Verčiant pažodžiui, „inžinierius“ (angl. engineer) yra „tas, kuris valdo mašiną“. Neabejojama, kad tai
viena esminių profesijų, lėmusių visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Inžinieriai suvaidino
pagrindinį vaidmenį su elektros atsiradimu siejamoje antrojoje pramonės revoliucijoje ir buvo ne mažiau
svarbūs XX a. pabaigoje vykusioje trečiojoje, kurią paskatino kompiuterių ir informacinių technologijų
atsiradimas. 
Verčiant pažodžiui, „inžinierius“ (angl. engineer) yra „tas, kuris valdo mašiną“. Neabejojama, kad tai viena esminių profesijų, lėmusių visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Inžinieriai suvaidino pagrindinį vaidmenį su elektros atsiradimu siejamoje antrojoje pramonės revoliucijoje ir buvo ne mažiau svarbūs XX a. pabaigoje vykusioje trečiojoje, kurią paskatino kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas. Vis dėlto augantis pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas leidžia manyti, kad inžinerijos specialistų poreikis savo bumą pasieks ateityje – kai kone visas gyvenimo sritis neišvengiamai palies „Pramonė 4.0“ ranka. Siūlome atkreipti dėmesį, kokioms inžinerinėms specialybės ateityje prognozuojamas didžiausias poreikis rinkoje.
Aviacijos inžinerija
Skaičiuojama, jog 2013-2031 metų laikotarpių pasaulinė keleivinių lėktuvų paklausa augs 27 tūkst., tuo tarpu komercinių sraigtasparnių – 40 tūkst.
Pasak „FL Technics“ vadovo Žilvino Lapinsko, civilinės aviacijos lėktuvų priežiūros pasaulinė rinka 2017 metais siekia 72 mlrd. dolerių, o vidutiniškai kasmet ji auga po 3–4 proc. Aviacijos ir susijusiuose sektoriuose dirba apie 63 mln. specialistų visame pasaulyje, iš jų beveik 10 mln. – tiesiogiai aviacijos srityje. Sparti pažanga ir progresas aeronautikos ir kosmoso technologijų sektoriuje toliau augs ir kurs paklausias darbo vietas specialistams, turintiems stiprų technologinį pasiruošimą ir inovatyvų požiūrį į problemų sprendimą. Lietuvoje taip pat sparčiai vystantis aviacijos verslui, didėja sertifikuotų orlaivių techninio aptarnavimo techninės priežiūros specialistų poreikis. Nenuostabu, kad reaguojant į rinkos poreikius Kaune kuriamas aviacijos specialistų rengimo klasteris.
Statybos inžinerija
Statyba yra viena iš seniausių ir reikalingiausių specialybių žmonijos istorijoje, turinčių ilgaamžes tradicijas. Visame pasaulyje vyriausybės sutelkia dėmesį į esamos infrastruktūros plėtrą ir naujų pastatų kūrimą. Statybų sektoriaus augimas neišvengiamas vien dėl globalių iššūkių – klimato kaitos, populiacijos augimo. Pasaulyje statybų sektorius vidutiniškai generuoja 6 proc. BVP (Europoje – 9 proc.), tačiau pasaulio miestai auga 200 tūkst. žmonių per dieną greičiu. Visiems šiems žmonėms reikės gyvenamojo būsto, miestų infrastruktūros ir transporto. Todėl prognozuojama, kad pasaulyje statybų sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc.
Prognozuojama, jog kad pasaulinė statybų inžinerijos rinka augs ir dėl didėjančios negyvenamųjų statybos projektų paklausos. JAV Darbo departamento duomenimis, tai vienas sparčiausiai augančių sektorių šalyje –2016–2026 metu laikotarpiu statybos inžinierių įdarbinamumas turėtų išaugti iki 11 proc.
Aplinkos inžinerija
Šiuolaikinėje visuomenėje aplinkos inžinieriai yra itin paklausūs, jie padeda išspręsti sudėtingus klausimus, susijusius su oro ir vandens tarša, atliekų tvarkymu ir perdirbimu, žaliąja energija. Aplinkos inžinieriams paprastai pavedama taikyti inžinerines idėjas ir principus susijusius su biologija, dirvotyra ir chemija, siekiant spręsti aplinkosaugos problemas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization, WHO) duomenimis, pasaulyje dėl oro užterštumo sukeliamų ligų kasmet miršta apie 7 mln. žmonių. Naujos kartos technologijos gali prisidėti prie šio skaičiaus mažinimo. Elementaru: didėjant ekologinėms grėsmės, didėja ir aplinkos inžinierių vaidmuo.
Dėl didelio vidutinio darbo užmokesčio, augimo potencialo ir galimybės dirbti su pažangiausiomis technologijomis, siekiant įgyvendinti kritinius pokyčius, aplinkos inžinerijos sričiai prognozuojama itin perspektyvi ateitis.
Biomedicininė inžinerija
Visame pasaulyje senstanti visuomenė sveikatos apsaugos sistemai kelia nemenkus iššūkius. Tai skatina medicinos technologijų naujoves, įskaitant 3D spausdinimą, mikroelektromechanines sistemas (MEMS) ir pan. Didėjant išmanių medicinos įrangos ir prietaisų poreikiui, didėja ir biomedicinos inžinierių paklausa.
Magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai. Visa tai – pastarojo laikmečio biomedicininės inžinerijos laimėjimai. Lietuva šioje srityje taip pat turi kuo didžiuotis: neinvazinis gliukozės matuoklis, mobilus pėdos slėgio matavimo įtaisas, svarstyklės, galinčios pranešti apie pavojų gyvybei, neinvazinis kraujo matuoklis, padedantis NASA astronautams – tik keli pastaruoju metu vien Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurtų įrenginių pavyzdžiai.
Programinės įrangos inžinerija
Programinės įrangos sektorius – viena iš sparčiausiai besikeičiančių sričių. Vis daugiau prekinių ženklų mokosi dirbti skaitmeniniu būdu ir kurti naujas sistemas bei programas, o pasaulinės tyrimų ir konsultacijų bendrovės „International Data Group“ (IDG) duomenimis, 70 proc. pasaulio įmonių debesyse laiko bent vieną savo programą.
Sparčiai vystantis sektoriui didėja ir programų sistemų inžinierių paklausa. Dėl darbo perspektyvų ir patrauklių atlyginimų, IT specialybės sulaukia didelio absolventų dėmesio ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jau ne pirmi metai daugiausia stojančiųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose Lietuvoje pakviečiama į KTU dėstomas „Programų sistemas“ (šiemet 319 stojančiųjų).
Elektronikos inžinerija
Elektronikos inžinerija gali būti išskirta kaip sritis, kuri šiuo metu išgyvena renesansą būtent Lietuvoje – tokioms pasaulinėms kompanijoms kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“ investuojant Kauno regione, sparčiai auga ir elektronikos inžinierių poreikis. Skaičiuojama, jog per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektros, elektronikos ir automatikos inžinierių.
Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekano Algimanto Valinevčiaus, keičiantis technologijoms, keičiasi ir įgūdžiai, kuriuos privalo turėti inžinerijos specialistai.
„Nuobodžius ir pasikartojančius darbus gamyklose sėkmingai atlieka robotai, todėl kruopštus litavimas nebėra svarbiausias elektronikos inžinieriaus gebėjimas. Naujosiose gamyklose reikalingi kūrėjai, kurių dėka vartotojus pasiekia vis išmanesni produktai, procesai gamyklose vyksta sklandžiai ir be pertraukų, o gedimai pašalinami jiems dar neįvykus“.
Gamybos inžinerija
3D spausdintuvų gamyboje plėtra, vis platesnis ir efektyvesnis naujų medžiagų naudojimas ar sparčiai augantis virtinės procesų robotizavimas – ketvirtoji pramonės revoliucija kone kardinaliai keičia produktų gamybos procesus, tad naujų kompetencijų technologai konkurencingomis norinčioms išlikti gamybos įmonėms bus verkiant reikalingi.
Inžinieriai, turintys gamybos technologijų bei procesų valdymo žinių, gebantys kurti ir valdyti gamybos procesus, parinkti gaminių medžiagas, technologinę įrangą ir užtikrinti jos eksploataciją.
„Gamybos inžineriją suprasime ženkliai plačiau nei buvome įpratę matyti iki šiol. Realiai tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbūs planuojant ir valdant visą gamybos procesą, parenkant technologinius parametrus ir pan., nes dėl daiktų interneto galėsime nebrangiai ir daug turėti procesą ir produktą apibūdinančių duomenų“, – sako KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.
