Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis neslūgsta, o išaugęs slenkstinis balas neišgąsdino stojančiųjų, rodo pirmieji apibendrinti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Stojantieji pirmenybę teikė darbo rinkoje paklausioms specialybėms.
Nors abiturientų skaičius sumažėjo, pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai. Aukštesni reikalavimai stojantiesiems buvo nesunkiai įveikiami: reikalavimus praėjusiais metais atitiko 90 proc. pateikusių prašymus, šiemet – 86 proc. Stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose šiemet išaugo nuo 3 iki 3,6, į kolegijas – nuo 1,6 iki 2.
Kelios aukštosios mokyklos sulauks netgi daugiau pirmakursių nei 2017 m. Tai Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija. Kiek daugiau pirmakursių bus pakviesta ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.
„Džiugu, kad jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis didžiausias. Atsižvelgdami į valstybės, ūkio, darbo rinkos poreikius šiemet labai kruopščiai modeliavome valstybės užsakymą universitetuose ir kolegijose. Šiemet 32 proc. padidinome priėmimą į gyvybės mokslus universitetuose, ir stojantieji užpildė visas vietas“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kolegijose daugiau vietų buvo siūloma į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinių mokslų studijas. Į šiuos mokslus pretenduoja beveik 2 tūkst. stojančiųjų, t. y. beveik kas penktas pasirinkęs kolegiją.
Daugiausiai norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose pritraukė Vilniaus universitetas (2777), Kauno technologijos universitetas (1375), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1122). Iš kolegijų populiariausios Vilniaus kolegija (1600) ir Kauno kolegija (1212).
Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulauks stojantieji į programų sistemas Kauno technologijos universitete (319). Ši studijų programa pirmauja ir kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegijoje tiek į šią programą, tiek į tarptautinį verslą kviečiama po 177 stojančiuosius.
„Bendrai konkursai nėra dideli. Didesnė konkurencija susidaro tik į populiariausias studijų programas. Pavyzdžiui, į mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretenduoja 5 į vietą, o konkursinis balas siekia 10“, – sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas.
Tačiau dalis programų nesurenka minimalaus reikalaujamo studentų skaičiaus: ne mažiau kaip 15 socialinių, ne mažiau kaip 10 biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų, ne mažiau kaip 8 humanitarinių ir ne mažiau kaip 4 menų studijose. „Per šių metų priėmimą nerentabilių programų yra apie 60, tai dvigubai mažiau negu pernai, nes dauguma aukštųjų mokyklų jau anksčiau atliko namų darbus – stambino, jungė arba atsisakė programų po vertinimo. Ypač sėkmingai tai daro specializuoti universitetai, koncentruodamiesi į pagrindines, išskirtines savo programas. Programų sumažino ir besijungiantys universitetai. O tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nepadaro išvadų ir negeba prognozuoti paklausos bei grąžina į priėmimą jau pernai uždarytas programas, tada jas „uždaro“ patys studentai“, – sako ministrė.
Šį rugsėjį veiklą pradeda trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai: Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Šiauliuose, Šiaulių universitete, ir Vilniuje, Vilniaus universitete. Atidarytos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Priėmimas vyksta sėkmingai, motyvacijos testą išlaikė 100 daugiau būsimų mokytojų.
Šie metai yra pirmieji, kai stojantieji gali gauti papildomą 0,25 balą už brandos darbą ir 3 mėn. savanorišką veiklą. Šia galimybe pasinaudos 139 stojantieji, kurie darė brandos darbą ir 57 dalyvavusieji savanoriškoje veikloje.
Priėmimas į aukštąsias mokyklas nesibaigė, baigėsi tik pirmasis jo etapas. Per pirmą priėmimo etapą studijuoti bus pakviesta 21,7 tūkst. stojančiųjų. Suvedus jo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose.
Nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. vyks antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Pageidaujantys jame dalyvauti savo ketinimą turi pažymėti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje. Antrajame etape galios tas pats įregistruotas prašymas, todėl šiame etape galės dalyvauti tik tie, kurie savo prašymus registravo pirmajame etape.
Šiame etape stojantieji galės atnaujinti savo prašymą iki rugpjūčio 3 d. 16 val. keisdami pirmojo etapo prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą, išbraukdami nereikalingus pageidavimus arba įrašydami naujų, bet tik į valstybės nefinansuojamą vietą. Šio etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 7 d. iki 12 valandos.