Ne paslaptis, kad gebėjimas užmegzti pažintis yra svarbus ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Nors įtakingų pažįstamų ratas savaime sėkmės negarantuoja, pasimokyti, kaip jį plėsti – tikrai verta. 21-erių Aivaras Rastenis įsitikinęs, kad užmegzti reikalingus kontaktus pačiam nėra taip sunku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Aivarą juokais ar rimtai galima pavadinti pažinčių mezgimo profesionalu.
Kauno technologijos universitete (KTU) Automatiką ir valdymą Elektros ir elektronikos fakultete studijuojantis ketvirtakursis jau spėjo susipažinti ir palaiko ryšį su daugybe verslo atstovų, pardavimų bei marketingo profesionalų, didelių lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių vadovų, investuotojų, akademinės bendruomenės narių.
„Kaip reaguočiau, jeigu mane pavadintų „pažinčių mezgimo meistru“? Nusijuokčiau. Labai skambus titulas! Taip, turiu daug vadinamo „networkinimo“ patirties. Gal ir daugiau nei didžioji dalis mano bendraamžių. Na, bet vien dėl to nevadinčiau savęs meistru – dar turiu daug ką išmokti“, – kuklinasi Aivaras, jau spėjęs šia tema vesti ne vienus mokymus.
Pažintys mezgamos dvejopai
Šią vasarą korporacijoje „Mars“ praktiką atliekantis, o laisvu metu su komanda pardavėjų profesionalų bendruomenę „Salesclub“ kuriantis studentas mano, kad kontaktų tinklo kūrimo strategijas gali taikyti ne tik solidūs verslininkai ar politikai. Paprasti patarimai tinka bet kuriam žmogui, kuris nori praplėsti socialinį ratą ir ieško naujų galimybių.
Jis paaiškina: anglų kalbos žodį „networking“ Lietuvos kalbininkai verčia „tinklaveika“. Šia sąvoka įvardijami aktyvūs ir sąmoningi veiksmai kuriant, plečiant ir palaikant pažinčių ratą.
Pasak Aivaro, kontaktus megzti su žmonėmis galima dviem būdais – veikiant spontaniškai arba strategiškai apgalvojus. Spontaniškas kontaktų užmezgimas vyksta visur, visada, nuolatos – žmonės susitinka ir pažindinasi kavinėse, viešajame transporte, netgi vestuvėse.
Tuo tarpu strategiškai apgalvota pažinčių paieška yra pagrįsta tam tikru planu, kuris orientuotas į tikslą. Pavyzdžiui, pažintis su tam tikru žmogumi galima siekiant išspręsti tam tikrą problemą. Koją pakiša baimė Aivaras sako, kad baimė pradėti pokalbį su nepažįstamu žmogumi natūrali ir būdinga daugeliui. Susipažinti su naujais žmonėmis stabdo nuogąstavimai: bijome suklysti, pasirodyti kvailai, nežinome, kaip save pristatyti, pradėti ir užbaigti pokalbį. Dar net nepriėję prie potencialaus pašnekovo sukame galvą, ką pagalvos kiti arba kad pokalbyje pristigs minčių, klausimų.
„Pradžioje gali būti tikrai sunku tvardyti kimstantį ar aukštėjantį balsą, stiprėjančius širdies dūžius, nevalingus kūno judesius“, – pasakoja studentas. Pasak jo, būna nelengva nuvyti į šalį vidinį balsą, kuris tarsi burba: „Sustok, ką tu darai? Tu neturi ką pasakyti! Kodėl čia atsidūriau?“.
„Viskas yra tavo paties galvoje. Jeigu galvoji, kad esi nieko vertas, tai kūnas bei žodžiai siųs signalą kitam žmogui, kad toks ir esi“, – įsitikinęs Aivaras, pabrėždamas, kad būtinas pozityvus nusiteikimas. Vaikino manymu, baimė susidūrus su nepažįstamuoju yra tipinė reakcija į nežinomybę. Jis primena Danielio Golemano knygos „Emocinis Intelektas“ mintį, esą žmogus natūraliai reaguoja į nežinomas situacijas dvejopai – tęsia veiksmą arba pasitraukia. „Mes esame labiau linkę rinktis komfortiškas, žinomas situacijas. Svarbu suprasti, kad taip veikia mūsų savisaugos instinktas, todėl pasitikime nežinomybę drąsiai“.
Studentas juokauja, kad pažinčių mezgimas yra toks pats mokymosi procesas, kaip ir važiavimas dviračiu, skambinimas pianinu ar fizinio aktyvumo pratimai. Kol išmokstame, tai reikia daryti ne vieną kartą. Todėl nerimastinga būsena išnyksta sulig dvidešimtuoju nepažįstamu žmogumi, su kuriuo mezgamas pokalbis.
Kuo užkariauti dėmesį?
Jaunam žmogui jis pataria pradžioje daugiau klausytis nei kalbėti pačiam. Be to, galima pasiruošti keliolika klausimų, kuriuos užduotumėte pokalbio metu. Būtina išmokti aktyviai klausytis, daugybę naudingos informacijos apie tai galima rasti internete.
„Prisimink, kad dar esi jaunas ir šį privalumą išnaudok. Vyresni už tave supranta, kad dar neturi patirties, jie irgi kažkada pradėjo panašiai. Labai retas žmogus tave teis už tai, kad bandei su juo susipažinti“, – drąsina Aivaras.
Jis prisimena vieną pirmųjų patirčių, kai apsilankė verslo tematikos konferencijoje, o galvoje sukosi mintys, kad beprasmiška su kuo nors pažindintis – pats pašnekovams negali pasiūlyti nei patirties, nei gerų istorijų. Toks požiūris pasikeitė po pažinties su verslininku iš Estijos.
„Tomai, aš nieko nepasiekęs, neturiu verslo, dar nebaigiau studijų ir apskritai nelabai kuo galiu būti tau naudingas. Kodėl tu su manimi bendrauji?“ – atvirai paklausė Aivaras. Tomas iš Estijos atsakė, kad geriausia tokioje situacijoje, ką gali pasiūlyti studentas – nuoširdus dėmesys, žingeidumas ir aktyvus klausymasis. „Daugelis mėgsta kalbėti apie save ir dalintis mintimis su kitais“, – paaiškina Aivaras.
Aivaro Rastenio patarimai, kaip užmegzti pažintis
- Dar prieš susitikdamas su nepažįstamaisiais susikurk reprezentatyvų profilį socialiniame tinkle „LinkedIn“. Pastarasis skirtas profesionalams, patogus palaikyti kontaktą su sutiktais žmonėmis, jame vis dažniau darbuotojų dairosi žmogiškųjų išteklių specialistai.
- Iki susitikimo atlik namų darbus: pasidomėk tuo žmogumi, kurį ruošiesi pasiekti. Kokia jo patirtis, veiklos sritys, interesai? Pagalvok, kokiomis temomis galėtumėte pakalbėti, kuo jį sudomintum, kaip įtrauktum į pokalbį. Gal radai su juo susijusį straipsnį? Interviu? Įrašą? Tai puikiai tiktų panaudoti pokalbiui.
- Turėk aiškų pažinties tikslą. Suprask ir žinok, ko sieki inicijuodamas kontaktą, kokiu būdu ketini veikti.
- Pagalvok, kuo gali būti naudingas kitam. Net ir dalindamasis kitų kontaktais gali pagelbėti žmogui išspręsti svarbų klausimą.
- Pasisveikink tvirtu rankos paspaudimu, šypsena veide ir energingu „Labas“. Tai vienas iš veiksmingų būdų, kaip charizmatiškai prieiti prie žmogaus.
- Tinkamai prisistatyk, nes daugelis sutrinka ir nežino, ką tiksliai pasakyti, ypač pradedantieji. Jeigu skirsi valandą ar daugiau, veikiausiai pavyks išsigryninti asmenybę atspindintį ir susidomėjimą keliantį savęs pristatymą. Dar geriau, jeigu apgalvosi 2–3 skirtingus variantus, kurie trunka 15–30 sekundžių. Tik nedeklamuokite to kaip eilėraščio. Prisistatymo repetavimas padės pačiam suprasti ir identifikuoti savo stipriąsias savybes, veiklos sritis ir gebėjimą tai apibūdinti.
- Stenkis mažiau kalbėti ir leisk tai daryti kitam. Geriau užduok įdomius klausimus, kurie paskatins kitą žmogų tęsti pokalbį su tavimi ir pasistenk, kad jis jaustųsi išklausytas.
- Net jeigu ir teks patirti nesėkmę, nesigraužk ir savęs nekaltink. Daug geriau veikia klausimas sau: „O ką galėčiau pabandyti daryti kitos pažinties metu?“