Leidykla „Šviesa“ kartu su vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande ir pedagogu dr. Simonu Šabanovu sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą, į kurį per vasarą atsakė daugiau nei 3 tūkst. tėvų ir mokytojų. Vienas įdomiausių rezultatų – tai, kad maždaug penktadalis tėvų yra susirūpinę, jog jų vaikas gali būti priklausomas nuo kompiuterio ar kitų išmaniųjų prietaisų.
Leidykla „Šviesa“ kartu su vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande ir „Metų mokytoju“ tituluotu pedagogu dr. Simonu Šabanovu sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą „MokyklaTelefone.lt“, į kurį per vasarą atsakė daugiau nei 3 tūkst. tėvų ir mokytojų. Vienas įdomiausių rezultatų – tai, kad maždaug penktadalis tėvų yra susirūpinę, jog jų vaikas gali būti priklausomas nuo kompiuterio ar kitų išmaniųjų prietaisų. Interviu metu situaciją plačiau pakomentavo psichologė ir testo bendraautorė A. Blandė.
Tarp testą sprendusių tėvų maždaug penktadalis vaikų naudojimuisi technologijomis yra suteikę visišką laisvę. Dėl to reikėtų susirūpinti ar tikėjotės didesnio procento?
Bendraudama su tėvais pastebiu panašią tendenciją. Tai nėra mažai, ir šiuo klausimu labai norisi padrąsinti tėvus labiau pasitikėti auklėjimo galiomis. Kartais tėvai savo vaikams tampa kiemo draugais, kurie pamatę, kad niekaip su juo nesusitars, supyksta, nusivilia ir nuleidžia rankas. Tai blogiausia, ką vaikas gali matyti ir patirti, – praradusį pasitikėjimą ir savo tėviškas galias suaugusįjį. Ką daryti? Būtent tėvai turi parodyti vaikui ribas ir siekti, kad šeima turėtų aiškius susitarimus ir jų būtų laikomasi. Tai padės užtikrinti, kad vaikas jaustųsi namuose saugus, nes jam bus aišku, kas, kada ir kiek galima.
Net 20 proc. testą sprendusių tėvelių atsakė, kad mano, jog jų vaikas yra priklausomas nuo technologijų. Ką tai rodo?
Tai didelis skaičius, jei kalbėtume apie vaikus. Visgi, ar tikrai tai priklausomybė, kaip mano tėvai, drįsčiau abejoti. Kartais vaikas panyra į technologijas stokodamas šilto ir tvirto santykio su savo artimaisiais, taip ieško kitų žmonių, kurie su juo bendrautų ir jį suprastų. Galbūt vaikams stinga įdomios veiklos, kuria galėtų užsiimti patys ar su draugais, tad technologijos padeda tai kompensuoti. Ar konkreti situacija yra priklausomybė, ar suaugusiųjų neatidumas ir kitos po technologijomis „paslėptos“ problemos – reikėtų žvelgti individualiai.
Kai vaiko paprašoma nustoti naudotis kompiuteriu ar telefonu, didžiausia dalis testą sprendusių tėvų (apie 42 proc.) pasirinko atsakymą, kad vaikas derasi. Panašu, kad technologijos yra naujas santykių tarp vaikų ir tėvų lakmuso popierėlis – kaip pavyksta arba nepavyksta susitarti. Tačiau atsakymas „nes aš taip pasakiau“ jau nebėra populiarus – derantis tenka argumentuoti tėvų sprendimus. Kaip šią situaciją pakomentuotumėte plačiau?
Viena didžiausių žmogaus stiprybių yra gebėjimas aiškiai ir konkrečiai argumentuoti, kodėl norime vieno ar kito dalyko, koks elgesys tikėtinas, jei į mūsų prašymą bus ar nebus reaguojama. Be to, dar pridėkime geranoriškumą ir gebėjimą išgirsti kitą. Gausime labai gražią formulę, kurią taikant, ir maži, ir dideli puikiai moka susitarti. Jei kokią nors detalę išmesite – kažko neteksite. Galbūt šilto ir malonaus santykio su savo vaiku, o galbūt to, kas šiuolaikiniam žmogui yra būtina – gebėjimo derėtis, argumentuoti, bendrauti.
Nustebino, kad pagal testo atsakymus mokytojai, pasirodo, daug imlesni technologijoms negu tėvai. Šie į technologijas žiūri labai atsargiai ir linkę jų visai nenaudoti, tokių apie 11 proc., o atsargios pozicijos besilaikančių mokytojų – tik 4 proc. Kodėl taip yra?
Pastaruoju metu pastebiu nemažai tėvų, kurie jaučiasi pasimetę ne tik dėl technologijų naudojimo, bet ir dėl kitų auklėjimo klausimų. Jie stengiasi sutilpti į „gerų“ tėvų standartus ir dalyvauja konferencijose, skaito knygas, straipsnius, tačiau neretai arba neužtenka laiko kasdienei praktikai, arba taip išsigąsta, pvz., būsimų nesaikingo technologijų naudojimo pasekmių, kad visiškai jų nenaudoja ir izoliuoja vaiką nuo kompiuterio ir išmaniojo telefono. Todėl kurį laiką trunka laikotarpis, reikalaujantis mažiau kantrybės ir išbandymų, nes nereikia nuolat mokyti vaiko saikingai naudotis technologijomis ir laikytis susitarimų. Bet anksčiau ar vėliau šis laikotarpis baigiasi.
Ar galima manyti, kad tėvai iš tiesų dažniau kategoriškai laikosi savo įsitikinimų, o mokytojai linkę mokytis naujų dalykų?
Priešingai nei tėvai, mokytojai turi dažniau ir nuoseklesnius mokymus, praktinius užsiėmimus aktualiomis temomis. Jie turi galimybę ne tik skaityti, bet ir kartu su specialistais nuodugniau nagrinėti konkrečias temas, nes kasdienybė skatina eiti koja kojon su naujovėmis ir naujosios mokinių kartos poreikiais. Be to, tie patys kategoriški tėvai, atvedę vaiką į mokyklą ar darželį, siekia, kad būtų atsižvelgiama į vaiko individualius poreikius, kad būtų mokomas moderniais metodais ir kad mokytojas būtų draugiškas ir tolerantiškas. Deja, kai kuriose šeimose tokių vertybių nė su žiburiu nerasi. Todėl pedagoginis darbas tuo ir yra unikalus, kad tenka dirbti su augančiais žmonėmis ir jų tėvais, taip pat augti pačiam, nes atėjęs į darbą kasdien susiduri su vis naujomis situacijomis ir ieškai būdų jas sėkmingai įveikti.
Mokymosi aplinką „Eduka“ sukūrusi „Šviesa“ pristatė testą visiems tėvams ir mokytojams, norintiems geriau suprasti savo požiūrį į vaiko naudojamas technologijas ir gauti naudingų patarimų. Testas yra atviras ir nemokamas, prieinamas interneto svetainėje www.MokyklaTelefone.lt.
