Trumpo administracija ir toliau stebina savo sprendimais energetikos srityje – paskelbė naują pareiškimą, kuriame teigiama, kad jiems jau nesvarbu taupyti naftos išteklius. Tokie pareiškimai gali sužlugdyti dešimtmečius trukusius ankstesnių vyriausybių veiksmus, kuriais buvo siekiama skatinti kurti efektyviau degalus naudojančius automobilius ir netgi pereiti prie alternatyvių degalų rūšių.
Vienas naftos sektoriaus analitikas apie šį Trumpo administracijos pareiškimą pareiškė, kad „jį galima išversti į tokius žodžius: Aš esu senas, didelis, storas senis ir maisto kainos sumažėjo – metas pradėti ėsti ir vėl“.
Tokia Trumpo pozicija dėl naftos produktų buvo išdėstyta praėjusį mėnesį išleistame memorandume ir tai, stebėtinai, padaryta tyliai ir be jokio triukšmo, pritariant pasiūlymams dėl degalų standartų švelninimo.
Gamtinių dujų ir kitų alternatyvių naftos produktų augimas sumažino importuojamos naftos poreikį, kuris „savo ruožtu daro įtaką tautos poreikiui taupyti energiją“, – teigė JAV energetikos departamentas. Taip pat buvo minimas ir frakingas, kuris „atrakino“ skalūnų alyvos atsargas, suteikdamas „Jungtinėms Amerikos Valstijoms daugiau lankstumo nei, kad buvo ankščiau ir leidžia mūsų naftos išteklius naudoti nesirūpinant dėl jų kiekio“.
Kalbant paprastai, naftos išteklių yra tiek daug, kad kam tada rūpintis dėl jų taupymo. Toks Trumpo administracijos požiūris formaliai kelia grėsmę ankščiau priimtiems naftos produktų taupymo įstatymams – netgi tiems, kurie buvo priimti Kongrese, pavyzdžiui, degalų sunaudojimo standartai automobiliuose.
Šiame Trumpo memorandume nebuvo užsiminta apie klimato kaitą, nors visuotinai yra pripažįstama, kad transportas yra vienas didžiausių klimato kaitą skatinančių sektorių, kuris išmeta didelius kiekius kenksmingų dujų.
Donaldas Trumpas abejoja klimato kaitos egzistavimu, naudoja „energijos dominavo“ sąvoką ir ragina palengvinti tai, ką jis laiko sudėtingu naftos, dujų ir akmens anglių reguliavimu, įskaitant Obamos švarios energijos plano panaikinimą.
Nepaisant padidėjusių naftos atsargų, Trumpo administracija ir toliau tiki, kad reikia „išmintingai naudoti energiją“, – teigė JAV energetikos departamentas. Deja, ką jie turi galvoje sakydami „išmintingai“, nepaaiškino ir atsisakė kažką daugiau komentuoti.
Tomas Kloza, naftos sektoriaus analitikas, teigė: „Tai labai panašu į tokį pasakymą: Aš esu senas, didelis, storas senis ir maisto kainos sumažėjo – metas pradėti ėsti ir vėl.“ Tomas dar pridūrė, kad „jei pažvelgsite į tai iš kitos pusės ir jei manote, kad iškastinis kuras sukelia kokią nors žalą atmosferai... jūs susidursite su kitokiu požiūriu. Visgi, yra daug trūkumų gyvenant taip plačiai (be atodairos vartoti aut. past.).“
Klimato kaita yra „aiškus ir jau dabar egzistuojantis bei didėjantis pavojus“, – teigė Seana Donahue, Aplinkos apsaugos fondo direktorė.
Naftos kainos nukrito. Prieš 10 metų jų kainos siekė 147 JAV dolerius už barelį, kėlė pasaulinę ekonomiką ir suteikė naftos produktus eksportuojančioms šalims, kurios priklauso OPEC, milžiniškus pelnus. Dabar naftos kainos yra apie 65 JAV dolerius ir JAV kovoja su Rusija dėl to, kuri iš jų taps didžiausia naftos gamintoja pasaulyje. Tokia konkurencija lėmė, kad JAV šią vasarą pasiekė rekordines naftos gamybos aukštumas.
„Mūsų sugebėjimas atlikti pasaulinio lyderio vaidmenį yra sėkmingesnis ir stipresnis tada, kai esame stipriausi naftos ir dujų gamintojai, – sakė Johnas Grahamas, buvęs Džordžo W. Bušo administracijos pareigūnas, o dabar Viešųjų ir aplinkosaugos reikalų mokyklos, esančios Indianos universitete, dekanas. – Tačiau vis dar yra priežasčių kodėl turėtume norėti sumažinti suvartojamą kiekį (naftos produktų aut. past.).“
Dabartinės Trumpo administracijos pasiūlymai apima ir tuos norus, kuriais siekiama įšaldyti degalų taupymo standartus. Pasak administracijos, toks pasiūlymas padidintų naftos suvartojimą JAV daugiau kaip 500 tūkstančių barelių per dieną arba daugiau kaip 60 mln. tonų. Tai milžiniškas skaičius. Palyginimui Lietuva per visus metus suvartoja 2,1 mln. tonų naftos produktų.
Trumpo pareigūnai teigia, kad toks degalų standartų įšaldymas pagerins saugumą keliuose. Tačiau kai kurie aukštesni EPA pareigūnai apskaičiavo, kad toks žingsnis kaip tik padidintų mirčių skaičių JAV keliuose.
„Amerikos verslo įmonės, vartotojai, mūsų aplinka, visi liks pralaimėjusiais, jei bus įgyvendintas šis planas, – sakė Tomas Carperis, demokratų senatorius iš Delavero. – Vienintelis aiškus nugalėtojas čia yra naftos pramonė. Nėra sunku suprasti, kam atstovauja prezidentas Trumpas.“
Šį mėnesį EPA Oro ir radiacinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Billas Wehrumas, kalbėdamas apie elektromobilius, kurių plėtrą palaiko federalinė vyriausybė ir daugelis JAV valstijų, pareiškė, kad „jų (elektromobilių aut. past.) žmonės tiesiog nenori pirkti“.
Dar birželio mėn. Amerikos naftos institutas (API) drauge su kitomis pramonės šakomis parašė aštuoniems gubernatoriams bendrą laišką, kuriame abejojo dėl pasirinkimo skatinti elektromobilius ir „primygtinai skatino vidaus degimo variklių dominavimą“.
Frankas Macchiarola, API prekybos asociacijos direktorius žurnalistams teigė, kad būtina peržiūrėti federalines programas, kurios apima biodegalus arba jų išvis atsisakyti. „Gausūs JAV naftos ištekliai užtikrina energijos tiekimo patikimumą ir gausos klausimus“, – teigė Frankas. Jis taip pat pridūrė, kad baiminasi, jog naftos trūkumas gali tapti energetikos politikos varomąja jėga. Jis iš dalies dėkojo išaugusiam naftos produkcijos kiekiui ir teigė, kad „šis (energetikos aut. past.) ramstis iš esmės buvo iškraipytas“.
Ką gi, panašu, jog daroma viskas, kad tik būtų grįžtamą „į normalias vėžias“ ir niekas nesikeistų. Būtent taip, kaip nori naftos pramonė. Panašu, kad dar ilgai matysime įvairius iškastinio kuro pramonės šakų atstovų bandymus diskredituoti atsinaujinančią energetiką, jos naudą, elektromobilius ir klimato kaitą apskritai. Ir blogiausia yra tai, kad visuomenė, senatoriai, atskirų JAV valstijų vadovybė turi kovoti su EPA, kuri turėtų saugoti ir ginti aplinkos interesus, bei JAV prezidentu Donaldu Trumpu.