Nors Lietuvoje retkarčiais girdime sėkmės istorijų apie inovatyvias mokyklas, tradicinio švietimo sistema vis dar pasidalijusi į dvi stovyklas, taip ir nesutariančias, technologijos švietime padeda ar kenkia. Kol senoji mokykla priešinasi, inovacijų šalininkai sako, jog vaikui išėjus iš izoliuotos mokyklos, už lango lauks kitas pasaulis, todėl steigia išmaniąsias klases, jaukinasi robotus ir nekantraudami laukia dirbtinio intelekto.
Nors Lietuvoje retkarčiais girdime sėkmės istorijų apie inovatyvias mokyklas, tradicinio švietimo sistema vis dar pasidalijusi į dvi stovyklas, taip ir nesutariančias, technologijos švietime padeda ar kenkia. Kol senoji mokykla priešinasi, inovacijų šalininkai sako, jog vaikui išėjus iš izoliuotos mokyklos, už lango lauks kitas pasaulis, todėl steigia išmaniąsias klases, jaukinasi robotus ir nekantraudami laukia dirbtinio intelekto.
Apie tai, kaip inovacijos keičia šalies mokyklų veidą ir kodėl dėl to išlošia tiek mokytojai, tiek moksleiviai, bus nagrinėjama technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
Siekia individualizuoti mokymąsi
Prieš trejus metus duris atvėrusios „Demokratinės mokyklos“ bendraįkūrėjas Nerijus Buivydas veiklą pradėjo turėdamas misiją – kiekvienam vaikui suteikti galimybę būti svarbia mokyklos bendruomenės dalimi, mokytis aplinkoje, kuri atsižvelgia į skirtingą vaikų mokymosi stilių, tobulėjimo tempą ir visapusiškai ugdo asmenybę.
Nenuostabu, kad kalbėdamas apie mokyklai labiausiai reikalingas inovacijas N. Buivydas išskiria dirbtinį intelektą, kuris individualizuotų vaiko ugdymą pagal jo mokymosi tempą, būdus ir, parinkdamas jam tinkamas užduotis, padėtų augti savo tempu.
„Vaikas vis dar sprendžia mokytojo parengtas užduotis visai klasei, kas iš principo reiškia, jog jos nėra tinkamos kiekvienam moksleiviui. Dirbtinis intelektas pagal savo ankstesnę mokymo patirtį, pagal ankstesnes atliktas užduotis parinktų tinkamą tempą ir efektyviausius žingsnius, kad būtų tobulėjama toliau. Šios technologijos gana plačiai taikomos reklamos srityje, individualizuojamos įvairios verslo paslaugos, tačiau ugdymas – pati svarbiausia sritis nuo to dar labai atsilieka“, – mano „Demokratinės mokyklos“ vadovas.
N. Buivydo manymu, kartu su technologijų įtaka ateityje keisis ir mokytojo vaidmuo. Anot jo, dalis atsakomybių turės būti perleista technologijoms, dalis – pasitikėjimo forma atiduota vaikams. Tai yra neišvengiama dar ir dėl mokytojui tenkančio didžiulio krūvio.
„Technologijos yra puikus įrankis, tereikia jas prisijaukinti, išmokti naudotis ir drąsiai į mokymosi procesą įtraukti vaikus. Pavyzdžiui, kai kurias mobiliąsias programėles išnagrinėję vaikai jas galėtų pristatyti kitiems klasės draugams. Toks atsakomybių pasidalijimas ne tik taupytų mokytojo laiką, bet ir stiprintų ryšius tarp suaugusiojo ir vaiko. Ateities mokytojas be įprastų psichologinių ir pedagoginių žinių pats turės būti geras mokinys, domėtis naujovėmis, greitai mokytis ir gebėti inovacijas pritaikyti ugdyme“, – įsitikinęs N. Buivydas.
Technologijos – ne tikslas
Šiaulių „Juventos“ progimnazija yra vienas iš sėkmingų inovacijas skatinančios ir besikeičiančios valstybinės mokyklos pavyzdžių. Šiandien progimnazijos moksleiviai turi galimybę naudotis naujausios kartos interaktyviosiomis lentomis, turi tris planšečių, dvi stacionarių kompiuterių klases. Išmaniųjų kubų klasė Šiauliuose įrengta taip pat pirmoji. Progimnazijos moksleiviai naudojasi net robotikos ir mikrokompiuterių klasėmis – pirmiesiems programavimo įgūdžiams įgyti ir lavinti. Artimiausiu metu mokykloje planuojama sudaryti sąlygas ir skaitmenizuotos gamybos laboratorijai įsirengti.
Progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Eglė Bukienė vertina mokyklos teikiamą pirmenybę eiti koja kojon su technologijomis ir mano, jog itin svarbu, kad tokias inovacijas gavęs mokytojas, kartu keistųsi ir pats.
„Manau, kad vystantis inovacijoms, silpniausia grandimi tampa mokytojas. Ateinantys vaikai jau yra technologijų „čiabuviai“, todėl, kad ir kaip besistengtume, turbūt jų niekada nebepavysime. Tačiau mokytojo dalia ir yra nuolatinis mokymasis, todėl ateities mokykloje matau ne hologramas ar po klases važinėjančius robotus, o pirmiausia inovatyvų, pažangų mokytoją-vizionierių“, – sako E. Bukienė.
Inertiškas pasipriešinimas stipresnis
Pasak E. Bukienės, tradicinė švietimo sistema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje patiria vertybių krizę, o mokytojui tenka nusiimti žinių monopolisto karūną. Informacija tapo labai lengvai ir greitai prieinama, vaikas gali konsultuotis su jį dominančios srities autoritetais iš viso pasaulio, bendrauti su bendraamžiais iš bet kurios šalies. Nereaguojant į šiuos pokyčius, iškyla grėsmė mokytojo autoritetui apskritai, todėl nebeužtenka puikiai išmanyti patį ugdymo turinį, darosi svarbūs visai kiti įgūdžiai – gebėjimas įdarbinti technologijas, kuriant patrauklų, labiau motyvuojantį mokymąsi.
„Atsiranda poreikis formuluoti užduotis, kurios ragina vaiką kritiškai, kūrybiškai, inovatyviai mąstyti, lavinti ne tik atmintį, kas buvo labiau įprasta ankstesnėje mokykloje. Matau, jog mokytojui daug didesnę reikšmę turi užsienio kalbų žinojimas – be to jis tampa nebe toks įgalus kurti inovatyvius dalykus šiandienos mokykloje. Todėl manau, jog technologijos, nori to ar nenori, plūsta į mūsų gyvenimus, mokyklas ir savaime generuoja jose mokytojų kaitą“, – svarsto E. Bukienė.
Mokytoja įsitikinusi, jog pedagogo noras keistis privalo kilti iš vidaus, todėl vertina „Renkuosi mokyti“ iniciatyvą, kuri padeda į mokyklas ateiti motyvuotiems, sąmoningai pedagogo kelią pasirinkusiems žmonėms.
Savo ruožtu „Demokratinės mokyklos“ vadovas sako, jog pedagogų bendruomenė yra turbūt didžiausia visoje Lietuvoje, todėl sistemiškai daromi pokyčiai sunkiai skinasi kelią, susiduria su dideliu pasipriešinimu. „Per dešimtmetį atsirado sėkmės istorijų, pavienių atvejų, kai ateina naujas mokyklos vadovas su naujomis idėjomis, mokytojai po stažuočių, praktikų savo klasėje su vaikais pradeda jau kitaip dirbti. Pokyčiai dažniau vyksta pavienėse, mažesnėse mokyklose, bet nuo jų galima atsispirti ir mokytis kitiems“, – neabejoja N. Buivydas.
Tačiau, pedagogo nuomone, visi pokyčiai, kitų šalių praktikų pritaikymas turi vykti atsargiai ir prasidėti nuo pilotinių projektų - išbandyti naujoves su įvairaus dydžio mokyklomis, stebėti privalumus ir trūkumus ir tik tada adaptuoti juos Lietuvai.
„Pilotiniams projektams visada reikia motyvuotų mokytojų, atvirų vadovų, drąsių mokinių, nes net ir geriausia sistema, perleista vykdyti tam, kuris ja netiki, nebus efektyvi ir niekada nesusilauks palaikymo“, – įsitikinęs N. Buivydas.
„Demokratinės“ mokyklos įkūrėjo ir vadovo Nerijaus Buivydo pranešimą „Inovacijos mokykloje: geriausi pavyzdžiai“ bus galima išgirsti 14.15 val. švietimui skirtoje programos dalyje.
