„Bloomberg New Energy Finance“ paskelbė naujausią „New Energy Outlook 2018“ ataskaitą, kurioje yra daugybė gerų žinių atsinaujinančiai energetikai. Prognozuojama, kad atsinaujinančios energijos populiarumas taip stipriai didės, kad 2050 metais beveik 50 % viso pasaulio elektros energijos bus pagaminta vien tik iš vėjo ir saulės, o anglies indėlis sumažės iki 11 %. Taip pat numatoma, kad baterijų populiarumas tik augs, o kainos mažės.
„Bloomberg New Energy Finance“ paskelbė naujausią „New Energy Outlook 2018“ ataskaitą, kurioje yra daugybė gerų žinių atsinaujinančiai energetikai. Prognozuojama, kad atsinaujinančios energijos populiarumas taip stipriai didės, kad 2050 metais beveik 50 % viso pasaulio elektros energijos bus pagaminta vien tik iš vėjo ir saulės, o anglies indėlis sumažės iki 11 %. Taip pat numatoma, kad baterijų populiarumas tik augs, o kainos mažės.
„New Energy Outlook 2018“ (NEO) ataskaita, kurią prieš porą savaičių paskelbė „Bloomberg New Energy Finance“ (BNEF), yra kasmetinė ilgalaikė pasaulinės elektros energijos sistemos analizė, kurią išsamiai atlieka daugiau nei 65 analitikų komanda iš viso pasaulio.
Nors šių metų NEO ataskaitoje yra gerų naujienų vėjo bei saulės energetikos pramonei ir prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik 50 % pasaulinės elektros energijos bus pagaminama būtent saulės ir vėjo sektoriuose, tačiau ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į dramatišką baterijų kainų kritimo poveikį visam energetikos sektoriui.
Kalbant konkrečiau, BNEF prognozuoja, kad ličio jonų baterijų kaina, kuri nuo 2010 metų sumažėjo 80 %, ir toliau kris, kadangi elektrinių transporto priemonių sektorius vis dar labai intensyviai vystosi. Apie baterijų kainų kritimą visai neseniai pranešė ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.
© „Bloomberg New Energy Finance“
„Mes matome, kad iki 2050 metų į baterijų pajėgumus bus investuota 548 mlrd. dolerių. Du trečdaliai investicijų atiteks elektros tinklams, o trečdalis – namų ūkiams ir įmonėms, – sakė Europos, Viduriniųjų Rytų ir Afrikos šalių BNEF bei NEO 2018 ataskaitos vadovas Sebas Henbestas. – Mažėjanti energijos saugojimo baterijose savikaina reiškia, kad bus vis patraukliau išgauti energiją iš saulės ir vėjo. Tokios technologijos padės patenkinti energijos poreikius net tada, kai nebus vėjo arba nešvies saulė. Matome, kad galutinis rezultatas bus toks, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai suvalgys vis daugiau ir daugiau esamos anglies, dujų ir branduolinės energetikos rinkos.“
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad nuo 2018 iki 2050 metų bendros pasaulio investicijos į naujus elektros energijos gamybos pajėgumus sieks 11,5 trilijonus JAV dolerių, iš kurių 8,4 trilijonai JAV dolerių arba 73 % bus skirti vėjo ir saulės energetikos sektoriams. O dar 1,5 trilijono dolerių bus skirta nulinio anglies dioksido technologijoms, tokioms kaip hidroenergetika ir branduolinė energetika.
Pirmiausiai BNEF prognozuoja, kad pasauliniai saulės energijos gamybos pajėgumai padidės 17 kartų, o elektros energijos kainos iki 2050 metų sumažės 71 %. Jos per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 metų, jau ir taip nukrito 77 %. Na, o pasauliniai vėjo energijos gamybos pajėgumai padidės 6 kartus, o elektros kainos iki 2050 metų sumažės 58 %. Per pastarąjį dešimtmetį jos nukrito 41 %.
© „Bloomberg New Energy Finance“
Kaip praneša BNEF energetikos ekonomikos vadovė Elena Giannakopoulou, toliau yra dar daugiau gerų naujienų, nes „ilguoju laikotarpiu anglis tampa didžiausiu pralaimėtoju. Dėl krentančių kainų, didžioji elektros energijos gamybos dalis atitenka saulės ir vėjo sektoriams, o dėl baterijų ir dujų garantuojamo lankstumo, ateityje elektros energijos sistema apskritai reorganizuojasi aplink pigius atsinaujinančius energijos šaltinius ir anglį išmeta lauk.“ NEO 2018 prognozuojama, kad anglies deginimas elektrinėse nuo 2017 iki 2050 metų sumažės 56 %.
Nestebina, kad gamtinės dujos ir toliau išliks stipriu energetikos veiksniu, tačiau, atsižvelgiant į BNEF prognozes, gamtinės dujos nuo bazinės galios šaltinio transformuosis į atsinaujinančių energijos šaltinių pagalbinį resursą. Kitaip tariant, gamtinės dujos bus naudojamos tik tais atvejais, kai pritrūks atsinaujinančios energijos.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų į naujus gamtinių dujų pajėgumus bus investuota 1,3 trilijono JAV dolerių, iš kurių beveik pusė nukeliaus į vadinamąsias „gas peaker“ gamyklas. Tai tokios gamyklos, kurios pradeda dirbti tik tuo metu, kai atsiranda papildomos elektros energijos poreikis. BNEF prognozuoja, kad nuo 2017 iki 2050 metų iš dujų gaminamos elektros energijos gamyba padidės 15 %, tačiau bendra pasaulinės elektros energijos gamybos dalis sumažės nuo 21 % iki 15 %.
© „Bloomberg New Energy Finance“; IEA
Taip pat BNEF prognozuoja, kad pasaulinis elektros energijos sektorius nuo 2017 iki 2027 metų CO2 emisijas padidins 2 %, tačiau iki 2050 jos sumažės 38 %. Ir nors numatomas gana ženklus perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau matome, kad elektros energijos sektorius nepasieks, kad CO2 lygis būtų žemiau 450 PPM – tai yra, nebūtų viršytas pasaulinis temperatūros kilimas 2 laipsniais Celsijaus.
© „Bloomberg New Energy Finance“
„Net jei iki 2035 metų visos anglimi kūrenamos jėgainės būtų išmontuotos, vis vien energetikos sektoriuje būtų stebima klimatui kenksminga trajektorija ir daugiausiai dėl deginamų dujų, – teigė BNEF energetikos ekonomikos analitikas Matthiasas Kimmelis. – Norint pasiekti ir neviršyti 2 laipsnių rodiklio reikia nulinės anglies sprendimų, kurie padėtų išvengti sezoniškumo kraštutinumų (su kuriais susiduria atsinaujinantys energijos šaltiniai aut. past.) ir į šiuos sprendimus neturėtų būti įtrauktos dujos.“
Europos, Viduriujų Rytų ir Afrikos šalių BNEF bei „New Energy Outlook 2018“ vadovas Sebas Henbestas pristato ataskaitos pagrindinius momentus ir atsako į publikos užduotus klausimus:
