Praėjusiais metais kriptovaliutų platintojai pasaulyje surinko net 4,9 mlrd. eurų, o lietuvių vystomi projektai tokiu būdu pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų. Akivaizdu, kad pirminis kriptovaliutos siūlymas tampa vis reikšmingesniu finansavimo šaltiniu – beveik 30 proc. viso praėjusių metų finansavimo atkeliavo būtent iš jo.
Praėjusiais metais kriptovaliutų platintojai pasaulyje surinko net 4,9 mlrd. eurų, o lietuvių vystomi projektai tokiu būdu pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų. Akivaizdu, kad pirminis kriptovaliutos siūlymas (angl. Initial Coin Offering, ICO) tampa vis reikšmingesniu finansavimo šaltiniu – beveik 30 proc. viso praėjusių metų finansavimo atkeliavo būtent iš jo.
Tačiau jau atsiskleidė ir neigiama ICO pusė – vis dar pilkojoje zonoje esanti sritis niekaip neįpareigoja idėjos autorių įgyvendinti pažadų. Apie ICO galimybes ir iššūkius tiek startuoliams, tiek investuotojams, taip pat reguliacinius pokyčius bus diskutuojama didžiausiame Baltijos šalyse technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! rugsėjo 20 d.
Įkvepiantis lietuvių pavyzdys
Vienas ryškiausių lietuvių ICO sėkmės pavyzdžių yra startuolis „Lympo“, kurio bendraįkūrėja ir vadovė – į Lietuvą po dešimties Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje praleistų metų grįžusi lietuvė Ada Jonušė. „Lympo“ ji įkūrė drauge su Mariumi Šilesnkiu ir Tadu Mauruku.
„Blockchain“ technologija paremtas verslas per pirminį kriptovaliutos siūlymą pritraukė daugiau kaip 10 mln. eurų. „Lympo“ vizija – sukurti šia technologija grįstą ekosistemą, sujungiančią trenerius, sveika gyvensena suinteresuotus žmones, fitneso aplikacijas, sveikatingumo verslus.
„Lympo“ istorija prasidėjo nuo to, kai kineziterapeutas Laurynas Gumbis pasišovė išgydyti paciento skaudamą nugarą. Jam daug laiko stiprinant raumenis, gimė idėja padėti būti sveikiems kuo daugiau žmonių. Laurynas visada turėjo svajonę, kad kiekvienas, norintis pradėti sportuoti, siekiantis sporto aukštumų ar kovojantis su skausmais, galėtų kuo lengviau gauti specialisto patarimų. Tuo pačiu metu aš žvalgiausi naujos pradžios ir ši svajonė pasirodė verta mesti viską ir nerti į nežinomus startuolių vandenis“, – pasakojo viena iš bendraįkūrėjų A. Jonušė.
„Lympo“ idėjos įkvėpta bendrovė kuria programėlę, kuri jau šį rugsėjį „Danske Bank Vilniaus maratono“ metu fizinį vartotojų aktyvumą pavers į „Lympo“ žetonus – LYM, kuriais „Lympo“ ir partnerių parduotuvėse bus galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas arba išsikeisti juos į dolerius ar eurus. Per pastaruosius tris mėnesius „Lympo“ išaugo nuo 3 iki 40 žmonių komandos Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Korėjoje, Kinijoje ir Japonijoje bei ruošiasi programėlės startui JAV.
Žinoma, yra ir daugiau lietuvių startuolių pavyzdžių, kuriems pavyko surinkti finansavimą panaudojant ICO, tarp tokių galima paminėti „Bankera“, „Monetha“, „Debitum Network“.
„Lietuviai suburia talentingas, pasitikėjimą globaliu mastu sukuriančias komandas, sugeneruoja stiprias idėjas. Ilgą laiką neturėję priėjimo prie globalių finansavimo šaltinių, mūsiškiai greitai įvertino galimybes surinkti finansavimą per ICO procesą. Globalūs skaičiavimai rodo, kad Lietuva yra numeris vienas pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančius finansus, surinktus viešojo kriptovaliutų siūlymo budu“, – sakė europarlamentaras, renginio #SWITCH! sumanytojas ir rengėjas Antanas Guoga.
Pasak jo, kilęs ICO vajus pritraukė lietuvių komandoms globalų finansavimą, tačiau ne iš karto tai tapo tiesiogine nauda Lietuvai. „Labai džiugu, kad šioje srityje lyderystę rodo mūsų finansų ir inovacijų politikos sprendimų priėmėjai, daug ir atvirai bendraujantys su vietos ir tarptautiniais startuoliais, vystančiais projektus blokų grandinės technologijoje“, – pabrėžia A. Guoga.
Augantis ICO populiarumas
Kilusi banga investuoti į ICO – neatslūgsta. Pasak Gibraltaro finansų centro vyresniojo vadovo Paulas Astengo, gauti paramą savo verslo plėtrai tradiciniais būdais – rizikų fondai, pirminis viešas akcijų siūlymas (angl. Initial Public Offering, IPO) – nebėra toks patrauklus. Tai lėmė, kad ICO šalininkų gretos ėmė sparčiai didėti, o startuoliai – ieškoti kitokių verslo finansavimo būdų.
„ICO yra vienas iš paprasčiausių būdų startuoliams gauti pradinį kapitalą ankstyvoje verslo vystymo stadijoje. Jei idėja patraukli ir ja žmonės patiki – investuotojai gali padėti pamatus sėkmingai augančiai įmonei. Žinoma, jie yra labai reiklūs – vos skyrę pinigų į vieną ar kitą projektą, jau nori grąžos“, – atkreipia dėmesį P. Astengo.
Maža to, augantis ICO populiarumas itin vertingas tokioms mažoms šalims kaip Gibraltaras ar Lietuva. Kriptovaliutų pagrindu besikuriantys verslai yra tramplinas į globalią rinką bei padeda lengviau privilioti stiprius specialistus ir įmones čia investuoti.
„Tokios šalys negali sau leisti statyti didelius automobilių fabrikus, gamyklas, todėl ICO puiki alternatyva kurti ekonominę naudą valstybei. Jos įprastai turi palankią teisinę bazę, dinamišką rinką, reikiamus žmones, gali greitai ir „teisingai“ priimti sprendimus“, – sako Gibraltaro finansų centro vyresnysis vadovas.
Skaidresnė terpė investuoti
Vis dėlto pats ICO teisinis reguliavimas dar yra pilkojoje zonoje, kai nėra aiškiai apibrėžtų įsipareigojimų, saugiklių, o ir visas finansavimo principas šiek tiek primena „aukos“ davimą.
Toks principas ir naudingas, ir rizikingas abiem šalims. Iš vienos pusės, nereikia mokėti didelių mokesčių, transakcijos vyksta tiesiogiai „investuotojas – projektas“, o sėkmės atveju grąža investuotojui gali būti didelė. Iš kitos pusės, pinigai gali būti „išmesti į orą“, nes pasitaiko nemažai projektų, kurie yra tik jaukas gauti pinigų, pasipelnyti. Startuoliai neįsipareigoja padaryti tai, kas buvo pažadėta, arba kad bendrovė naudos pinigus konkrečiai produktui sukurti.
Tačiau ši situacija keičiasi – neseniai Finansų ministerija paskelbė, kad Lietuva yra viena iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, parengusi išsamias gaires skaidresnei ICO projektų veiklai užtikrinti. Tai reiškia, kad ICO dalyviai įgauna daugiau įsipareigojimų ir savisaugos, kas, pasak Lietuvos Respublikos finansų ministro Viliaus Šapokos, padės pritraukti užsienio investicijų.
„Mūsų išskirtinumas – rimtas požiūris į finansinių technologijų plėtrą ir rizikų valdymą. Parengtas naujas ICO reguliavimas apsaugos investuotojus nuo galimų finansinių rizikų, kurių yra daug, todėl privalome jas suvaldyti. Beje, Lietuvoje kuriama inovacijoms draugiška reguliacinė aplinka – išskirtinai spartus licencijavimo procesas, įvairūs palengvinimai ne ES kvalifikuotiems specialistams įsidarbinti Lietuvoje bei skiriamos paskatos startuoliams“, – dėsto V. Šapoka.
Kitose didžiosiose šalyse kaip JAV ir Kinija pozicija dėl ICO ryškiai išsiskiria. Kinijos centrinis bankas uždraudė kriptovaliutas, o JAV stringa ties klausimu, kada ICO patenka į vertybinių popierių reguliavimo sritį, o kada ne. Tuo tarpu ES nėra suformuotas bendras požiūris į naują finansavimo kryptį.
Svarbu įvertinti rizikas
Nors Lietuva paskelbė naują reguliavimą, daugumoje kitų šalių ICO procesai vyksta pakankamai chaotiškai. Nuspėti, koks ICO projektas veiks, o koks ne, praktiškai, neįmanoma, tačiau, kaip teigia Gibraltaro finansų centro vyresnysis vadovas Paulas Astengo, kertinį vaidmenį lemia įsitraukimas.
„Visų pirma, reikia domėtis, koks tai projektas, komanda, finansai. Ar jos vykdytojai turi „teisingą“ suvokimą, kaip pradėti ir valdyti verslą, žino keliamus reikalavimus kapitalui. Kitas svarbus aspektas – teisės aktų išmanymas. Reikia išsiaiškinti, ar reikalinga licencija, ar egzistuoja kokie nors įstatymų apribojimai, ar galima samdyti žmones, turinčius reikalingus techninius įgūdžius. Jei nors vienas iš šių dalykų pražiūrėtas – projektas gali žlugti“, – įžvalgomis dalijasi P. Astengo.
Ekspertas įsitikinęs, kad startuoliai, kuriantys technologiškai sudėtingą produktą nuo nulio, turi palaikyti itin glaudų ryšį su investuotojais. Tokių projektų įgyvendinimui gali reikėti pusmečio ar net daugiau, todėl ICO iniciatoriai turi viešinti savo veiksmus nuo pat pradžių ir kuo plačiau.
„Nemažai kompanijų rengia seminarus, konferencijas visame pasaulyje, pristato potencialiems investuotojams savo idėją ir kaip ketina ją realizuoti. Be abejo, labai svarbu susitikti su žmonėmis, supažindinti juos su komanda, išsamiai ir aiškiai pristatyti projekto procesus, eigą. Tą patį sėkmingai galima daryti ir per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „LinkedIn“, – teigia ekspertas iš Gibraltaro.
Diskusija „Ar visi ICO geba vykdyti savo verslo planą?“ nuo 11 val. #SWITCH! profesionalų programoje diskutuos ne tik P. Astengo, A. Jonušė, bet ir Mindaugas Glodas, „Nextury Ventures“ generalinis direktorius, Albertas Isola, Gibraltaro finansinių paslaugų ministras, Mārtiņš Libertš, „Debitum Network“ įkūrėjas ir vizionierius.
#SWITCH! – ketvirtus metus iš eilės vykstantis didžiausias Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginys. Renginyje įkvepiančia patirtimi dalijasi Lietuvos ir užsienio verslo bei visuomenės lyderiai, startuolių kūrėjai, vizionieriai, politikai. #SWITCH! pagrindinis tikslas – pasiekti, kad į Lietuvą ateitų pažangios idėjos, technologijos, padėsiančios lietuviams kurti šiuolaikišką valstybę, gebančią konkuruoti pasaulyje.
