Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje. 
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.
Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų pasaulyje neturintys impulsinio magnetinio lauko matuokliai – tik maža dalis Lietuvos mokslininkų darbų, sudominusių tarptautines kompanijas.
Daugiau nei kompiuteris
Kauno technologijos universiteto (KTU) Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Vytautas Deksnys pasakojo, kad į kitus įrenginius įterpiamos kompiuterizuotos elektroninės sistemos skirtos dažniausiai valdyti įvairius prietaisus, įrenginius bei technologinius procesus. Daugiau nei kompiuteris – toks galėtų būti trumpiausias įterptinių sistemų apibūdinimas. Jos naudojamos daugelyje sričių – nuo automobilių technikos iki aviacijos, telekomunikacijų, įvairių matavimų, objektų atpažinimo bei technologijų valdymo.
„Pagrindinis mūsų darbo objektas šiuo metu yra robotizuotos automatinės gamybos sistemos elektronikos pramonės įmonėms. Paprastai jos techniškai yra kur kas sudėtingesnės už produktus, kuriuos gamina“, – pabrėžė prof. V. Deksnys.
Vienas iš pagrindinių KTU mokslininkų partnerių – vokiečių kompanija „Karcher“. Kartu su įmone „Selteka“ Kaune gaminami elektronikos kontroleriai įvairių siurblių valdymui. Gamybos apimtys siekia 100 tūkst. gaminių per mėnesį.
„Mūsų sukurtos robotizuotos automatinės linijos gamybos tempas yra apie penkios sekundės gaminiui“, – sakė KTU Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas. Ji programuoja, kalibruoja, testuoja ir klasifikuoja gaminius tai darydama lygiagrečiai.
Viso laboratorijoje yra sukurta gamybos priemonių, su kuriomis per metus pagaminama apie 100 mln. eurų vertės produkcijos. Bendradarbiaujama daugiausia su įmonėmis Vokietijoje, Anglijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Tarp sukurtų produktų, pavyzdžiui, – ir centralizuoto šildymo vamzdynų diagnostikos sistema, mišinių statybinių medžiagų įmonėms gamybos sistemos, komunikacijų sietuvai išmaniai precizinei žemdirbystei, skaitmeninės televizijos sprendimai ir kt. Inovacijos paskleistos daugelyje pasaulio šalių.
Partneriai iš visos Europos
KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas tarptautiniu mastu gerai žinomas kaip kompetentingas, patikimas partneris. Kito tokio plataus profilio ultragarso centro Europoje turbūt ir nėra.
„Ultragarsas leidžia pažvelgti į neskaidrių medžiagų vidų ir nustatyti defektus ar tų medžiagų savybes. Ši technika plačiai naudojama pasaulyje, tačiau atsiradus naujoms medžiagoms ar iškilus kokioms nors problemoms reikia kurti naujus metodus, kurie leistų tai padaryti naudojant šiuolaikines technologijas, tarp jų – ir elektroniką, signalų apdorojimą“, – sakė Ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Liudas Mažeika.
Viena KTU mokslininkų darbo krypčių – ultragarso keitikliai. Pavyzdžiui, įgalinantys matavimus karštose aplinkose, pavyzdžiui skystame švino – bismuto lydynyje. Šiuo metu įgyvendinami projektai, skirti tikrinti įvairias konstrukcijas, ar nėra jose defektų. Sritys labai atsakingos: aviacija, energetika, atominė energetika, transportas, geležinkeliai, laivyba.
„Vieno projekto metu siekiama sukurti metodus kurie leistų aptikti nerūdijančio plieno, naudojamo atominėje energetikoje, savybių pakitimus. Mūsų partneriai yra iš visos Europos. Viena didesnių kompanijų – EDF (Electricite de France) Prancūzijoje“, – pasakojo prof. L. Mažeika.
Dar vienas projektas susijęs su slankos defektais. Kai plieniniai vamzdžiai naudojami energetikos srityje yra nuolat veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, ties suvirinimo siūlėmis atsiranda mažyčių įtrūkimų. Jiems vis didėjant, vamzdžiai gali trūkti. Projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti tuos defektus, kad vėliau netektų patirti didelių nuostolių.
Ultragarso mokslo instituto tyrėjai jau yra sukūrę metodą slankos defektams nustatyti, dabar kuriama įranga, kuri veiktų gamybos sąlygomis. Bendradarbiaujama su INETEC branduolinių technologijų institutu Kroatijoje, kompanijomis „Applied Inspection“ ir „TWIi“ Jungtinėje Karalystėje bei „Public Power Corporation“ Graikijoje.
Technologijos kaip įrankis
„Elektronikos prietaisai smarkiai mažėja. Atsiranda naujų – lanksčiosios, dėvimosios ar struktūrinės - elektronikos sričių. Kai toks virsmas, tikras iššūkis, kas pirmas pamatys naują pritaikymą ir panaudos naujausias technologijas“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto administravimo vadovas doc. Mindaugas Žilys.
Todėl KTU įsteigtas vadinamasis prototipų centras „FabLab Kaunas“. Jis skirtas įgyvendinti originalias idėjas, kurti inovatyvius produktus. Stengiamasi sudaryti kuo geriausias sąlygas inovacijoms rastis, nuolat atnaujinti įrangą, laboratorinę bazę. Orientuojamasi daugiausia į elektronikos technologijas. Kaip pabrėžė doc. M. Žilys, į elektronikos pramonę ateinantys naujieji žaidėjai siunčia būtent tokią žinią: reikia gerai elektronikos technologijas suprantančių ir jas naudoti sugebančių specialistų.
KTU mokslininkai jau kelioms didelėms pasaulinėms įmonėms atlieka tiriamuosius darbus, kuria įvairius produktus. Nemažai bendradarbiaujama, pavyzdžiui, su amerikiečių kapitalo įmone „Littelfuse“, vokiečių kompanija AK-KO, skandinavų „Kitron“, lietuviška „Selteka“. Tik pradedama bendradarbiauti, bet gana intensyviai, su neseniai į Lietuvą atėjusiomis vokiečių įmonėmis „Hella“ ir „Continental“.
Ekranams ir apšvietimui
KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų naujausi tyrimai skirti organinėms medžiagoms, pasižyminčioms uždelstosios fluorescencijos reiškiniu. Potenciali šių medžiagų sritis, kaip sakė katedros vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius, - organiniai šviesos diodai (OLED). Šie prietaisai naudojami ekranuose ir apšvietimui.
Tyrėjų darbai šiuo metu daugiausia finansuojami per programos „Horizontas 2020“ projektus. Du vykdomi dabar, trečią pradės – ir koordinuos – nuo 2019 metų sausio. Per šiuos projektus vyksta bendradarbiavimas ir su pramonės įmonėmis, daugiausia su tokiomis Vokietijos kompanijomis kaip „Novaled“, priklausanti „Samsung Electronics“, „Cynora“, „Creaphys“.
Anksčiau prof. J. Gražulevičiaus grupė vykdė projektus, tiesiogiai finansuotus „Samsung Electronics“ ir BASF. Per projektą, finansuotą „Samsung Electronics“, patentuota daug organinių puslaidininkių.
Geležinkeliams ir kariuomenei
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Andrius Ušinskas išskyrė du svarbiausius projektus, vykdytus pastaraisiais metais. Vilniaus lokomotyvų remonto depui sukurta sistema, leidžianti gauti ir išanalizuoti lokomotyvų elektroninius duomenis bei įvertinti lokomotyvų veiklą.
Per antrą projektą VGTU elektronikos specialistai Lietuvos kariuomenei sukūrė sunkiai aptinkamo radijo ryšio technologiją ir radijo stotelės prototipą, garantuojančius operacijų slaptumą. 2016-2017 metais vykdyto projekto koordinatorius - UAB „Geozondas“.
Per dabar vykdomus projektus VGTU Elektronikos fakulteto mokslininkai kuria daiktų interneto karkaso modelį ir priemones intelektualioms transporto sistemoms, atviros prieigos virtualiosios realybės technologijų platformą ar, pavyzdžiui, išmaniąją optinio atsparumo testavimo sistemą lazerinių technologijų sektoriui.
Neturi analogų pasaulyje
„Mūsų koncepcija elektronikos srityje tokia – nuo fundamentinių tyrimų iki produktų. Tik dėl naujų mokslinių rezultatų sugebame padaryti unikalius, analogų pasaulyje neturinčius prietaisus“, – pabrėžė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas prof. Saulius Balevičius.
Pagrindinė FTMC tyrėjų produkcija dabar - impulsinio magnetinio lauko matuokliai. Kuriant priešakinius prietaisus bendradarbiaujama su Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutu Saint Louise, Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorija Helmholtzo-Rozendorfo centre. Prietaisų, pritaikytų labai stipriems magnetiniams laukams, parduota amerikiečiams, vokiečiams, turkams.
Neseniai impulsinio magnetinio lauko matuoklį savo laboratorijai įsigijo stambi JAV kompanija „Baker Hughes“, konglomerato „General Electric“ dukterinė įmonė, gaminanti daugiausia skalūnų, naftos, dujų paieškos prietaisus. Planuojama su ja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
„Dabar sukurtas naujas prietaisas turės kur kas platesnį pritaikymą, nes impulsiniai laukai silpnesni“, – pasakojo prof. S. Balevičius. Prietaisas apgintas europiniu patentu 32 šalyse. Taip pat tikimasi su amerikiečiais kartu patentuoti kai kurias inovacijas.
Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“ padeda moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams susitikti su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Kad verslo įmonėms būtų lengviau susigaudyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų gausybėje, MITA įkūrė Kontaktų centrą. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, tapti partneriais.
