėms. Dėl to, iš kandidatų tikisi to paties – ieško drąsių, atvirų, greitai judančių, orientuotų į pokyčius ir kuriančių pridėtinę vertę visuomenei žmonių. Jai šie dalykai pasirodė artimi, kadangi policijai jie lygiai taip pat aktualūs. Naujoje pozicijoje mergina bus atsakinga už vaikų saugumo „Facebook“ socialinio bendravimo tinkle tyrimus. Todėl iš dalies, teigia ji, darys panašų darbą, kurį darė iki šiol: „Rinksiu informaciją, ją analizuosiu, stengsiuosi identifikuoti pažeidėjus, nusitaikiusius į vienos pažeidžiamiausių socialinių grupių – vaikų, saugumą. Manau, kad sukaupta patirtimi prisidėsiu prie „Facebook“ naudotojų bendruomenės saugumo“.
Pagrindiniai dalykai, kurių Liliją išmokė tarnyba policijoje yra bendrystė, pasitikėjimo kolegomis svarba, atsakingumas, pastabumas, smalsumas ir šiek tiek „sveikos paranojos“. Būtent jie ir įgyta kompetencija buvo kruopščiai sudėti į patirties lagaminą ir išvyko į Dubliną. „Policija man – ne darbas, tai mano gyvenimo būdas. Siaubingai gaila palikti tarnybą, o dar labiau gaila palikti savo komandą, kuri tapo mano šeima. Tačiau tikiuosi, kad jeigu padirbėjusi privačiame sektoriuje suvokčiau, kad tai ne mano sritis, galėčiau grįžti į tarnybą. Grįžti su naujomis žiniomis, naujais įgūdžiais, nauja patirtimi ir duoti tarnybai dar daugiau“.
