Daugybė žmonių visame pasaulyje tiki, jog dirbti Silicio slėnyje įsikūrusioje kompanijoje – viso gyvenimo svajonės įgyvendinimas. Tuo tarpu pasaulio piliete save vadinanti Giedrė Pociūtė ne tik svajoja, bet ir kryptingai siekia savo tikslų. Vilniaus universiteto Verslo mokyklos absolventė gyvena taip, lyg jokios ribos ir taisyklės neegzistuotų ir atvirai dalijasi savo ne visada lengva kasdienybe pasaulio informacinių technologijų kalvėje.
Giedre, papasakok apie savo profesinį kelią po studijų baigimo. Ar visada svajojai dirbti Silicio slėnyje?
Pabaigusi studijas, supratau, kad Italijoje atliktos profesinės praktikos ir Lietuvoje įgytos darbo patirties man negana. Norėjau plėtoti kompetencijas svetur, Europos rinka pasirodė gan gerai pažįstama, tad nusprendžiau praplėsti iššūkių paieškos mastą.
Pateikiau savo kandidatūrą į visas tarptautines ir mano profilį atitinkančias pozicijas „LinkedIn“ platformoje. Kai viena iš JAV kompanijų su manimi susisiekė ir po atrankos pasiūlė darbą, aš nedvejodama sutikau.
Kaip atrodė tavo naujojo profesinio kelio pradžia kitame žemyne?
Pamenu, kai prieš trejus metus su draugėmis keliavome po San Franciską, svajojau, vieną dieną gyventi viename tų Viktorijos laikų pastatų ir į darbą važinėti funikulieriumi. Akivaizdu, kad svajoti reikia atsargiai, nes neilgai trukus svajonė išsipildė su kaupu!
Jei atvirai, vykdama nesuvokiau, jog keliauju į patį didžiausią startuolių, inovacijų ir technologijų industrijos miestą. Tik čia atsikrausčiusi supratau, kad turbūt nėra geresnės vietos įgyti praktinių ir profesinių žinių nei Silicio slėnis.
Iš pradžių teko stažuotis kompanijoje, kuri nebuvo susijusi su informacinėmis technologijomis ar inovacijomis, tad po kelių mėnesių pajutau tobulėjimo trūkumą. Surasti naują darbo vietą man padėjo „networking“ tipo renginiai, kurie vyksta kiekvieną dieną. Turbūt kaip ir visame pasaulyje, Silicio slėnyje pažintys ir rekomendacijos yra labai vertinamos, tad sutikęs reikiamą žmogų, gali gauti ne tik patarimų, naudingų verslo ryšių ar įkvėpimo, bet ir neįkainojamą galimybę būti pastebėtam. Taip nutiko ir man – sulaukiau pasiūlymo prisidėti prie tuo metu mažos – vos 3 žmonių – komandos ir jų idėjos auginimo.
Dirbti startuolyje – viena šiuolaikinių tendencijų. Kuo žavi tokia darbo vieta ir kokius didžiausius privalumus įžvelgi savo kasdieniame darbe?
Bene didžiausia darbo tokiame mažame startuolyje privilegija – galimybė dirbti petys į petį su pačiu kompanijos įkūrėju. Tokia proga pasitaiko ne kasdien. Nauji iššūkiai kiekvieną dieną, galimybė dalyvauti įvairaus tipo renginiuose ir mėgautis San Francisko vaizdais bei įvairove – tik dalis kasdienybės.
Visgi viskas nėra tik rožėmis klota. Nors daugelis mano, jog patirtis Silicio slėnio startuolyje yra svajonės išsipildymas, po tuo slepiasi ilgos darbo dienos, viršvalandžiai ir nesibaigiantys dar neįvykdytų užduočių sąrašai.
Kiekvienas norintis prisidėti prie startuolio, turi būti pasiruošęs dirbti sparčiai besivystančioje bei greitai kintančioje aplinkoje.
Silicio slėnis garsėja kaip neribotų galimybių ir didžiulės konkurencijos kraštas. Kokį įspūdį apie šią vietą susidarei tu?
Nesiginčysiu, ši vieta tikrai užburia. San Franciskas – neišsemiamų galimybių, pažinčių ir nuolatinio tobulėjimo miestas. Be to, pragyvenimo lygis čia – šiuo metu aukščiausias JAV. Daugelis žmonių didžiausią dėmesį skiria darbui ir karjerai. Negaliu net lyginti su atsipalaidavusiais italais, kurie mane supo ten atliekamos praktikos metu. Visgi niekada nebūčiau pagalvojusi, jog gyvenimas mane atneš į būtent šitą vietą – kur turiu galimybę dirbti šalia tokių gigantų kaip „Uber“ ar „Twitter“.
Kokius tikslus išsikėlei atvykusi į JAV?
Plėsti pažinčių ratą, įgyti patirties renginių organizavimo srityje ir partnerystės, su tokiomis kompanijomis kaip „Google“, „Uber“, „Facebook“, kūrime. Išmokti viską, ką galiu, kol esu čia ir grįžti į Lietuvą dalintis savo patirtimi.
Dėl aukštų tikslų, mano kasdienis gyvenimas neapsiriboja tik darbu – žinių semiuosi ir dalyvaudama įvairiuose renginiuose ir konferencijose. Dažniausiai stengiuosi išnaudoti savanorystės galimybę, nes taip gaunu neįkainojamą progą pamatyti renginio organizavimo užkulisius ir prisidėti prie jo įgyvendinimo.
Kokias universitete įgytas žinias ar išsiugdytas savybes gali pritaikyti dabartiniame savo darbe? Ar išsilavinimas prisideda prie tavo sėkmės?
Labiausiai pravertė VU Verslo mokykloje įgytos marketingo tyrimų žinios. Patirtis studentų atstovybėje išugdė pažinčių mezgimo, bendravimo su rėmėjais, renginių ir mokymų organizavimo bei laiko valdymo įgūdžius. Patirtis tarptautiniuose mainuose išmokė dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje, pagilino kalbos žinias. Apskritai, su universitetu sieju tik gerus prisiminimus.
Išsilavinimas ir sėkmė yra du skirtingi dalykai. Vis dėlto mano manymu, mokslas yra vienas kertinių aspektų norint gilinti žinias.
Norint pasiryžti kelionei į kitą pasaulio kraštą ir pradėti karjerą ten, reikia nemažai drąsos. Ką patartum puoselėjantiems šią svajone, bet abejojantiems?
Išlipti iš savo komforto zonos. Žinau, kad skamba kaip klišė, bet tai – tikrų tikriausia tiesa. Svarbiausia nepasiduoti ir siekti, ko iš tiesų nori. Jeigu abejoji, svarstai, ar net bijai – netylėk, visada klausk ir ieškok sprendimo. Galbūt šalia tavęs esantis irgi ieško atsakymų. Du žmonės, narpliojantys vieną klausimą, atras atsakymą greičiau, nei vienas.
Kaip manai, kokią įtaką darbas užsienyje turi asmenybės vystymuisi ir pasaulėžiūrai?
Neapsakomai didelę. Ne tik darbas, bet ir kelionės bei pasaulio pažinimas turi stiprią įtaką kiekvienam žmogui. Apkeliavusi daugiau nei 30 šalių, galiu teigti, jog mano pačios požiūris labai pasikeitė – prasiplėtė pažiūrų laukas, tapau tolerantiškesnė ir greičiau pastebiu neatrastas galimybes.