Naująsias technologijas labiausiai išmano ir su jomis geriausiai dirba jauni žmonės – toks stereotipas gyvas kelis dešimtmečius – nuo tada, kai technologijos pradėtos vystyti itin sparčiai. Tačiau ar iš tikrųjų, remiantis šia prielaida, galima teigti, kad darbas įmonėse, kuriose kuriamos inovacijos, vystomi originalūs išradimai bei dirbama su išmaniausiomis technologijomis – tik jaunimui?
Naująsias technologijas labiausiai išmano ir su jomis geriausiai dirba jauni žmonės – toks stereotipas gyvas kelis dešimtmečius – nuo tada, kai technologijos pradėtos vystyti itin sparčiai. Tačiau ar iš tikrųjų, remiantis šia prielaida, galima teigti, kad darbas įmonėse, kuriose kuriamos inovacijos, vystomi originalūs išradimai bei dirbama su išmaniausiomis technologijomis – tik jaunimui? Kaip tokioje darbo vietoje sutaria skirtingų kartų atstovai ir kas dar, be technologijų supratimo, skatina jų nesusikalbėjimą?
Justinos Šuminaitės nuotr.
Kartas vienija ne tik panašūs gimimo metai, bet ir aplinka, kurioje buvo augama, tam tikras gyvenimo būdas, panašios puoselėjamos vertybės. Tačiau egzistuojantys panašumai tarp vienos kartos atstovų juos išskiria iš kitų kartų. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorė, psichologė Rosita Lekavičienė pastebi, kad egzistuojantys kartų skirtumai į darbinę aplinką gali įnešti ir nesusikalbėjimo, ir didelių nuoskaudų.
„Blogiausia tai, kad skirtingos pusės akcentuoja negatyvius aspektus ir nenori pasidžiaugti tais skirtumais, kurie gali duoti ir abipusės naudos, ir naudos įmonei“, – sako KTU profesorė.
Vyresnės kartos, X ir Y, jau „apsišlifavusios“ tarpusavyje ir turi nemažai darbinės patirties. Visgi didžiausią susirūpinimą šiandieninėje darbo rinkoje kelia jauniausia Z karta, kuri vadinama sunkiai suprantama: nors šie jaunuoliai ir nebijo darbo, pasižymi kūrybiškumu, nori būti labai nepriklausomi, vyresniosioms kartoms atrodo priešingai – kad tai savanaudžiai, visiškai nenorintys dirbti ir paskendę technologijose žmonės.
Technologijų įmonės – tik jaunajai kartai?
Kaip tik technologijos labiausiai išskiria Z kartą iš kitų – šios kartos atstovai užaugo apsupti įvairių pažangių prietaisų ir apskritai net nematė pasaulio be interneto. Todėl visai nekeista, kad būtent jie geriausiai išmano technologijas ir greičiausiai jas perpranta.
„Šių laikų jaunimas yra visiškai kitoks nei prieš 10 metų. Mano manymu, šie žmonės daug profesionalesni jauname amžiuje, kas suteikia jiems galimybes bandyti „valdyti pasaulį“ būnant jauniems“, – tikina Nyderlandų informacinių technologijų (IT) bendrovės „Centric“ padalinio Lietuvoje vadovas Paulius Samoška.
Tačiau paklaustas, ar „inovacijų įmonės – tik jaunimui“, teiginiui jis pritaria tik iš dalies: jo nuomone, Z kartai reikia ir vyresniųjų turimų žinių.
„Ateitis priklauso jaunimui, tam niekas negali paprieštarauti, tačiau jaunimui šalia reikia asmenybių su patirtimi, kurie juos galėtų papildyti ir nukreipti teisinga linkme, kai to reikia. O to reikia ne kartą ir ne du“, – sako P. Samoška.
„Centric“ padalinio Lietuvoje vadovas atskleidžia, kad jų įmonėje, veikiančioje įvairiose Europos šalyse, specialistų amžiaus vidurkis stipriai skiriasi: pavyzdžiui, Olandijoje jis yra žymiai didesnis, o Lietuvoje – mažesnis.
„Visgi tam tikros technologijos yra gana „šviežios“ metų prasme, kas lemia, kad iš esmės tik jaunoji karta moka su jomis dirbti“, – atskleidžia jis.
Kas priešina skirtingas kartas?
Žinoma, šiuolaikinių įmonių veikloje susiduriama ne tik su reikalingomis technologinėmis žiniomis, bet ir su kartais gana sudėtingu skirtingų kartų tarpusavio bendravimu.
„X kartos darbuotojams gali nepatikti Y kartos iniciatyva, laisvės demonstravimas, autoritetų nuomonės nepaisymas, jų kompetencijos ir patirties neįvertinimas, neatsižvelgimas į įmonės hierarchiją“, – pasakoja R. Lekavičienė.
„Y karta gali piktintis prastu X kartos kolegų technologiniu išprusimu ir nenoru išgirsti jo pasiūlymus, „persekiojimu“ dėl nedidelio pavėlavimo į darbą ar dėl ankstesnio išėjimo namo.
Tuo tarpu Z karta geba greitai apdoroti didelius informacijos kiekius, tačiau pateiktą darbą gali atlikti ir labai gerai, ir labai atmestinai. Be to, šios kartos atstovams reikia aiškiai įvardinti užduoties terminus, o prašymas atlikti „kaip galima greičiau“ – netinkamas: gali tekti laukti ir labai ilgai. Visa tai gali erzinti kitų kartų atstovus“, – priduria KTU psichologė.
„Centric“ padalinio Lietuvoje vadovas pritaria, kad tarp skirtingų kartų vyrauja kitoks požiūris į darbą, skirtingos puoselėjamos vertybės, tačiau tikina, kad renkantis kolektyvą darbui kartu, daug dėmesio būtina skirti asmeninėms žmogaus savybes, kad tarpusavyje nekiltų didelių iššūkių.
„Kiekvienoje kartoje žmonės turi kitas galimybes. Šiais laikais jos tikrai didelės, todėl jaunosios kartos laisvės pojūtis yra daug didesnis. Neišskiriu kažkurios kartos, kaip išskirtinės, tačiau, manau, kad labai daug kas priklauso nuo įmonės formuojamų vertybių – tai paveikia ir darbuotojus, kurie auga kartu su įmonėmis“, – teigia P. Samoška.
Pataria vengti stereotipų
Norint suformuoti tvirtą kolektyvą, R. Lekavičienė pirmiausia pataria skirtingų kartų atstovams atsisakyti stereotipizuoto mąstymo vieniems apie kitus – asmenybių tarpusavio skirtumai kartos viduje neretai yra kur kas didesni, nei X, Y ir Z kartų tarpusavio skirtumai.
„Juk visose kartose rasime besistengiančių išsisukti nuo papildomo darbo, kaip ir gebančių kūrybiškai mąstyti ar naudotis informacinėmis technologijomis. Tad nuoširdus noras pažinti savo kolegą giliau, o ne išankstinis „žinojimas, ko iš tokio amžiaus žmogaus galima laukti“, kurs geresnį psichologinį klimatą įmonėje, o tuo pačiu turės įtakos ir jos rezultatams“, – įsitikinusi ji.
Visgi vadovai turėtų nuolat akcentuoti, ką reiškia visiems skirtingų kartų atstovams dirbti komandoje, ko galima vieniems iš kitų mokytis, o įsiliejant į darbo kolektyvą naujiems darbuotojams iš anksto ieškoti to, kas jungia skirtingus žmones.
Ieškant būsimųjų specialistų įmonėms taip pat svarbu kuo anksčiau pastebėti tinkamiausius darbuotojus, su jais arčiau susipažinti, sužinoti jų poreikius ir tokiu būdu rasti vietą įmonėje, kadangi specialistai geriausiai „auga“ įmonės viduje.
Tokią progą įmonėms pirmiausia suteikia susitikimas su būsimais specialistais įvairiuose renginiuose. Pavyzdžiui, didžiausiose Baltijos šalyse KTU „WANTed“ karjeros dienose įmonės gali studentus supažindinti su kuriamomis ugdymo galimybėmis ir inovacijomis, sudominti savo vykdoma veikla, o būsimieji profesionalai rasti savo svajonių darbovietę ar praktikos vietą.
P. Samoška tam pritaria, tikindamas, kad žmonės tampa vis laisvesni, atviresni, todėl panašiai turėtų elgtis ir įmonės, norinčios įdarbinti specialistus, ypač jaunosios kartos atstovus.
„Jiems reikia suteikti „gero turinio“, sudominti ne pristatymais ir tekstais, bet parodyti ir suteikti galimybę prisiliesti prie įmonėje vykstančių procesų. Jaunuoliai pradeda vertinti turinį, o tai labai sveikintina“, – savo patirtimi dalijasi įmonės „Centric“, taip pat dalyvausiančios KTU „WANTed“ karjeros dienose, padalinio Lietuvoje vadovas.
KTU „WANTed“ karjeros dienos 2018 vyks spalio 24 d. 10-16 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Renginio metu taip pat vyks konferencija „WANTed Talks“.
