Pernai startavusi aukštojo mokslo pertvarka sėkmingai juda į priekį. Didinami dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai ir doktorantų stipendijos, optimizuojamas aukštojo mokslo institucijų tinklas, sudaromos prielaidos kilti studijų ir mokslinių tyrimų kokybei ir tarptautiškumui, pertvarkomas pedagogų rengimas.
Pernai startavusi aukštojo mokslo pertvarka sėkmingai juda į priekį. Didinami dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai ir doktorantų stipendijos, optimizuojamas aukštojo mokslo institucijų tinklas, sudaromos prielaidos kilti studijų ir mokslinių tyrimų kokybei ir tarptautiškumui, pertvarkomas pedagogų rengimas. Numatytus aukštojo mokslo pertvarkos darbus numatoma įvykdyti iki 2021 m.
„Pagrindiniai aukštojo mokslo reformos darbai jau yra gerokai įsibėgėję, kuriame tvirtus pagrindus kilti mokslo ir studijų kokybei. Mūsų tikslas – kad Lietuvos aukštasis mokslas taptų pažangos ir tobulėjimo laiduotoju tiek visai mūsų šalies visuomenei, tiek kiekvienam jos žmogui“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Didinami dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai ir doktorantų stipendijos 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam iš valstybės biudžeto skiriant 23 mln. eurų. Suplanuota, kad kitąmet mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai didės dar apie 16 proc., jiems papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Iš viso per dvejus metus – nuo 2017 m. iki 2019 m. – dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis padidės 40 proc.
Nuo 2019 m. beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų–ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.
Aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizavimas
Nuo 2019 m. sausio 1 d. susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, priėmimas į pedagogines studijas šiemet jau vyko naujame jungtiniame pedagogų rengimo centre VDU. Mykolo Romerio universitetas prijungiamas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, iki lapkričio 15 d. universitetai turi pateikti su reorganizavimu susijusius dokumentus, numatoma, kad studentai į konsoliduotą VGTU bus priimami 2019 m. Šiaulių universitetas kitais metais prisijungs prie Vilniaus universiteto, universitetai iki spalio 1 d. turi pateikti su reorganizavimu susijusius dokumentus. Taip pat planuojama Lietuvos sporto universitetą prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, dėl to šiuo metu dar vyksta diskusijos, rengiami nutarimų projektai.
Pertvarkius valstybinių universitetų tinklą iš 14 valstybinių universitetų liks 9. Universitetų tinklo optimizavimui skiriama 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų.
Baigiami rengti siūlymai dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų veiklos kokybės gerinimo.
Pedagogų rengimo pertvarka
Nuo šio rugsėjo 1 d. veiklą pradėjo 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Kaune, Šiauliuose, Vilniuje, atidarytos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Šiemet studijas pradėjo 651 būsimasis pedagogas. Plečiamos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją, taip pat ir tapti dviejų dalykų mokytojais. Iki 2022 m. antro dalyko mokytojo kvalifikaciją įgis per 800 asmenų.
Trumpesnės ir intensyvesnės bakalauro studijos
Studijų proceso atnaujinimui iki 2020 m. skiriama 12 mln. eurų ES lėšų. Atnaujinami studijų krypčių aprašai sudarys galimybes aukštosioms mokykloms koordinuotai trumpinti ir intensyvinti bakalauro studijas, diegti naujus studijų metodus, tobulinti dėstytojų kvalifikaciją.
Naujas studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo modelis Šiemet pirmą kartą atliktas bandomasis studijų krypčių vertinimas. Rengiama nuolatinio studijų krypčių vertinimo tvarka, rugsėjo mėnesį pristatoma universitetams ir kolegijoms.
2018 m. rugsėjo-spalio mėn. atliekamas tarptautinis šalies mokslinių tyrimų pajėgumų vertinimas. Jo metu Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą pagal tarptautinius standartus vertina kitų šalių ekspertai. Numatoma, kad atlikus šį vertinimą 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams mokslo ir studijų institucijose bus skiriama pagal tarptautinius kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius.
Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumo didinimas
2018 m. 15 gabių šalies jaunuolių skirtas valstybės finansavimas studijoms stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, įsipareigojant pritaikyti įgytas žinias ir apibrėžtą laiką dirbti Lietuvoje. Valstybės paramą gaus lietuvaičiai, studijuojantys Kembridžo, Oksfordo, Londono universiteto koledže ir kituose geriausiuose pasaulio universitetuose. Diskutuojama, kaip padidinti visų šalies studijų programų tarptautiškumą, geriau panaudojant Europos Sąjungos finansuojamos programos „Erasmus +“ galimybes.
Lietuva kviečia į savo mokslo ir studijų institucijas aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus. Tam iki 2020 metų numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų. Iki 2018 m. spalio pradžios vyksta kandidatų vertinimas.
Šiemet Lietuva įsijungė į prestižinę Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją CERN. Prisijungiama prie dar kelių tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, teikiančių didžiausią pridėtinę vertę šalies mokslo plėtrai: lazerių, molekulinės biologijos, superkompiuterių.
