Neseniai pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia – Jungtinėse Amerikos Valstijose Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) oficialiai pasiūlė nuo 2020 metų sušvelninti degalų taupymo standartus. Pasigirdo prognozių, esą tai taps kliūtimi elektromobilių progresui ir plėtrai visame pasaulyje.
Neseniai pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia – Jungtinėse Amerikos Valstijose Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) oficialiai pasiūlė nuo 2020 metų sušvelninti degalų taupymo standartus. Pasigirdo prognozių, esą tai taps kliūtimi elektromobilių progresui ir plėtrai visame pasaulyje. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Linas Kliučininkas sako: jei švelnesni standartai įsigalios, tai ženkliai koreguos situaciją JAV, tačiau elektromobilių plėtros tempus Lietuvoje paveiks menkai. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Donaldo Trumpo administracijos veiksmai prieštarauja siekiams mažinti planetos klimato šiltėjimą bei užterštumą ir labiau tiktų trečio pasaulio autoritarinei valstybei, o ne JAV.
Standartas padidėtų 1 litru
Pasak užsienio analitikų, naujai pateikti EPA pasiūlymai pakeistų iki tol planuotas pasiekti normas, kurias dar prieš 8 metus numatė tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos administracijos sprendimai, apibrėžę leistinas ribas 2021-2026 metams.
Dar 2010 metais B. Obamos administracija pakeitė CAFE (angl. Corporate Average Fuel Economy) standartus, reikalaudama, kad automobilių gamintojai iki 2025 metų pasiektų degalų sunaudojimo normą – įprastu automobiliu 100 km nuotoliui įveikti būtų sunaudojama 4,32 litrai degalų.
Tuomet prognozuota, kad jei nuo 2012 metų iki 2025 metų naudojami įprasti automobiliai atitiktų šį kriterijų, tai padėtų sumažinti JAV naftos produktų suvartojimą 1,9 trilijonais litrų. Tokiu būdu pavyktų sumažinti į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido (CO2) dujų kiekį.
Naujajame EPA pasiūlyme numatoma, kad lengvųjų automobilių degalų sunaudojimo standartas (CAFE) 100 kilometrų siektų 5,38 litrus, o anglies dioksido (CO2) emisija sudarytų 127 gr. vienam kilometrui.
„Apmaudu, tačiau dabartinės JAV administracijos sprendimas įšaldyti degalų taupymo standartus parodo, kad JAV sistemingai juda link aplinkosauginio dekadanso“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Linas Kliučininkas, vadovaujantis Aplinkosaugos technologijos katedrai.
Jis atkreipia dėmesį, kad šį sprendimą priėmė institucija (Aplinkos apsaugos agentūra, EPA), kuri yra atsakinga už globalaus šiltėjimo mažinimą. Pasak profesoriaus L. Kliučininko, net ir nenoromis peršasi išvada, jog šis iš pirmo žvilgsnio aplinkosauginis klausimas yra labai politizuotas.
„Sunku pavadinti valstybę progresyvia, jeigu ji blokuoja visas iniciatyvas, susijusias su siekiu mažinti globalų klimato šiltėjimą“, – svarsto KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas, pasak kurio, toks sprendimas labiau tiktų trečio pasaulio autoritarinei valstybei, bet ne JAV.
Jis žvelgia į platesnį panašių veiksmų kontekstą: prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva JAV jau atsisakė vykdyti Paryžiaus sutarties įsipareigojimus, atnaujino iškastinės anglies gavybą, įšaldė degalų taupymo standartų įsigaliojimą.
Nusikeltų elektromobilių eros pradžia
Tarptautinėje erdvėje netrūksta prognozių, kad degalų sunaudojimo standartų švelninimas suduos dar didesnį smūgį elektromobilių plėtrai. Skaičiuojama, kad 2008-2016 metais pasaulyje buvo parduota tik apie 925 tūkst. elektromobilių.
LR Susisiekimo ministerija skelbia: iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 821 elektromobilis ir 11776 hibridiniai M1 ir N1 klasės automobiliai, kas sudaro tik 1 proc. visų registruotų automobilių.
Kita vertus, nuo 2014 iki 2018 metų elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje išaugo bene 7 kartus – nuo 1677 iki 11776 vienetų. Skaičiuojant tik elektromobilius, jų plėtra dar didesnė – per šį laikotarpį elektromobilių padaugėjo maždaug 13 kartų.
Šiuo metu 68 proc. visų Lietuvoje registruotų automobilių yra varomi dyzelinu, dar 23 proc. – benzinu. Tokius duomenis pateikia valstybės įmonė „Regitra“.
„Akivaizdu, kad pasaulis stovi ant elektromobilizacijos slenksčio, tačiau šiandieninis transporto sektorius vis dar didžiąja dalimi yra priklausomas nuo iškastinio kuro“, – konstatuoja L. Kliučininkas, primindamas, kad iškastiniam kurui priskiriama akmens anglis, nafta ir gamtinės dujos. Tai yra pagrindiniai energijos šaltiniai visame pasaulyje, naudojami transporto bei elektros gamybos pramonėje.
L. Kliučininkas šį pereinamąjį etapą vaizdingai įvardija kaip priešybių vienybės ir kovos etapą. Anot aplinkosaugos technologijos eksperto, toks JAV administracijos sprendimas įšaldyti degalų taupymo standartus tiesiog nukelia elektromobilių eros pradžią į tolesnius laikus.
„Tai reiškia, kad JAV neprisideda prie klimato šiltėjimo mažinimo iniciatyvų, o miestų gyventojai ir toliau kvėpuos užterštu oru. Teigiamus aspektus čia įžvelgti sunku, nebent tai, jog šis sprendimas dar labiau sutelks elektromobilizacijos šalininkus“, – teigia jis.
Vis dėlto KTU mokslininkas pabrėžia, kad Europos gyventojų šis sprendimas nepalies taip skausmingai. „Skirtingai nei JAV, Europos Sąjunga vykdo nuoseklią tvaraus transporto diegimo politiką. Numatoma, jog iki 2050-tųjų miestuose neliks iškastiniu kuru varomų transporto priemonių“, – pabrėžia jis.
L. Kliučininko žiniomis, planuojama, jog ši ir kitos ES vykdomos techninės-organizacinės priemonės transporto sektoriuje sumažins teršalų emisijas į aplinką 60 proc.
Paklaustas apie JAV sprendimų pasekmes Lietuvai ir elektromobilių plėtrą mūsų šalyje, L. Kliučininkas didelės grėsmės neįžvelgia. „Manau, kad JAV administracijos sprendimas įšaldyti degalų taupymo standartus neturės tiesioginės įtakos elektromobilių plėtrai Lietuvoje“, – sako mokslininkas.
