Europos Parlamentas jau nubalsavo už visuomenėje daug diskusijų kėlusius autorių teisių direktyvos atnaujinimus, kuriuose daugiausia dėmesio skirta 11 ir 13 straipsniams. Anot kritikų, jie daugiau teisių suteiks tik didelėms naujienų organizacijoms bei galimai prives prie interneto cenzūros.
Europos Parlamentas (EP) jau nubalsavo už visuomenėje daug diskusijų kėlusius autorių teisių direktyvos atnaujinimus, kuriuose daugiausia dėmesio skirta 11 ir 13 straipsniams. Anot kritikų, jie daugiau teisių suteiks tik didelėms naujienų organizacijoms bei galimai prives prie interneto cenzūros. Vis dėlto, kaip sako Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas, kaip toliau vystysis situacija, dar priklausys nuo kiekvienos valstybės.
Po didinamuoju stiklu – 2 straipsniai
Šių metų liepos 5 d. įvyko pirmasis Europos Parlamento balsavimas, kurio rezultatai parodė, kad dėl šios direktyvos bendra nuomonė neegzistuoja. Rugsėjo 12 d. vyko pakartotinis balsavimas dėl pakoreguotos direktyvos versijos, kurio metu vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje buvo autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje – naudotojai. Suprantama, kad sparčiai vystantis informacinėms technologijoms bei informacijos sklaidai, bendras reglamentavimas informacijos naudojimo bei autorių teisių apsaugos srityje yra būtinas. Vis dėlto čia ir kyla pagrindinis klausimas – kaip suderinti skirtingus interesus bei užtikrinti jų apsaugą.
Bene didžiausi probleminiai aspektai slypi 11 ir 13 direktyvos straipsniuose. Iš esmės 11-u straipsniu siekiama daugiau teisių suteikti naujienų organizacijoms, kurios tokiu atveju gautų dalį pajamų iš „Google“ ir kitų paieškos sistemų teikiančių nuorodas į jų publikuojamą turinį. Visgi kritikai teigia, kad tokia sistema sudarytų terpę piktnaudžiavimui.
Kitame daug diskusijų sukėlusiame 13-ame straipsnyje siekiama internetinėms platformoms (pvz., Youtube) nustatyti teisinę atsakomybę už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį tose platformose skelbia naudotojai. Šiuo straipsniu reikalaujama, kad su teisų turėtojais būtų sudaryti susitarimai dėl jiems priklausančių kūrinių naudojimo arba būtų neleista sudaryti prieigos prie tokių objektų. Taip pat internetinėms platformoms numatyta pareiga diegti technologines priemones, kurios padėtų atpažinti autorių teisių saugomus objektus.
Galutinis balsavimas – kitąmet
2018 m. balandžio 24 d., reaguodami į galimus pokyčius, 169 mokslininkai iš visos Europos Sąjungos pateikė prieštaravimą dėl direktyvos 11 straipsnio, nurodydami, kad toks reguliavimas yra netinkamas bei perteklinis ir trukdytų informacijos srautui, kuris yra būtina demokratijos dalis. Tuo metu Europos pilietinių laisvių sąjunga, trumpiau – „Liberties“, savo interneto tinklalapyje skelbė, kad 13 straipsnio pataisa savo turiniu kelia grėsmę žodžio laisvei ir Europos Parlamento narių prašė atsisakyti įkeliamo turinio filtrų ir numatyti žmogaus teisių apsaugos priemones.
Pakartotinio balsavimo metu buvo nubalsuota „už“ direktyvą, tačiau šie rezultatai tik grąžino ją atgal „ant derybų stalo“. 2019 m. vasario mėnesį įvyks galutinis balsavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei balsavimo rezultatai ir bus teigiami, direktyva per se nesukels padarinių, nes valstybės narės pačios turės pasirinkti jos gairių įgyvendinimo nacionalinėje teisėje būdus.
Kokie pokyčiai laukia?
Jei galutinio balsavimo rezultatai būtų teigiami ir direktyva būtų priimta, įvyktų tam tikrų pokyčių autorių teisių reguliavimo srityje, kurie jau šiuo metu vertinami kontroversiškai. Visų pirma, priėmus direktyvą, atsirastų naujas subjektas – spaudos publikacijų leidėjai, kuriems būtų suteiktos išimtinės teisės dėl jų spaudos publikacijų skaitmeninio naudojimo. Vadinasi, spaudos publikacijų leidėjai turėtų išimtines teises į jų paskelbtų publikacijų atgaminimą bei naudojimą, siūlomas terminas – 20 metų. Taip pat, įsigaliojus šiai direktyvai, informacinės visuomenės paslaugų tiekėjams atsirastų atsakomybė už jų saugomus naudotojų įkeltus kūrinius ar objektus. Taigi minėti paslaugų tiekėjai turės užtikrinti, kad veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo arba neleisti naudojantis tokio turinio pasiekti.
Kiekvienoje direktyvoje yra nustatytas terminas, iki kurio ES valstybės narės privalo perkelti jos nuostatas į savo nacionalinę teisę ir apie tai pranešti Komisijai. Vykusių derybų metu buvo nustatyta, kad direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turėtų būti perkeltos ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo jos įsigaliojimo dienos. Taip pat direktyvoje nurodyta, kad ji įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Taigi, jei galutinio balsavimo metu rezultatai bus teigiami ir įgyvendinimo terminas nebus koreguojamas, pokyčių galėtume tikėtis nuo 2021 m. vasario mėnesio.
Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, jei balsavimo rezultatai bus teigiami, direktyvoje nustatyti reikalavimai turės atsispindėti nacionalinėje teisėje. Šiuo metu dar nėra aišku, kas konkrečiai keisis, nes pačios direktyvos tekstas yra vis dar koreguojamas. Be to, tai, kaip direktyvos nuostatos bus įgyvendintos Lietuvos teisės sistemoje, priklauso nuo įstatymų leidėjo diskrecijos, tačiau labiausiai tikėtina, kad gali būti keičiamos / pildomos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos.
