Rūšiavimas namuose arba bent jau atliekų paskirstymas pagal pobūdį ir išmetimas į jiems skirtus konteinerius, po mažu darosi įprasta praktika Lietuvos gyventojams. Kita vertus, darbo aplinkoje yra gerokai kur pasitempti, norint užsitarnauti „žaliojo“ biuro, gamyklos ar kt. titulą, ypač, kalbant apie nebenaudojamą ar sugedusią elektroniką.
Rūšiavimas namuose arba bent jau atliekų paskirstymas pagal pobūdį ir išmetimas į jiems skirtus konteinerius, po mažu darosi įprasta praktika Lietuvos gyventojams. Kita vertus, darbo aplinkoje yra gerokai kur pasitempti, norint užsitarnauti „žaliojo“ biuro, gamyklos ar kt. titulą, ypač, kalbant apie nebenaudojamą ar sugedusią elektroniką. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, netgi ketvirtadalis darbuotojų su nebeveikiančiais ar nebetinkamais naudoti prietaisais, baterijomis elgiasi savo nuožiūra, kas anot ekspertų, dažniausiai reiškia, kad nebeveikianti kompiuterio pelytė ar telefonas geriausiu atveju „užsilieka“ darbuotojų stalčiuose, blogiausiu – išmetami kartu su buitinėmis atliekomis.
EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė teigia, jog atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dalis įmonių, net pačios nepagalvodamos, vykdo veiklą aplinkai nedraugišku keliu. Dažniausiai pasireiškiančios klaidos – nežinomybė, kaip elgtis su tokio pobūdžio atliekomis, kaupimas ar išmetimas į netinkamus konteinerius. „Kone 26 proc. (25,6 proc.) apklaustų darbuotojų su sugedusiais ar nenaudojamais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra. Tik penktadalis respondentų teigia, turintys darbovietėje specialią vietą, kur tokio pobūdžio atliekas galima išmesti. O daugiau nei 7 proc. (7,4 proc.) dirbančiųjų elektronikos atliekas, baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerius. 18,7 proc. respondentų teigia iš viso nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo darbovietėje susidariusios atliekos“, – teigia I. Baltrūnaitė.
Anot tyrimo, daugiausiai darbuotojų, kurie su nebeveikiančiais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra, dirba fizines paslaugas (pervežimo, remonto ir pan.) teikiančiose įmonėse. Į netinkamus konteinerius daugiausiai elektronikos atliekų išmeta darbuotojai, dirbantys gamybos sektoriuje. „Daugiausiai klausimų, ką daryti su tokiomis atliekomis, kyla darbuotojams, dirbantiems įmonėse, kurios teikia intelektualines paslaugas. Kompiuteriai, jų pelytės, telefonai, įkrovikliai, ausinės ir kt. – prietaisai, be kurių biuro darbuotojas negali išsiversti, yra aktyviai naudojami ir dažniau keičiami. Tuo tarpu tyrimų duomenimis, šiose įmonėse dirbantieji dažniausiai nurodė, nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo elektronikos atliekos ar baterijos. Panašu, kad jos atsiduria darbuotojų stalčiuose, kur ir užsilieka“, – teigia I. Baltrūnaitė.
I. Baltrūnaitė rekomenduoja visoms įmonėms atlikti svarbiausius 3 žingsnius, kuriuos įgyvendinti turėtų kiekviena socialiai atsakinga bendrovė. Visų pirma, rekomenduojama paskirti už tokias atliekas įmonėje atsakingą asmenį, kuriam būtų galima atnešti arba informuoti apie susidariusias elektronikos atliekas, baterijas, ir, kuris būtų atsakingas už šių atliekų tinkamą išmetimą, t. y. rūšiuojant specialiuose konteineriuose ar užsakant nemokamą stambios elektroninės technikos atliekų išvežimą.
Kitas svarbus žingsnis – įsitikinti, ar prietaisas iš tikrųjų turi keliauti į atliekų konteinerį. Atsižvelgiant į ekologinius iššūkius, pasaulyje itin skatinamas antrinis panaudojimas. Todėl atsiradus nereikalingam, nenaudojamam ar sugedusiam prietaisui, pirmiausia, reikėtų įvertinti, ar jo taisymas tikrai ekonomiškai netikslingas, ar šis prietaisas nėra reikalingas kitiems darbuotojams ar net jų šeimos narių asmeninėms reikmėms.
Trečia, rekomenduojama bent kartą per metus organizuoti „švaros dienas“, kurių metu visi darbuotojai patikrintų stalčius, ar nėra užsilikusių nenaudojamų prietaisų. Taip pat patariama atskirai laikyti baterijas ir smulkiosios elektronikos atliekas (atliekos vėliau tvarkomos atskirai). Stambiosios elektronikos technikos išvežimui svarbu kviesti patikimus surinkėjus. Tiesa, kartu su stambiosiomis elektronikos atliekomis, surinkėjai išveža ir smulkiąsias.
Jeigu įmonė neturi atliekų, kurias nemokamai išvežtų elektronikos atliekų surinkėjai, t. y. ji turi tik smulkiųjų elektronikos atliekų (pavyzdžiui, baterijų, telefonų, ausinių, įkroviklių ir pan.), jas galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius. Jų EPA visoje Lietuvoje įrengė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama visos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės ir pan.) nemokamai išvežama užregistravus iškvietimą telefonu arba užpildžius formą internete.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausa atlikta 2018 m. liepos 17–24 dienomis, jos metu apklausta 1012 gyventojų iš visos Lietuvos.
