Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota beveik pusantro tūkstančio eismo įvykių, kurių metu iš viso žuvo 82 žmonės. Saugos eismo ekspertai pabrėžia, jog viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių yra nesaugus greitis, o prasta statistika pasitaisytų pritaikius kompleksinį jo kontrolės priemonių paketą.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota beveik pusantro tūkstančio eismo įvykių, kurių metu iš viso žuvo 82 žmonės. Saugos eismo ekspertai pabrėžia, jog viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių yra nesaugus greitis, o prasta statistika pasitaisytų pritaikius kompleksinį jo kontrolės priemonių paketą.
Daugiausiai nelaimių – dėl pažeidžiamų taisyklių
Kelių policijos tarnyba per pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksavo 1493 eismo įvykius. Palyginimui, per tą patį 2016 m. laikotarpį jų suskaičiuota 1321. Augo ir per juos sužeistų (nuo 1567 iki 1754), ir žuvusių žmonių (nuo 79 iki 82) skaičius. Daugiausiai žūčių įvyksta dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimų (28 proc.), nepasirinkus saugaus greičio (19 proc.), pėstiesiems bandant pereiti gatvę neleistinoje vietoje (15 proc.) arba jų nepraleidžiant automobiliams (13 proc.).
Kaip teigia saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir komercijos vadovas Boleslovas Vengrys, siekiant taisyti avaringumo situaciją būtina taikyti priemones, skatinančias vairuotojus laikytis saugaus greičio ir atstumo.
„Saugaus greičio pasirinkimą lemia ne tik vairuotojo kultūra ar nuotaika, bet ir visa supanti aplinka: kelio važiuojamosios dalies plotis, atstumas iki kliūčių, eismo intensyvumas, greičio ribojimai, pėstieji ir t. t. Infrastruktūra turi būti sukurta taip, kad pavojingose vietose tiesiog nebūtų galimybių viršyti greitį. Jei jų nebus, nebus ir ambicijų tai daryti“, – teigia jis.
B. Vengrys pabrėžia, jog dalį problemų pavyktų išspręsti pritaikius tokias kontrolės priemones kaip vidutinio greičio matuokliai bei stacionarūs, prieš sankryžas ar pavojinguose ruožuose įrengti matuokliai. Pirmieji būtų ypatingai efektyvūs kelių ruožuose, kuriuose leistinas greitis yra vienodas.
„Kiekvienais metais grįžtama prie klausimo apie baudų už KET pažeidimus didinimą. Tačiau ne baudos dydis lemia vairuotojo saugaus greičio pasirinkimą, o bausmių išvengiamumas. Labai daug priklauso nuo to, kaip dažnai tenka susimokėti baudą. Jei vairuotojai žinotų, kad susimokėti teks kiekvieną kartą, kai bus viršytas greitis, situacija būtų neabejotinai geresnė ir greičio viršijimo atvejų sumažėtų. Vidutinio greičio matuokliai padėtų tai padaryti“, – dėsto B. Vengrys.
Turi nebelikti sąlygų viršyti greitį
Prie sankryžų ir pavojingų eismo vietų specialistas rekomenduoja įrengti stacionarius greičio matuoklius. Pasak eksperto, vairuotojai dažnai skuba žūtbūt kirsti sankryžą, kol ją reguliuojantis šviesoforas mirksi žaliai ar geltonai. Visgi šviesoforai dabar turi individualius darbo ciklus, todėl tokie greičio viršijimai gali būti mirtinai pavojingi.
„Dalis vairuotojų žiūri ne į savo, o į kitoje sankryžos pusėje šoniniam transporto srautui skirtą šviesoforą. Jie laukia, kol šiems eismo dalyviams užsidegs raudona. Tačiau didelėse sankryžose šviesoforų darbo ciklų būna daugiau nei du, tad žalias signalas gali užsidegti kur kas vėliau nei tikimasi. Be to, Vilniuje, eismo valdymo centro darbuotojai gali pakeisti įprastą šviesoforų darbo ciklą, sukeisti fazes vietomis. Taigi vienam automobiliui pajudėjus iš vietos anksčiau nei leistina, o kitam dar skriejant pro ką tik įsižiebusį raudoną šviesoforo signalą, pasekmės gali būti labai rimtos. Greičio matuokliai už šviesoforo, su raudonos šviesos detekcija išsprendžia ir greičio viršijimo ir raudono šviesoforo signalo nepaisymo atvejų problematiką“, – aiškina ekspertas.
B. Vengrys taip pat vardina ir tokias priemones kaip važiuojamosios dalies iškreivinimai prieš įvažiavimą į miestą ar pėsčiųjų perėjas, „turbo“ žiedines sankryžas ar iškiliąsias perėjas.
Vairuotojus stabdo ir trinkelių danga gyvenamosiose zonose, nes dėl pakankamai nepatogios kelio dangos vairuotojai yra linkę sumažinti važiavimo greitį iki komfortabilaus triukšmo ir vibracijos lygio. Visi šie sprendimai skatintų vairuotojus mažinti greitį ir darytų tai daug efektyviau nei kelio ženklai.
„Yra ir nemažai kitokių greičio mažinimo priemonių. Tarkim, specialūs kalneliai. Tačiau labiau nei greitį jie mažina kelionės komfortą, ypatingai viešojo transporto keleiviams. Švedai šią problemą jau sprendžia naudodami inovatyvią dinaminę greičio mažinimo sistemą „Actibump“, kuri padaro nedidelę įdubą, bet tik tada, kai atvažiuojantis automobilis viršija greitį. Mes visi turėtumėme paklausti savęs: kada aš neviršyčiau greičio? Neabejoju, kad dauguma atsakytų, jog taip būtų tada, kai tam neliktų sąlygų. Būtent tokį tikslą ir turime sau kelti“, – įsitikinęs specialistas.
