„Pirmosios dirbtinio intelekto (DI) užuomazgos pasirodė dar 1950 metais, bet būtent per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė tai, kaip matome šią technologiją. Per šiuos metus atsirado daug naujų teorijų apie DI, paaiškėjo numatomų grėsmių, iškilo klausimų ir abejonių. Bet kas iš tiesų yra tas dirbtinis intelektas ir ko mes galime iš jo tikėtis“, – pranešime žiniasklaidoje komentuoja Christopher Bishop, „Microsoft Research Lab“ vadovas. 
„Pirmosios dirbtinio intelekto (DI) užuomazgos pasirodė dar 1950 metais, bet būtent per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė tai, kaip matome šią technologiją. Per šiuos metus atsirado daug naujų teorijų apie DI, paaiškėjo numatomų grėsmių, iškilo klausimų ir abejonių. Bet kas iš tiesų yra tas dirbtinis intelektas ir ko mes galime iš jo tikėtis“, – pranešime žiniasklaidoje komentuoja Christopher Bishop, „Microsoft Research Lab“ vadovas.
Kalbant bendrai, tai mašinos ar kompiuterinės sistemos veikimas, imituojantis žmogaus intelektą. Jis netgi remiasi tuo, kaip neuroniniai tinklai žmogaus smegenyse apdoroja informaciją. Ir jos varijuoja nuo paprastų ir savaime suprantamų pavyzdžių – sumanūs pašto dėžutės „Outlook“ sprendimai, internetinių parduotuvių pasiūlymai pirkėjui pagal jo įpročius – iki tikrai sudėtingų procesų, kurie varomi debesų kompiuterija ar mašininiu mokymusi.
Bet įdomiausia tame tai, kad šios DI technologijos sukurtos taip, kad galėtų bandyti, klysti ir, tuo besiremdamos, paskirtas užduotis užbaigti pasirenkant teisingiausią būdą. „Microsoft“ tai taiko tobulinant žaidimus, pavyzdžiui, „Minecraft“.
Ar dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį?
Mokslinės fantastikos filmuose dirbtinis intelektas vaizduojamas neigiamai, o tai suformavo ir iškreiptą visuomenės suvokimą. Tyrimų padalinio vadovas Ch. Bishop puikiai pastebėjo, kad šiandieninės DI sistemos pajėgios įvykdyti tiktai vieną ir konkrečią užduotį – jos tinkamos loginėms užduotims, bet neturi jokios intuicijos, empatijos ar emocinio intelekto. Todėl kai kurių žmonių baimės yra toli nuo to, kas iš tiesų vyksta DI kūrime ir plėtroje.
Stiprinti visuotinį pasitikėjimą dirbtiniu intelektu svarbu jau nuo pradinio produkto idėjos etapo, o visas kūrimo procesas turi būti atliekamas vadovaujantis stiprios etikos pagrindu. Susitelkti turėtume ties duomenų saugumu, šių technologijų piktnaudžiavimu, DI sistemų moraliniu statusu ir tuo, kam tenka atsakomybė, kai reikalai pakrypsta nepageidaujama linkme. Kurdami DI, žmogiškąsias vertybes iškeliame į svarbiausią vietą. Mes tikime atsakingais produktais: įmonės, kuriančios šias technologijas, turi prisiimti atsakomybę už etikos aspektus bei kartu spręsti sunkiausius iššūkius. DI neturi priklausyti vienai įmonei ar šaliai – jis turi priklausyti visiems.
Siekiant tai įgyvendinti „Microsoft“ padėjo įkurti ne pelno siekiančią organizaciją „Partnership on AI“, kurios tikslas – užtikrinti DI technologijų naudą žmonėms ir visuomenei remiantis gerosiomis praktikomis ir atviromis diskusijomis. Pernai kompanijoje buvo įkurtas ir patariamasis komitetas, kad užtikrintume, jog visos DI sistemos atitiktų mūsų etikos principus: vengtų šališkumo, turėtų algoritminę atskaitomybę, būtų skaidrios ir aiškios bei tarnautų žmonėms, išsaugodamos jų privatumą.
DI ir mūsų darbas ateityje
Daug diskutuota, kad DI pakeis žmogaus darbą, ypatingai rankų, nes pastarasis gali būti automatizuotas. Tačiau tai pernelyg supaprastintas požiūris. Daugelyje darbų yra rutina ir nuolat pasikartojančios, techniškos užduotys, kurios veikia individo produktyvumą. DI galėtų šiuos darbus atlikti vietoje jūsų, leisdamas susikoncentruoti ties reikšmingesniais klausimais. Labiausiai tikėtina, kad DI turės transformuojantį efektą darbovietėms, kurio metu sukurs naujų, šiandien dar neegzistuojančių darbo vietų, o šios pakeis pačias paprasčiausias ar lengvai automatizuojamas dabartines pozicijas.
Trumpiau tarus kai kurie žmonių darbai transformuosis į darbus, kuriuose jie bus atsakingi už dirbantį DI. Tai – įprasti procesai, kurie vyko kiekvienos pramonės revoliucijos metu, pradedant nuo audimo staklių išradimo ir garo mašinos. Šiandien, vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai, mes esame daug pajėgesni ir galime ruoštis pokyčiams, turėdami žymiai daugiau įžvalgų ir geresnį rinkos suvokimą. Tai padės persikvalifikuoti ir kurti naujas darbo vietas. Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto atlikta ekspertų apklausa atskleidė, kad DI gali turėti juntamą poveikį kelių profesijų atstovams.
2027 metais šios technologijos bus paveikusios sunkvežimių vairuotojų, 2031 m. mažmeninės prekybos atstovų, o 2053 m. – chirurgų darbus. Tačiau praeis ne vienas dešimtmetis kol DI taps pakankamai pažangus, kad galėtų mus pakeisti daugumoje užduočių. Kai tai nutiks, iškils begalė etinių klausimų, bet kol kas – svarbu sutelkti dėmesį į ilgalaikę perspektyvą ir atsakingai spręsti iššūkius, su kuriais susiduriame šiandien. O čia DI – nepamainomas pagalbininkas.
