Susisiekimo ministerija Vyriausybei pateikė svarstyti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, kuriuose numatė daugiau pareigų vairuotojams bei pėstiesiems. Pastaruosius ministerija nori įpareigoti labiau saugotis bei žada uždrausti į perėjas išeiti su telefonais rankose, akis įsmeigus į išmaniųjų ekranus, ar užsiimant pašaline veikla. Planai ambicingi, tačiau apie priemones, kaip juos įgyvendinti, nekalbama. 
Susisiekimo ministerija Vyriausybei pateikė svarstyti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, kuriuose numatė daugiau pareigų vairuotojams bei pėstiesiems. Pastaruosius ministerija nori įpareigoti labiau saugotis bei žada uždrausti į perėjas išeiti su telefonais rankose, akis įsmeigus į išmaniųjų ekranus, ar užsiimant pašaline veikla. Planai ambicingi, tačiau apie priemones, kaip juos įgyvendinti, nekalbama.
Dmitrijus Bialas, Susisiekimo ministerijos laikinai einantis Kelių transporto skyriaus vedėjo pareigas, pabrėžė, kad KET keisti nuspręsta įvertinus situaciją keliuose. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje žuvo 34 pėstieji, kiek mažiau nei trečdalis jų mirė perėjose. „Tuo tarpu žūtys pėsčiųjų perėjose Vakarų valstybėse yra ypač retai užregistruojama eismo įvykių rūšis“, – akcentavo D. Bialas.
© DELFI / Andrius Ufartas
Išskiria tris sąlygas
Anot Susisiekimo ministerijos specialisto, yra trys esminės sąlygos, kurias reikia užtikrinti, norint pasirūpinti pėsčiųjų saugumu. Pirmiausia, miestų savivaldybės tūri pasirūpinti, kad pėsčiųjų perėjos būtų įrengtos taip, kad kirstų ne daugiau nei dvi eismo juostas viena kryptimi. Privalu užtikrinti ir papildomą perėjos apšvietimą, įrengti saugos saleles, o automobilių greitis tose vietose privalo būti apribotas iki 50 km/val. Pareigų čia turi ir vairuotojai.
D. Bialas nurodo, kad jie turi atidžiai stebėti aplinką prie pėsčiųjų perėjų, o pamačius į važiuojamąją kelio dalį įeiti ketinantį žmogų, vairuotojas privalo lėtinti greitį ir pėsčiąjį praleisti. Tas pats, anot specialisto, pasakytina ir tais atvejais, kai priešais važiuojanti transporto priemonė lėtina greitį ir ketina praleisti per perėją besirengiantį eiti žmogų. Pastebėtina, kad ši D. Bialo nurodyta aplinkybė yra taip pat tarp norimų koreguoti KET sampratų, mat šiandien vairuotojai pėsčiąjį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje privalo praleisti tik tada, kai šis jau būna įkėlęs koją į perėją.
„Pasitaiko atvejų, kai neatsargus ir neapgalvotas pėsčiųjų elgesys tampa eismo įvykių priežastimi. Siekiama, kad atsakingiau turėtų elgtis ne tik automobilių vairuotojai, bet ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turėtų būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu“, – trečiąją sąlygą apibūdino D. Bialas. Siekiant, kad pėstieji įvertintų, ar eiti per gatvę saugu, ir norima KET papildyti reikalavimu prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos.
„Būtent dėl šios priežasties ministerija teikia KET pakeitimus, kuriais siekiama suteikti daugiau aiškumo tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems“, – tikino D. Bialas.
Kontrolei priemonių nėra
Anot ministerijos specialisto, apibrėžti, kokiomis veiklomis turėtų nebeužsiimti tie, kurie ruošiasi žengi per perėją, nėra lengva. Pabrėžiama, kad blaškanti veikla yra ta, kuri atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo, bei trukdo įsitikinti, kad eiti saugu. Paklaustas, ar į tokių veiklų sąrašą, pavyzdžiui, įeitų muzikos klausymasis, D. Bialas aiškaus atsakymo nepateikė. „Mūsų nuomone, jei muzikos klausymas atitraukia pėsčiųjų dėmesį nuo aplinkos, šios veiklos reikia vengti“, – lakoniškai apibūdino pašnekovas. Nėra ir atsakymo į klausimą, kokių priemonių prireiks norint užtikrinti, kad į pėsčiųjų perėją žmonės nežengtų žiūrėdami į savo telefonų ekranus, plepėdami jais, klausydamiesi muzikos ir pan.
Taip pat, neaišku, kiek reikės investuoti, norint įgyvendinti KET siūlomus pakeitimus, jei šiems bus pritarta. Pasak D. Bialo, dabar ministerija, Kelių direkcija, Lietuvos transporto saugos administracija, policija ir kitos už eismo saugą atsakingos institucijos nuolat vykdo švietėjišką veiklą, organizuoja socialines reklamas, saugaus eismo renginius.
„Reikėtų ir toliau šviesti visuomenę, kad telefonų ir kitų įrenginių naudojimas dalyvaujant viešajame eisme blaško dėmesį ir gali tapti eismo įvykių priežastimi“, – DELFI redakcijai e. paštu atsiųstuose atsakymuose tikina D. Bialas.
DELFI primena, kad šią savaitę Susisiekimo ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigė parengusi KET pakeitimų projektą. Projekte numatoma daugiau pareigų vairuotojams, griežtesnės sąlygos pėstiesiems, taip pat norima apibrėžti tvarką, kaip reikėtų apvažiuoti dviratininkus kelyje.
