Vairuotojai išsiaiškino, kad sektoriniai greičio matuokliai turi spragą, kuri daliai eismo dalyvių leidžia važiuoti greičiau, nei jiems leidžia Kelių eismo taisyklės (KET).
Su redakcija susisiekė jaunas vairuotojas Linas, kuriam kilo abejonių dėl sektorinių greičio matuoklių.
Jo teigimu, pradedantieji vairuotojai, dažnai įvardijami kaip klevo lapai ar žalialapiai, neturintys 2 metų vairavimo stažo, pagal KET privalo kai kuriuose kelių ruožuose važiuoti lėčiau, bet, pasirodo, vidutinio greičio matuokliai neįgalūs to identifikuoti.
Panaši situacija su motociklais, kurie valstybinius numerius turi tik galinėje dalyje, – greičio įranga nesugeba identifikuoti transporto priemonės, jei numeriai skenuojami iš priekio.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pripažino, kad iš tiesų egzistuoja tam tikra spraga, kuri daliai vairuotojų leidžia važiuoti greičiau.
Egzistuoja spraga
KET numato, kad automagistralėse vairuotojams, turintiems 2 metų stažą, leidžiama važiuoti ne didesniu nei 130 km/val. greičiu, greitkeliuose maksimalus greitis siekia 120 km/val.
Pradedantieji vairuotojai tokiuose Lietuvos keliuose turi tenkintis 90 km/val. greičiu.
Kituose keliuose įprastai vairuotojams leidžiamas ne didesnis nei 90 km/val. greitis, „žalialapiams“ – 70 km/val.
LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas pripažįsta, kad sektoriniai greičio matuokliai yra bejėgiai 100 proc. atskirti, kuris eismo dalyvis yra „klevo lapas“, o kuris – ne.
Todėl šioje vietoje egzistuoja spraga – pradedantieji vairuotojai pro matuojamą ruožą gali važiuoti greičiau, nei jiems leidžia KET, ir vis tiek nebus nubausti.
„Taip, spraga egzistuoja, nes, jeigu jūs neturite priskyrimo, kaip yra, tarkime, Estijoje, kad būtinai vairuotojai turi būti užsiregistravę tam tikrame registre, tai pas mus, kadangi nėra tokio registro, tai taip, „klevo lapas“ gali važiuoti tame ruože maksimaliu leistinu greičiu“, – apie šią problemą paklaustas teigė V. Andrejevas.
Tačiau jis pridūrė, kad paliktą spragą bus mėginama išspręsti.
„Mūsų visos sistemos, kurios dabar diegiamos, bus susietos su duomenų bazėmis, turinčiomis tam tikrą užkoduotą numerių atpažinimą, kuris perduodamas sistemai. Taip mes tikriname tiek civilinį draudimą, tiek techninę apžiūrą, taip pat tikriname, ar tai nėra vogta transporto priemonė.
Manau, kad techniškai tas dalykas nėra praleistas, mes atkreipsime į tai dėmesį, kad tiesiog paimtų duomenis, kas vairuoja transporto priemonę“, – sakė LAKD laikinasis vadovas.
Problema – ir su motociklais
V. Andrejevas teigė, kad sektoriniai greičio matuokliai statomi ne tik ten, kur yra didesnis leistinas greitis, tad pradedantiesiems vairuotojams daug vietų spustelėti akceleratoriaus pedalą nebus.
„Matuoklius statome ten, kur yra daugiausia ribojimų. Tai gali būti 70 km/val. greitis ir pan. Iš tų visų ruožų gal bus tik 10–15 proc., kuriuose bus 90 km/val. leistinas greitis.
Mes orientuoti ir į gyvenvietes, per kurias eina tranzitinis transportas, tai ten iki 50 km/val. ribojamas greitis, kai kur 70 ir t. t. Bet kokiu atveju ta koreliacija arba tas problemos sušvelninimas yra realus“, – pridūrė LAKD vadovas.
Jis taip pat sutiko, kad analogiška problema egzistuoja ir kalbant apie motociklus, kurių valstybiniai numeriai yra tik galinėje dalyje, o sektoriniai greičio matuokliai sugeba užfiksuoti įvažiuojant į ruožą tik priekinę arba galinę transporto priemonės dalį.
„Su motociklais problema yra ir kalbant apie stacionarius greičio matuoklius. Bet dažniausiai tie, kurie viršija greitį, dar ir numerius užsilanksto, tai problema tikrai yra“, – sakė V. Andrejevas.
Jis neatmetė galimybės, kad dėl to motociklininkams vieną dieną gali tekti ant savo šalmo užsiklijuoti lipduką su valstybiniu numeriu.
„Reikia stebėti pokyčius, vėlgi kiek yra žūstančių motociklininkų ir kiek tai susiję su greičiais.
Dažniausiai greitis tarpmiestyje tokios problemos nesukelia kaip mieste. Dažniausiai būtent mieste ir patiriami tie autoįvykiai su skaudžiomis pasekmėmis“, – teigė laikinasis LAKD direktorius.
Gali rodyti netikslų greitį
Primename, kad LAKD artimiausiu metu turi atlikti vidutinio greičio matuoklių ekspertizę, nes kyla įtarimų dėl galimų klaidų, dėl ko vairuotojai gali būti nubaudžiami nepagrįstai.
Išaiškėjus, kad metodologijoje išties pasitaikė klaidų, matuokliais užfiksuoti vairuotojai gali likti nenubausti, nes visus pažeidimus tektų anuliuoti.
Remiantis pirminiais duomenimis, per dieną vidutinio greičio matuokliais užfiksuojama apie 1,5 tūkst. pažeidėjų.
Iš viso nuo rugsėjo 1 iki 16 d. stacionarūs greičio matuokliai užfiksavo apie 24 tūkst. pažeidėjų.
Greitį viršijo: 10–20 km/val. – 18 689 vairuotojų; 20–30 km/val. – 3791; 30–40 km/val. – 900; 40–50 km/val. – 220; daugiau nei 50 km/val. – 125.
Vidutinio greičio matuokliai nuo rugsėjo greitį pradėjo fiksuoti 25 Lietuvos ruožuose.
Šios sistemos veikimo principas paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.
Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.