Per dešimtmetį nuo pirmosios kriptovaliutos atsiradimo Lietuvoje spėjo užaugti ne tik kriptomilijonierių karta, bet ir būrys startuolių, savo darbe pritaikę „blockchain" veikimo principus. Nors blokų grandinės terminą viešojoje erdvėje dažnai gaubia nežinomybės aura, lietuvių susidomėjimas kriptovaliutomis ir blokų grandinės technologija apskritai išlieka gana aukštas ir, panašu, jog mažėti nežada.
Per dešimtmetį nuo pirmosios kriptovaliutos atsiradimo Lietuvoje spėjo užaugti ne tik kriptomilijonierių karta, bet ir būrys startuolių, savo darbe pritaikę „blockchain" veikimo principus. Nors blokų grandinės (angl. – „blockchain“) terminą viešojoje erdvėje dažnai gaubia nežinomybės aura, lietuvių susidomėjimas kriptovaliutomis ir blokų grandinės technologija apskritai išlieka gana aukštas ir, panašu, jog mažėti nežada.
Pirmosios sėkmės istorijos skatina dirbti toliau
Štai penktadienį, rugsėjo 9 dieną, vyksiantis „Danske Bank“ Vilniaus maratonas“ taps pirmuoju sporto renginiu Lietuvoje ir pasaulyje, kurio metu už nubėgtus kilometrus dalyviai galės gauti blokų grandinės technologija sukurtų LYM žetonų. Už sukauptus virtualius žetonus specialioje programėlėje vartotojai galės įsigyti sporto prekių, arba iškeisti juos į eurus ar dolerius. Šią programėlę fiziniam aktyvumui skatinti sukūręs „Lympo“ – lietuvių startuolis. Ir tai – tik vienas iš sėkmingų „blockchain“ panaudojimo ir išpopuliarėjimo mūsų šalyje pavyzdžių.
Jau dabar garsiai kalbama, jog blokų grandinės ilgainiui taps tokia pat įprastos kaip ir, pavyzdžiui, internetas, todėl ateinančiomis technologijomis aktyviai domėtis ir ieškoti būdų joms pritaikyti tiesiog būtina. Tarptautinio „blockchain“ technologijų centro „Blockchain Centre Vilnius“ vadovė Eglė Nemeikštytė sako, jog tik tapę vadinamaisiais „early adopters“ (liet. – „pirmieji išbandantys“), galėsime eiti koja kojon su pažangiausiais ir vadintis technologijų valstybe.
Kaip pastebi moderniųjų technologijų renginyje #SWITCH! dalyvausianti E. Nemeikštytė, lietuviai yra gana konservatyvūs vartotojai – stačia galva į naujas technologijas nepuola. Remiantis kompanijos LUNO atliktu tyrimu, net 81,9 proc. lietuvių yra girdėję apie kriptovaliutas, o tai yra kur kas daugiau nei kaimyninėse valstybėse. Tačiau tik 3,8 proc. tautiečių yra įsigiję kriptovaliutų – beveik 4,5 karto mažiau nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje.
„Tyrimo rezultatai aiškiai parodo lietuvių domėjimąsi ir potencialą. Tačiau taip pat pastebimas ir įgūdžių trūkumas – būtent todėl tautiečiai nėra pirmųjų išbandančių naujas technologijas sąraše. Akivaizdu, kad būtent dabar labai svarbu šviesti visuomenę apie „blockchain“ technologiją ir jos pritaikymo galimybes. Tai parodo ir visuomenės susidomėjimas mūsų centro organizuojamais renginiais“, – tvirtina E. Nemeikštytė.
Spekuliacinis atspalvis nepriimtinas
Anot Luko Kairio, Cryptodus.com išmaniųjų kontraktų ir „blockchain“ programavimo specialisto, atsargus lietuvių domėjimasis „blockchain“, o kartais – ir skepticizmas, nėra visai be pagrindo: „Technologija yra gana ankstyvoje stadijoje, todėl susiduria su daugybe apribojimų iššūkių, tokių kaip transakcijų apdorojimo skaičius, saugumas ir infrastruktūra: el. piniginės, draugiškos vartotojui sąsajos ir kt. Tačiau kartu atsiranda daugybė naujų startuolių, kurie šiuos iššūkius sprendžia, todėl vietos prisijungti ir pradėti kurti yra daug“.
Savo ruožtu Lietuvos banko atstovė Jekaterina Govina pastebi, kad viešojoje erdvėje kalbant apie naują reiškinį dažnai į vieną vietą suplakama technologija ir vienas iš jos panaudojimo pavyzdžių – virtualiųjų valiutų išleidimas.
„Kaip centrinis bankas, suinteresuotas skatinti inovacijas finansų rinkoje, blokų grandinės technologiją vertiname kaip turinčią didelį potencialą ir siekiame pagreitinti šia technologija pagrįstų sprendimų atsiradimą, pavyzdžiui, vystome blokų grandinės platformą „LBChain“. Taip pat matome galimybių įdarbinti šią technologiją savo veikloje. Be abejo, blokų grandinės technologija nėra panacėja – kiekvienu konkrečiu atveju reikia tyrinėti, ar būtent ji sprendžia kažkokią problemą ar uždavinį, ar neįmanoma jų išspręsti efektyvesniais būdais. Tačiau kaip finansų rinkos priežiūros instituciją, mus neramina spekuliatyvinė virtualių valiutų ir pirminio žetonų platinimo pusė, – sako J. Govona. – Suprantama, kad gražios istorijos apie uždirbtus milijonus ir ferarius kaitina žmonių vaizduotę. Tačiau visada įspėjame juos, jog stačia galva panirus į neištyrinėtus vandenis, nereiktų stebėtis, kad dugnas, pasirodo, buvo čia pat, ir vėliau skųstis mėlynėmis bei nubrozdinimais“.
Metų pradžioje socialiniame tinkle „Reddit“ atlikta apklausa parodė, jog kriptovaliutomis ir „blockchain“ daugiausia domisi 20-30 metų amžiaus žmonės. Jaunas amžius šioje greitai besikeičiančioje aplinkoje yra didžiulis privalumas, tačiau akivaizdu, jog vien jo norint įšokti į „blockchain“ traukinį nepakaks. Visgi, Luko Kairio nuomone, itin skubėti ir neverta.
„Technologija jau yra čia, tad reikia ramiai ir užtikrintai pradėti ja domėtis. Žingsniai, nuo kurių rekomenduočiau pradėti būtų tokie: užsiregistruoti į kriptovaliutų keityklą, nusipirkti keletą pagrindinių valiutų, susikurti kriptovaliutų piniginę, pabandyti paanalizuoti ir sudalyvauti bent viename ICO. Jei tai užkabino, internetiniai kursai bei knygos bus tolimesnis sėkmės garantas“, – sako L.Kairys.
Receptas sėkmingai konkurencijai
Vis dėlto, kaip pastebi „Blockchain Centre Vilnius“ vadovė E. Nemeikštytė, Lietuva iš kitų valstybių jau dabar išsiskiria savo puikia ekosistema: čia turime sėkmingai veikiantį tarptautinį „blockchain“ centrą, sėkmingų startuolių, „blockchain“ architektūrą puikiai išmanančių programuotojų. Skaičiuojama, kad mūsų šalies startuoliai pagal ICO pritrauktą kapitalą „blockchain“ projektams vystyti 2017 m. atsiliko tik nuo JAV ir Kinijos, o tai yra didelis pranašumas, kurį reikia išnaudoti.
„Vis tik reikia neužmigti ant laurų, nes kitos valstybės konkurencinėje kovoje nesnaudžia, kuria palankias sąlygas vystyti „blockchain“ verslą. Reikia suprasti, kad užsienio kompanijos Lietuvą ilguoju laikotarpiu rinksis tik tada, jei čia bus ne tik palankios sąlygos verslui vystyti, bet ir pakankamas aukšto lygio IT specialistų, galinčių dirbti su pasaulinio masto projektais“, – įsitikinusi E. Nemeikšytė.
Tuo tarpu J. Govina sako, jog kalbėdami apie blokų grandinės technologiją plėtojančius verslus, turėtume aiškiai sutarti, ką norime pritraukti į šalį: „Išvyniojus gražią pakuotę, norisi matyti išorę atitinkantį turinį, t.y. – iš tikrųjų inovatyvias kompanijas, turinčias potencialą ir norinčias kurti, investuoti į mūsų šalį, o ne trumpalaikių tikslų besivaikančias ir tiesiog mūsų jurisdikcijos privalumus siekiančias išnaudoti vienadienes kompanijas. Nauda turi būti abipusė – mes laukiame kompanijų, pasiruošusių kurti aukštą pridėtinę vertę, o valstybė mainais galėtų pasiūlyti visapusį palaikymą ir kurti tam reikiamas paskatas.
Jaunimo programos atidarymo diskusijoje „Kas per daiktas tas „blockchainas“?“ , kuri prasidės 10.15 val., bus galima išgirsti ne tik „Blockchain Centre Vilnius" vadovės Eglės Nemeikštytės ir Lietuvos banko valdybos nario patarėjos Jekaterinos Govinos, bet ir renginio sumanytojo europarlamentaro Antano Guogos, „Unboxed.network“ verslo plėtros vadovo Donato Smailio, Aleksandro Gaškos įžvalgas.
