Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 27 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 26 d. 20:28
Augant eismo spūstims, infrastruktūros pokyčių neužteks: būtina keisti keliavimo įpročius
Lapkričio 26 d. 17:52
Kad 3D spausdintuvai mokyklose nedulkėtų – naujų technologijų mokosi ir mokytojai
Lapkričio 26 d. 14:19
Ar dirbtinio intelekto sistemų kūrėjai atsako už šių sistemų sukeltą žalą?
Lapkričio 26 d. 11:35
Dinamiškas ir universalus: antros kartos „Audi Q5 Sportback“
Lapkričio 26 d. 08:35
„Sony“ pristato antros kartos „Alpha 1 II“ pilno kadro fotoaparatą
Lapkričio 25 d. 20:25
Elektrinis sunkvežimis „Renault Trucks E-Tech T“ viena įkrova nuvažiuos 600 km
Lapkričio 25 d. 17:22
„Sony“ pristato pirmąjį „G Master“ standartinį priartinantį objektyvą su pastovia F2 diafragma
Lapkričio 25 d. 14:49
Apsaugokite savo namus: gyventojų klaidos, kurios traukia vagis, ir ekspertų sprendimai
Lapkričio 25 d. 11:20
Iš proto varanti senutė: kaip DI kovoja su telefoniniais sukčiais?
Lapkričio 25 d. 08:34
Kaip ištrinti fono paveikslėlį „iPhone“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Nobelio premijos laureatas, fizikas W. Ketterle`is: neišaus tokia diena, kai visi viską žinosime

Publikuota: 2018-08-02 07:21
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Giedrė Baltrušytė
Inf. šaltinis: LRT TV laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt

Trečiadienį viešą paskaitą Vilniaus universitete skaitys Masačusetso technologijos instituto fizikos profesorius Wolfgangas Ketterle`is, prieš 17 metų pelnęs Nobelio premiją ir toliau pirmaujantis pasaulyje šaltųjų atomų tyrimų srityje. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia mokslininkas, niekada neišaus tokia diena, kai žinosime viską – kai randi atsakymą į vieną klausimą, iškart iškyla kiti du.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Trečiadienį viešą paskaitą Vilniaus universitete skaitys Masačusetso technologijos instituto fizikos profesorius Wolfgangas Ketterle`is, prieš 17 metų pelnęs Nobelio premiją ir toliau pirmaujantis pasaulyje šaltųjų atomų tyrimų srityje. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia mokslininkas, niekada neišaus tokia diena, kai žinosime viską – kai randi atsakymą į vieną klausimą, iškart iškyla kiti du: „Moksle taip nutinka, kad turi tikslų, bet nežinai, ar jiems pasiekti prireiks kelerių ar dešimties metų, o galbūt nepasieksi jų niekada, bet tai – mokslo žavesio dalis."

– Daugelis mokslininkų jūsų mokslinę veiklą apibūdina kaip „žengimą į nežinomybę“. Be to, buvote apdovanotas Nobelio premija už darbą tiriant šaltuosius atomus. Gal galėtumėte papasakoti ne fizikams, kodėl tie šaltieji atomai mums turėtų būti svarbūs ir ką konkrečiai jūs tyrinėjate?

– Leiskite man atsakyti, pasinaudojant palyginimu. Jei pasieki vis žemesnę ir žemesnę temperatūrą, visada turi galimybę atrasti kažką visiškai naujo. Pavyzdžiui, jei gyventume karštoje šalyje, niekas nebūtų matęs nei sniego, nei ledo, nebent mokslininkai sukurtų šaldytuvą ir įdėtumėte į jį vandens. Tada, atvėrę dureles, rastumėte šį tą naujo, šį tą, ko niekas anksčiau nebūtų matęs – sniego ir ledo. Tai, ką dabar papasakojau, nebenutinka kasdieniame pasaulyje, bet vis dar nutinka moksle.

Nobelio premijos laureatas, fizikas W. Ketterle`is: neišaus tokia diena, kai visi viską žinosime

Mano tyrimams sukūrėme specialius šaldytuvus, kuriuose pasiekiama žemesnė temperatūra negu kada nors anksčiau. Būtent taip prasideda atradimai. Mes randame tokias medžiagas, tokias materijos formas, kokios niekad anksčiau neegzistavo, nes niekam nepavykdavo pasiekti tokios žemos temperatūros, kokia būtina šių materijos formų egzistavimui.

Mūsų atveju, tai, žinoma, ne sniego kristalai, o ultrašaltieji atomai, turintys ypatingų savybių – superskystą būvį ir elgesį, koks jiems nebūtų būdingas aukštesnėje temperatūroje. Žinoma, mes negalime jų paliesti savomis rankomis, viskas vyksta vakuuminėje patalpoje, tačiau regime aiškius šio naujo neįprasto elgesio įrodymus, kai fiksuojame viską skaitmeninėmis kameromis.

– Vis dėlto ar kada nors ateityje šiuos atradimus bus galima panaudoti? Pritaikyti praktiškai?

– Jaučiu ir esu įsitikinęs, kad šiandienos fundamentiniai mokslai kloja pamatą visiškai naujoms technologijoms ir naujoms industrijoms ateityje. Tik kartais tam prireikia trumpesnio laikotarpio, o kartais – ilgesnio.

Savo tyrimuose gilinuosi į naujas materijos formas su naujomis savybėmis, tačiau tai darome fundamentiniu lygiu, nes norime sudėtingą uždavinį išspręsti paprasčiausiu įmanomu būdu. Nesunkiai įsivaizduoju, kad gali prireikti ir 20, 30 ar 40 metų, kol šias naujas medžiagas išmanysime tiek, kad tai leis sukurti naują praktinį jų panaudojimą. Taigi, neabejoju, kad ateityje bus naujų medžiagų formų, kurios bent iš dalies bus paremtos mūsų šiandieniniais tyrimais, bet tam gali prireikti daug laiko.

Aišku, yra ir kitų, „žemiškesnių“ pritaikymo būdų – pavyzdžiui, preciziškai tikslus matavimas atominiuose laikrodžiuose – žmonės jau dabar kuria tiksliausius pasaulyje laikrodžius, kurių veikimas paremtas šaltaisiais atomais temperatūroje, artimoje absoliučiam nuliui. Šie laikrodžiai svarbūs navigacijai, globalinei padėties nustatymo sistemai, vadinamajai GPS. Taip pat tiksliai komunikacijai ir geologinei mūsų planetos įvairovei tirti.

– Įdomi detalė, kad šiuos „šaldytuvus“, kaip juos pavadinote, turėjote įrengti ne Žemėje, o kosmose. Kodėl?

– Tyrimų pradžia buvo čia – mūsų sukurti šaldytuvai, sudaryti iš vakuuminių ertmių ir lazerių, buvo sukonstruoti laboratorijoje, ir tik šiais metais Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pradėjo eksperimentą, kai šaltieji atomai gaminami stotyje kosmose. Tai – naujas tyrimų etapas, kai naujos materijos formos kuriamos ne gravitacinio lauko veikiamoje Žemėje, o kosmose, mikrogravitacijoje. Ten galimybės dar labiau išsiplečia, nes nebelieka gravitacijos poveikio, ir galima giliau tyrinėti ultrašaltąsias materijas mikrogravitacijos sąlygomis.

– Pataisykite mane, jeigu klystu, bet mokslininkai tvirtina, kad regimi tik 5 procentai visatos. O kiti 95 procentai? Ar jūsų tyrimai padės atskleisti ką nors iš tos nepažįstamos pusės?

– Moksle labai daug kas susiję. Naujos materijos ir medžiagos formos, kurias studijuoju, įeina į tuos 5 procentus įprastos medžiagos ir nėra tiesiogiai susiję su jūsų minėtais 95 mūsų visatos procentais, kuriuos sudaro vadinamoji tamsioji medžiaga ir tamsioji energija.

Vis dėlto daug klausimų apie tai, kas ir kokia iš tiesų yra tamsioji medžiaga, vis dar neatsakyti, o mano minėti supertikslūs atominiai laikrodžiai gali padėti į juos atsakyti. Esame pastebėję, kad laikrodžiai tiksi šiek tiek kitaip, kai sąveikauja su tamsiąja medžiaga, todėl ultrašaltųjų atomų preciziškas tikslumas, kurį jie suteikia laikrodžiams ir kitiems matavimo prietaisams, gali praversti kaip tamsiosios medžiagos detektorius.

– Ar tikite, kad ateis diena, kai žmonija žinos viską?

– Ne, niekada neišauš diena, kai žinosime viską, nes moksle, kai randi atsakymą į vieną klausimą, iškart iškyla du klausimai.

Prieš šimtą metų žmonės manė, kad mokslas jau viską žino, bet kuo daugiau tyrimų atliekame, tuo labiau įsitikiname, kad gali kapstyti vis giliau ir giliau – gali nerti gilyn į mikroskopinį pasaulį arba gali pasinerti vis gilyn į kosmosą, arba gali gilintis į kompleksiškumą, į visumą.

Kai į vieną krūvą sudedi bent kiek sudėtingesnes medžiagas, jos staiga gali reaguoti visiškai naujai, ko nesitikėjai. Užtenka prisiminti kelerius paskutinius metus – atrastos naujos fundamentinės medžiagos, turime iš pagrindų atsinaujinusį požiūrį į tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją, į visatos sandarą – šie ir daugybė kitų neįtikėtinų atradimų pasiekti vos per keletą metų, tad tikrai nėra jokio pagrindo manyti, kad greitai žinosime viską.

Moksle taip nutinka, kad turi tikslų, bet nežinai, ar jiems pasiekti prireiks kelerių ar dešimties metų, o galbūt nepasieksi jų niekada, bet tai – mokslo žavesio dalis, tai – progresas ir žingsnis link to, ko nepažįstame.

Manau, kad žmogaus prigimtis – būti smalsiam, atrasti, ištirti, išmokti ir sužinoti vis daugiau apie gamtą ir visą pasaulį. Čia, Žemėje, nebegalime plaukti per vandenyną ir atrasti naujo žemyno – visa tai jau padaryta prieš kelis šimtus metų – tačiau laboratorijose mūsų vis dar laukia tas jaudinantis azartas ištirti ir atrasti. Tai vyksta šiandien ir vyks ateityje, tik reikia būti mokslininku, kad būtum viso to dalimi.

– Ačiū jums už pokalbį.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama