Viena iš didžiausią pridėtinę vertę kuriančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių – lazerių mokslo ir gamybos bendrovė „Šviesos konversija“ – didina savo gamybos patalpas ir atidaro naują mokslo tyrimams skirtą korpusą, kuriame toliau plės gamybą, vykdys mokslinius tyrimus ir kurs naujus modernius lazerius.
Viena pasaulinių lazerių gamybos lyderių „Šviesos konversija“ savo gamybinę bei mokslinę veiklą rengiasi plėsti naujai atidaromame bendrovės pastate. 2013 metų pabaigoje „Šviesos konversija“ persikėlė į naują 4050 kv. m. pastatą, kuriame įsikūrė lazerių ir netiesinės optikos prietaisų tyrimų bei gamybos padaliniai, švaros patalpų blokas bei administracija. 2018 m. liepos 12 d. atidaromas naujas 2500 kv. m. korpusas, kuriame bus plečiama gamyba, atliekami moksliniai tyrimai ir kuriami nauji modernūs lazeriai. Taigi bendrovės mokslinės ir gamybinės patalpos prasiplės iki daugiau nei 6500 kv. m. Nauji lazeriai ir lazerinės sistemos yra kuriamos 20-yje mokslinių ir gamybinių laboratorijų, o artimiausiu metu pradės veikti dar 9 laboratorijos. Taip pat bus įrengtas naujas „Švaros kambarys“ – taigi visame centre veiks daugiau nei 560 kv. m. ploto, aukštus švaros reikalavimus atitinkančios gamybinės patalpos, skirtos itin jautriems lazerius komplektuojantiems komponentams surinkti.
„Atidaromas naujasis pastatas dar labiau sustiprins sinergiją tarp gamybos, mokslo ir kuriamų inovacijų. Tikiu, kad netolimoje ateityje visa ši teritorija taps didelę pridėtinę vertę kuriančių aukštųjų technologijų įmonių traukos centru“, – sako Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius.
„Šviesos konversija“ sudarė sąlygas mokslo ir technologijų sinergijai atsirasti, todėl bendrovės darbuotojai kuria inovatyvius įrenginius, itin paklausius pramonės ir mokslo rinkose. Bendrovė gamina lazerius, skirtus mokslo tyrimams, pramonei ir medicinai. Joje dirba 21 mokslo daktaras, 74 magistro laipsnį turintys darbuotojai ir per 30 studentų – visi jie sėkmingai derina darbą gamyboje, tyrimų ir eksperimentinės plėtros komandose bei studijas universitetuose.
„Džiaugiuosi, kad Vilniuje sėkmingai plėtojasi žiniomis ir kūryba paremti verslai. Neturime laisvos ekonominės zonos, nes Vilnius yra laisva kūrybos zona, ir „Šviesos konversija“ yra vienas ryškiausių ir sėkmingiausių to pavyzdžių. Jis atspindi Vilniaus ateities gamybą, paremtą kūrybingu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, kuriant konkurencingus, didelės pridėtinės vertės produktus. Šios įmonės plėtra buvusioje sovietinės Dvarčionių gamyklos teritorijoje – sėkmingas konversijos pavyzdys su estetiška aplinka ir nuoširdžiu bendravimu su vietos bendruomene. Visa tai Vilnių daro miestu, kuriame gera gyventi ir dirbti“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Lazeriai – medicinai ir mokslo tyrimams
Bendradarbiaudami su Vilniaus universitetu ir turėdami femtosekundinių lazerinių prietaisų projektavimo patirties, bendrovės mokslininkai kuria medicinines lazerines sistemas refrakcinių regos ydų (trumparegystės, toliaregystės, astigmatizmo) korekcijai. Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, įmonės specialistai tiria ultravioletinės šviesos genotoksinį poveikį įvairių audinių ląstelėms. Vienas žymiausių „Šviesos konversijos“ projektų (vykdomų kartu su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei UAB „Ekspla“) – „Sylos“ lazerio kūrimas ELI-ALPS Europos bendrosios prieigos tyrimų centrui Vengrijoje. Tai ypač didelės galios ultratrumpųjų impulsų lazeris. 5 teravatų (1 teravatas = trilijonas vatų) smailinės galios lazerinė sistema „Sylos“ yra unikali sistema, generuojanti 10 femtosekundžių ir trumpesnius impulsus. Impulsai bus naudojami fundamentaliuose tyrimuose, tiriant elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse. Gaminant sistemą buvo panaudota Lietuvoje sukurta ir ištobulinta optinių parametrinių čirpuotų impulsų stiprintuvų (angl. Optical Parametric Chirped Pulse Amplifiers, OPCPA) technologija.
Įmonėje kuriami ir gaminami keičiamosios spalvos ultratrumpųjų impulsų šviesos šaltiniai. Viena šių prietaisų taikymo sričių – mikroskopija. Su tokiais ultratrumpųjų impulsų šaltiniais neurologijos mokslininkai apšviečia ir stebi gyvų pelių smegenis. Viena lazerio spalva galima stebėti pelių neuronų aktyvumą, o kita spalva – neuronus aktyvinti. Tai mokslininkams suteikia daug vertingos informacijos apie smegenų veiklą. Ilgainiui ši technologija gali būti taikoma tiek medicininėje diagnostikoje, tiek gydyme.
Įmonėje taip pat sudarytos visos būtinos sąlygos mokslininkams tobulinti esamus lazerius ir kurti naujas lazerines sistemas. Daugiausia dėmesio skiriama darbams siekiant sukurti didelės, vidutinės galios ir didelio impulsų pasikartojimo dažnio femtosekundinį lazerį.