Šiandieniame pasaulyje kaip niekad svarbu ne tik kurti žinias, bet ir mokėti jas pritaikyti, atrasti kūrybiškų sprendimų, pamatyti naujų perspektyvų ir galimybių. Daugelis sutinka, kad aukštasis mokslas turėtų būti ta terpė, kurioje šios savybės ir skatinamos. Būtent į kūrybiškumą ir inovacijas orientuojasi daugelis paklausiausių universitetų Vakaruose. To iš aukštojo mokslo tikisi ir patys studentai, kuriems tradiciniai studijų metodai tampa vis mažiau patrauklūs. Ar permainas išgyvenanti Lietuvos aukštojo mokslo sistema taip pat juda šia kryptimi ir ar turi ką pasiūlyti vakarietiškų studijų ieškantiems žmonėms?
Trūksta lyderystės ir naujo požiūrio
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė sako, kad aukštojo mokslo institucijos Lietuvoje gali išugdyti pasaulines inovacijas vystančių absolventų, tačiau tam reikia pačių aukštųjų mokyklų pastangų ir iniciatyvos, didesnio jų vadovų sąmoningumo ir lyderystės.
„Politiniu lygmeniu šalies aukštojo mokslo sistemos kryptis jau pasirinkta. Galima diskutuoti, ar ji išties geriausia, tačiau sprendimai jau priimti, todėl dabar pačios aukštosios mokyklos turi stengtis būti šiuolaikiškos ir gebėti atliepti šiandien pasaulyje vykstančius procesus. Tam reikia lyderių aukštųjų mokyklų vadovybėse ir didesnės visos akademinės bendruomenės brandos“, – įsitikinusi dr. B. Miškinienė.
Anot mokslų daktarės, Lietuvos aukštosioms mokykloms taip pat labai svarbu siūlyti šiuolaikiškas, studentų lūkesčius ir šiandienos realijas atitinkančias studijų programas ir kelti jų kokybės kartelę. Kitaip siekiantys aukštojo išsilavinimo ir tam tikrų žinių tiesiog rinksis užsienio universitetus.
„Šiandien jau vertinami visai kitokie studijų metodai nei tie, kurie vis dar labai dažnai taikomi Lietuvoje. Tradicinėje paskaitoje dabartiniai studentai jau išbūna sunkiai. Mokantis jiems reikia interaktyvumo, galimybių aktyviai dalyvauti, dirbti komandose, naudotis nuotolinių studijų platformomis. Modelis, kai dėstytojas kalba, o auditorija tik pasyviai užsirašo, yra gerokai pasenęs – jam reikia alternatyvų, skatinančių studentus įsitraukti, aktyvinti savo kūrybinius resursus“, – sako dr. B. Miškinienė.
Aukštojo mokslo uždavinys – skatinti kūrybiškumą
„Globalios Lietuvos“ apdovanojimą už mūsų šalyje gimusių idėjų sklaidą pasaulyje gavęs tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ vadovas Daumantas Dvilinskas sako, kad Lietuvos aukštajam mokslui yra ko pasimokyti iš užsienio pavyzdžių. Mokslus Jungtinėje Karalystėje baigusio D. Dvilinsko teigimu, nors Lietuva dar negali pasigirti Europoje ar pasaulyje konkurencinga aukštojo mokslo sistema, tačiau turime itin aukšto lygio mokyklų sistemą, kuri geba paruošti ateities studentus geriausiems pasaulio universitetams. Verslininko įsitikinimu, Lietuva šią situaciją galėtų išnaudoti savo naudai ir sukurti aukštojo mokslo sistemą, orientuotą į technologinį išsilavinimą, kūrybiškumą, ateities specialybes.
„Kalbu apie esminį aukštojo mokslo transformavimą iš postindustrinio (orientuoto į informacijos kaupimą) į ketvirtosios pramonės revoliucijos realijas atitinkančią sistemą, kurios pagrindinis uždavinys yra skatinti kūrybišką problemų sprendimą. Puikus pavyzdys yra Suomija, kuri per 10 metų transformavo savo švietimo sistemą ir tapo pasaulio lydere. Puiku, kad turime galimybę mokytis iš tokių šalių ir padaryti dar geriau“, – sako D. Dvilinskas.
Siūlo į Lietuvą pritraukti MIT ar Stanfordą
Dvilinsko manymu, Lietuvoje būtina pradėti steigti tarptautinių pasaulio universitetų atstovybes. Anot jo, Stokholmo ekonomikos aukštoji mokykla Rygoje (SSE Riga) yra puikus pavyzdys, kaip kokybiškas tarptautinio universiteto padalinys sugebėjo pritraukti tiek puikių dėstytojų, tiek vienų geriausių studentų iš Baltijos šalių.
„Kodėl Lietuvoje negalėtų atsirasti MIT ar Stanfordo padalinys? Tikrai turime gerą pagrindinio mokslo bazę, kuri gali ruošti studentus tokiems universitetams. Gerų užsienio universitetų biudžetai, potencialas pritraukti geriausius dėstytojus ir studentus, deja, Lietuvos aukštąsias mokyklas lenkia itin stipriai. Pavyzdžiui, Lankasterio universitetas per vienus metus investuoja 270 mln. svarų sterlingų – iš jų 100 mln. į departamentus, 30 mln. į infrastruktūrą ir dar tiek pat į tyrimus (R&D). Šis biudžetas, ko gero, prilygsta vism Lietuvos aukštojo mokslo biudžetui“, – pabrėžia D. Dvilinskas.
Mokosi ne tik iš dėstytojų ir knygų, bet ir bendrakursių
Dvilinskas pasakoja, kad pasirinkti studijas užsienyje jį paskatino smalsumas ir noras atrasti, pažinti naujus dalykus.
„Prieš studijas daug keliaudavau ir kaskart išvykęs pastebėdavau, kiek daug naujų idėjų ir sprendimų gimsta galvoje naujoje šalyje praleidus vos kelias savaites. Taigi išvykti mokytis į Jungtinę Karalystę buvo labai natūralus žingsnis, galimybė pasinerti ne tik į studijas, bet ir būti tarp žmonių iš skirtingų kultūrų su itin įvairiomis patirtimis“, – sako lietuvis, patekęs į prestižinio verslo žurnalo „Forbes“ sudarytą didžiausią įtaką pasaulio finansams turinčių žmonių trisdešimtuką.
Anot D. Dvilinsko, užsienio universitetai dažnai yra tarpkultūriniai ir ugdantys kritinį mąstymą, kūrybišką problemų sprendimą. Studijose mokomasi ne tik iš dėstytojų ir vadovėlių, bet ir vienam iš kito.
„Galėdamas bendrauti su grupės nariais iš Tokijo ar San Fransisko suprantu, kad problemoms spręsti ir iššūkiams priimti yra ne vienas būdas. Tai prideda įrankių į asmeninių kompetencijų dėžutę, atveria naujų perspektyvų. To siekiame ir „TransferGo“ – komandoje turime daugiau kaip dešimties skirtingų tautybių žmonių, kurie dirba multidisciplininėse komandose. Taip gimsta geriausi ir kūrybiškiausi sudėtingų problemų sprendimai“, – sako D. Dvilinskas.
Aukšto lygio studijas gali pasiūlyti ir Lietuva
Dr. B. Miškinienė pabrėžia, kad plačių galimybių siūlančių studijų programų jau yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pagal šiuolaikinius verslo studijų standartus pirmą kartą mūsų šalyje parengta praktinė magistrantūros studijų programa MBA Entrepreneurship. Vienų metų trukmės studijos orientuotos išskirtinai į idėjos transformaciją iki verslo sprendimo. Šių studijų pabaigoje nereikia ginti magistro studijoms įprasto mokslinio darbo – vietoj to magistrantai rengia praktinius-patyriminius projektus visą studijų laiką.
„Ši studijų programa sukurta pagal JAV MBA asociacijos reikalavimus, ją rengdami konsultavomės su Stanfordo universiteto ekspertais, specialistais iš Izraelio, Nyderlandų. Ji skirta žmonėms, kurie jau turi darbo patirties, yra palypėję karjeros laiptais, tačiau brandina idėją kurti savo verslą, galbūt jau turi jam ir idėją, tačiau nežino, kaip ją realizuoti praktiškai. Tai pat tai už naujų produktų ir paslaugų vystymą, verslo plėtrą, naujas rinkas kompanijose atsakingiems žmonėms aktuali studijų programa. Programoje dėstantys visi Lietuvos ir užsienio dėstytojai turi ne tik akademinės, bet ir verslo patirties“, – pasakoja dr. B. Miškinienė.
Kokybiškų studijų poreikis auga
Tokių studijų poreikį, anot dr. B. Miškinienės, rodo ir tai, kad vos pradėjus priėmimą jau užpildyta trečdalis naujosios studijų programos vietų. Motyvaciniai pokalbiai rodo, kad šias studijas renkasi žmonės, kurie turi labai aiškius asmeninius ir profesinius tikslus.
VU Verslo mokyklos vadovės įsitikinimu, tokios Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos, kuriose dera šiuolaikiniai studijų metodai, aukšto lygio akademinės ir verslo kompetencijos, tarptautinė aplinka, orientacija į praktiką ir kūrybiškumą, gali išugdyti pasaulį keičiančias inovacijas ir verslus kuriančius lyderius – ir daryti tai ne prasčiau nei Vakarų aukštojo mokslo įstaigos.